- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- 1-380-1091/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30701-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paulauskaitė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- N. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2019 m. liepos 20 d. apie 13.30 val. Kaune, Prancūzų gatve iki (duomenys neskelbtini)numeriu pažymėto namo, kryptimi nuo Prancūzų gatvės link Vyšniavos gatvės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas.
Be to, jis 2019 m. liepos 20 d. apie 13.56 val. patalpintas į policijos tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, prie (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia spirdamas kojomis bei daužydamas rankomis, sulaužė metalines duris, durų užsklendimo laikiklį, apšvietimo lemputę, 18,15 eurų vertės, vaizdo įrašymo kamerą, 89,54 eurų vertės, taip sugadino Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį 162,57 eurų vertės turtą.
Be to, jis 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.45 val. namuose, (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis pešė savo sutuoktinės N. V. plaukus, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną buvo susipykęs su žmona, išgėrė alaus, sėdo į mašiną ir pavažiavo gal 20–30 metrų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaimynas paskambino ir pasakė, kad vairuoja neblaivus. Buvo išgėręs alaus, nedaug „Malūnininkų“ trauktinės. Išėjo nusipirkti alaus ir grįžęs neįėjo į namus, žmona neįsileido. Tada alkoholį ėjo gerti į automobilį. Mašina važiavo į parduotuvę, parduotuvėje būtų pirkęs dar alaus. Buvo netoli nuvažiavęs nuo namų, tik iš kiemo išsukęs. Važiavo į „Rimi“, parduotuvė gal 100 metrų iki namo. Tik suko ir iš karto atvažiavo policija. Įpūtė 2,37 promiles. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. Automobilį pirko pasiėmęs paskolą, reikės dar ketverius metus mokėti. Sulaikę pareigūnai uždarė jį į tarnybinį automobilį, nes buvo neblaivus. Su pareigūnais nesipyko, jam pasakė eiti ir viskas. Pareigūnai ilgai laikė, jis prašė, kad išleistų iki tualeto, bet jo neišleido ir jis tas grotas sulenkė atsirėmęs, spardė jas. Kameros nelietė, tik lemputę ištraukė, kuri ant laidų kabėjo ir atgal ją įdėjo. Nuėmė kažkokį skydelį, sakė, kad kamerą nulups, jeigu pareigūnai neišleis į tualetą. Policijos automobilyje į lubas sudavė smūgius, ir ne vieną kartą. Nemano, kad kamera lūžo dėl to, kad trenkė į lubas, yra filmuota medžiaga net po to sudavimo į lubas. Kai trenkė į lubas, kamera buvo netoli. Tiesiai į kamerą netrenkė. Žalą atlygins.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad patruliavimo metu gavo iš VPK pranešimą apie tai, kad iš Prancūzų gatvės, namo numerio neatsimina, ketina išvažiuoti neblaivus vairuotojas. Pranešėjai buvo kaimynai, kurie skundėsi, kad visą naktį triukšmauja. Minėtas pilietis ketino važiuoti ir privažiavus prie Prancūzų minėto namo pastebėjo, kad iš kiemo išvažinėja „VW Passat“ automobilis. Automobilį sustabdė, priėjus prie vairuotojo, pajuto stiprų alkoholio kvapą, patikrino girtumą už 10–15 minučių ir pasitvirtino, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, skundėsi epilepsijos priepuoliais, buvo agresyvus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. liepos 20 d., kartu su kolega vyr. patruliu P. G., tarnybiniu automobiliu patruliavo Kauno mieste. Apie 13.10 val., Prancūzų gatvėje, Kaune, sustabdė automobilį „VW Pasat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus A. V.. Patikrinus vairuotojo girtumą alkotesteriu, pirmu testu buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, antru – 2,47 promilių girtumas. Vairuotojas A. V. buvo agresyvus, todėl jis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinojo sulaikymo patalpą. Būdamas toje patalpoje užrakintas jis tyčia rankomis ir kojomis pradėjo daužyti tarnybinį automobilį, prašė, kad būtų paleistas. Taip jis apgadino tarnybinio automobilio metalines duris, sulankstė durų vyrius, uždarymo sklendę. Durys po apgadinimo neužsidarė. Liudytojas matė, kad lubose esančią apšvietimo lemputę A. V. įstūmė į lubas. Ar A. V. sugadino filmavimo kamerą esančią automobilio lubose, pasakyti negali. Kiek pamena, jos išorė nebuvo sudaužyta, sulaužyta. Atsimena, kad A. V. rankomis daužė automobilio lubas. Ar tikrai A. V. sugadino automobilio apšvietimo lemputę ir vaizdo kamerą taip, kad jas reiktų keisti, jis nežino. Tai gali atsakyti tik automobilį prižiūrintys specialistai. Jis neatsimena, ar po įvykio apšvietimo lemputė veikė. Sulaikytasis A. V. pradėjo skųstis sveikata, sakė, kad serga cukralige. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę gydytojai pranešė, kad A. V. vežti į gydymo įstaigą nėra būtina. Laukiant Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų prie jų priėjo N. V., kuri pasakė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas yra jos vyras. N. V. buvo su mažamečiu vaiku, o jai buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas. Dėl to buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos specialistai ir N. V. bei vaikas perduotas jiems (1 t., b. l. 123–124). Liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad prieš pradedant patruliavimą apžiūrėjo automobilį ir jame viskas veikė.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. paaiškino, kad daug tokių automobilių yra apžiūrėjęs, todėl šio konkretaus įvykio neatsimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. liepos 20 d. prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Vytauto pr. 91, Kaune, laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.00 val. apžiūrėjo tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš apžiūrint tarnybinį automobilį, gavo informaciją, kad sulaikytas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje nusikalstamą veiką padaręs asmuo apgadino automobilį. Tyrėjas atsisakė dalyvauti automobilio apžiūroje ir konkrečiai ir smulkiai, kas buvo apgadinta, jam nenurodė, t. y. nesuteikė pakankamai informacijos apie įvykio aplinkybes. Su įvykio vietoje dalyvavusių policijos patrulių tarnybiniais pranešimais supažindintas nebuvo. Apžiūrėdamas tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didesnį dėmesį skyrė į galinėje automobilio dalyje metalinėmis durimis uždarą patalpą sulaikytiems asmenims gabenti. Patalpoje papildomos apsauginės metalinės durys rakinamos įstatant durų rankeną. Durų rankenos užrakto mechanizmas nefunkcionavo, nes įstačius durų rankeną spyna neatlikdavo savo funkcijų, t. y. neužsifiksuodavo metalinių durų liežuvėlis. Metalinių durų viršuje yra įleidžiamas sklendės užraktas, kurio įleidžiamoji vieta taip pat apgadinta, t. y. sklendės fiksavimo laikiklis buvo išlūžęs. Sulaikymo patalpos lubose apžiūrėta įrengta apšvietimo lempa, kurią pabandžius įjungti, ji nesuveikė, t. y. neužsidegė. Apžiūrint vizualiai apšvietimo lempą, ant jos matėsi raudonos spalvos dryžis. Vizualiai apžiūrint automobilyje įrengtą vaizdo kamerą apgadinimų nesimatė. Ar vaizdo kamera funkcionuoja, t. y. filmuoja ar ne, apžiūros metu nebuvo tikrinama, kadangi informacijos apie jos apgadinimą nebuvo prieš atlikdamas automobilio apžiūrą gavęs. Apžiūros metu akivaizdžių pačių apsauginių durų apgadinimų nebuvo užfiksuota (1 t., b. l. 127–128). Liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad vaizdo kameros apgadinimų vizualiai nesimatė, tiesiog turbūt ji buvo sukrėsta iš išorės ir todėl ta funkcija buvo prarasta.
Liudytojas V. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Telekomunikacijos ir techninės apžiūros skyriaus vyriausiasis specialistas. Buvo užregistruota užklausa dėl apgadinto automobilio apžiūros, apžiūrėjus automobilį nustatytas kameros gedimas ir buvo parengtas atsakymas su verte. Jo funkcija šioje situacijoje buvo įvertinti padarytą žalą vaizdo fiksavimo įrangai. Buvo nustatyta, kad vaizdo kamera buvo nusukta į apačią, greičiausiai, nuo padarytų smūgių vaizdo kamera rodė violetinį vaizdą, neveikė automatinis fokusavimas ir nebuvo gerai pasirenkamos spalvos. Perkrovus įrangą atstatyti veikimo nepavyko, dėl to kamera buvo pakeista į kitą. Apgadinimai galėjo atsirasti dėl kažkokių išorinių veiksnių. Nemano, kad galėjo sugesti savaime, nes prieš įvykį įranga veikė, žiūrėjo ir vaizdas buvo spalvotas arba juodai baltas, tai priklauso nuo apšvietimo, o po įvykio, kiek atsimena, apžiūrėjo iš ryto automobilį ir vaizdas buvo violetinis, su raudonu atspalviu. Kamerą pakeitė iš savo vidinių resursų, nes turi sandėlyje atsarginių kamerų ir pasikeitė į kitą tokią pačią kamerą, kad greitai sutvarkytų automobilį.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 metų liepos mėnesio pabaigoje, atvykus policijos pareigūnui tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Kauno AVPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus, vizualiai buvo apžiūrėta tarnybinio automobilio filmavimo kamera laikino sulaikymo patalpoje. Vizualiai akivaizdžių įbrėžimų ar kitų filmavimo kameros pažeidimų nepamena, kad būtų pastebėjęs, tačiau nenori tvirtinti, bet filmavimo kamera buvo nusukta į priešingą pusę, nei ji turėtų būti tinkamai įrengta. Patikrinęs savo užrašus, t. y. el. paštą, daro prielaidą, kad filmavimo kamerą galėjo apžiūrėti 2019 m. liepos 25 d. Kaip suprato iš tarnybinį automobilį atvariusio apžiūrai policijos pareigūno ar pareigūnės, tarnybinis automobilio kiti apgadinimai jau buvo apžiūrėti Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyryje. Kokie daugiau buvo padaryti tarnybinio automobilio apgadinimai liudytojas nesigilino, todėl pasakyti negali. Po filmavimo kameros apžiūros, kuri buvo atlikta nuotoliniu būdu prisijungus prie kameros, buvo nustatyta, kad filmavimo kamera filmuoja, tačiau visas matomas vaizdas yra violetinės spalvos, t. y. nekokybiškas. Violetinį vaizdą filmavimo kamera galėjo pradėti rodyti po sistemos perkrovimo, t. y. užgesinus automobilio variklį ir vėl jį užvedus. Taip pat galėjo nuo smūgių sugesti kameros sensorius. Filmavimo kamerų jis netvarko, todėl daugiau apie jos gedimą nieko negali paaiškinti. Remontuoti filmavimo kameros finansiškai netikslinga, todėl būtina ją keisti nauja. Naujos filmavimo kameros vertė yra 89,54 eurai. Tokį finansinį pasiūlymą yra gavęs Kauno apskrities VPK. Ar filmavimo kamera yra jau pakeista tarnybiniame automobilyje, tiksliai pasakyti negali. Ar filmavimo kamera galėjo sugesti sudavus smūgį ne į ją pačią bet greta jos, pasakyti negali, kadangi nėra tam kompetentingas (1 t., b. l. 139–140). Liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad kamera tikrai buvo pakeista ir buvo patikrinta dar kartą. Mano, kad blogai apklausos protokole parašyta, kad kamera vaizdą galėjo pradėti rodyti po sistemos perkrovimo, čia turėjo būti, kad perkrovus neatsistatė vaizdas ir ji rodė violetinį vaizdą.
Liudytojas R. A., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra buvę keli įvykiai su tarnybiniu automobiliu, todėl šio tiksliai neatsimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gavo pavedimą atsakyti į 2019 m. spalio 30 d. raštą Nr. IBPS-S-481044, kuriame turi pateikti informaciją dėl apgadinto tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakydamas į gautą raštą, paaiškina, kad tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 20 d. po įvykio, kai tarnybinis automobilis buvo apgadintas, jis jo neapžiūrėjo. Apžiūrėjo automobilį 2019 m. liepos 21 d. ryte prieš pradėdamas tarnybą. Sulaikyto asmens, kaip paaiškėjo iš patrulių pateiktos informacijos A. V., tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje buvo padaryti keletas sugadinimų. Išlenktos galinės papildomos apsauginės metalinės durys. Kad jos išlenktos, vizualiai nesimatė. Matėsi tai, kad durų užsklendimo laikiklis išlaužtas. Taip pat buvo sugadintas durų užrakinto mechanizmas, kuris nefunkcionavo. Jų nebuvo galima uždaryti, kadangi įstačius durų rankeną ji prasisukdavo ir durų spynos liežuvėlis neužsifiksuodavo. Prieš pristatant tarnybinį automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis 2019 m. liepos 21 d. buvo nuvykęs į garažą, esantį Miško g., Kaune, t. y. į Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrį, kur darbuotojai apžiūrėjo automobilio metalines duris, kadangi automobiliu nebuvo galima pilnai naudotis, nes jis pilnai nefunkcionavo. Būtent Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyryje buvo nustatyta, kad metalinės apsauginės tarnybinio automobilio durys galimai nuo spardymo buvo įlenktos. Pats pastebėjo, kad buvo sulaužyta apšvietimo lemputė, kadangi buvo nepilnai įdėta į lizdą bei nešvietė. Taip pat neveikė filmavimo kamera. Ji buvo nusukta į kitą pusę. Taip pat kitą dieną po įvykio, t. y. 2019 m. liepos 21 d. apžiūrėjęs vaizdo kamerą, t. y. pabandęs prisijungti prie vaizdo įrašų kartu su Telekomunikacijos ir techninės apžiūros skyriaus specialistu, buvo informuotas, kad vaizdo kameros fiksuotas vaizdas yra neryškus ar tamsus, t. y. nekokybiškas. Iki kol 2019 m. liepos 20 d. nebuvo sulaikytas įtariamasis, vaizdo kamera pilnai funkcionavo. Taip pat gali užtikrinti, kad po įvykio, kuomet įtariamasis A. V. apgadino automobilį, iki kol jis buvo apžiūrėtas specialistų, laikino sulaikymo kameroje nusikalstamą veiką padarę asmenys nebuvo laikomi. Tarnybiniu automobiliu buvo reaguojamą į iškvietimus, juo buvo patruliuojama, tačiau laikino sulaikymo kamera nebuvo naudojamasi. Tarnybinis automobilis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytas tik 2019 m. liepos 24 d., kadangi tokiu laiku buvo paskirtas laikas Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio, kuris atsakingas už tai (1 t., b. l. 133–134). Liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad ką rado po tų įvykių, tai viską ir surašė. Kadangi jis pradėjo tarnybą, tai jam priklauso apžiūrėti automobilį, kas veikia, kas neveikia, tai neveikė durys, lemputė ir kamera kabėjo. Kolegos paklausus, kas galėjo nutikti, sakė, kad vežė žmogų kameroje, kuris spardėsi kojomis, daužėsi rankomis ir tik jis galėjo apgadinti automobilį. Kamera yra prisukta varžtukais ir kumščiu sudavus gali būti nesunkiai numušta, kažkokios ypatingos jėgos nereikia.
2019 m. liepos 22 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nustatyta, kad prisijungus prie Policijos registruojamų įvykių registro (ROIK 0119000377462) matomas įkeltas vaizdo įrašas. Jį atidarius matomas vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, rudos spalvos šortais. Vyriškis sėdėdamas pučia į alkoholio matuoklį. Jam įpūtus, matyti kaip galimai policijos pareigūnas rankoje laiko alkoholio matuoklį ir netrukus matyti 2,47 promilių alkoholio koncentracijos rodmenys. Vaizdo įrašo trukmė 00.19 min (1 t., b. l. 33–34).
Iš 2019 m. liepos 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad Kaune, (duomenys neskelbtini)apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po apžiūros jis paimtas (1 t., b. l. 39–54).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V. (1 t., b. l. 60).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, 2007 metų laidos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3930 eurų (1 t., b. l. 61).
Iš 2019 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nustatytas A. V. neblaivumas: 13.34 val. nustatytas 2,37 promilės neblaivumas, 13.51 val. nustatytas 2,47 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 27).
Iš 2019 m. liepos 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis yra su skiriamuoju ženklu „Policija“. Galinėje automobilio dalyje yra metalinėmis durimis uždara patalpa sulaikytiems asmenims gabenti. Patalpos durys rakinamos įstatant durų rankeną į užrakto mechanizmą, kuris nefunkcionuoja. Durų viršuje yra įleidžiamas sklendinis užraktas, kurio įleidžiamoji vieta taip pat apgadinta. Sulaikymo patalpoje įrengtas lubose apšvietimas, kuris taip pat nefunkcionuoja (1 t., b. l. 62–63).
Iš 2019 m. liepos 25 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įjungus vaizdo įrašą matyti, kad jo pradžia 2019 m. liepos 20 d. 13.51.30. Lango viršuje kairėje pusėje matyti užrašas „(duomenys neskelbtini) lango apačioje matyti užrašas „Sulaik“. Filmuojama automobilio laikino sulaikymo patalpa. Matyti pravertos automobilio durys dešinėje įrašo pusėje, suoliukas, bei kairėje pusėje esančios grotelės. 13.52.34 val. į automobilio laikino sulaikymo patalpą įlipa vyriškis, vilkintis marškinėliais trumpomis rankovėmis, šortais. Matyti, kad dešinė vyriškio ranka su įtvaru ant riešo. Vyriškis kairėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Netrukus vyriškis padeda mobilaus ryšio telefoną ant dešinės kojos ir galimai bendrauja su prie automobilio stovinčiu asmeniu. 13.55.35 uždaromos automobilio laikino sulaikymo patalpos durys. Girdisi vyriškio rėkavimas, tačiau kas sakoma neaišku. 13.56.29 matyti kaip vyriškis kaire ranka krapšto automobilio laikino sulaikymo patalpos viršuje ar kairiame šone, tačiau vaizdo kamera tikslios vietos nefiksuoja. Netrukus pasilenkia link priekio. Nuleidžia ranką ir sėdi ramiai. 13.56.57 girdisi kaip vyriškis pasako „paleiskit namo (necenzūrinis žodis) ( toliau ką sako neaišku), prašau, prašau, labai prašau, maldauju, nu maldauju, prašau, būkit geri, maldauju, prašau... Leiskit namo, maldauju nu... Maldauju, namo noriu“. 14.00.10 vyriškis kaire ranka išsiima daiktus iš kairės šortų kišenės. 14.01.53 vyriškis kaire ranka kažką daro dešiniame laikino sulaikymo patalpos kampe, kurio kamera nefiksuoja. Taip pat jis pasilenkia ir vaizdo kamera fiksuoja jo viršugalvį. 14.02.22 matyti, kaip vyriškis kairėje rankoje laiko piniginę. 14.02.46 vyriškis muistosi. Kelis kartus staigiais judesiai pasilenkia į priekį ir vėl atsilošia. Netrukus įsideda piniginę į kairę šortų kišenę. 14.03.00 matyti, kaip kaire ranka suduoda smūgį į automobilio dureles. 14.03.19 įremia koją į automobilio dureles. Kamera fiksuoja tik vyriškio nugarą ir galvą, dėl ko nematyti jo atliekami tolimesni veiksmai. 14.03.32 vyriškis sėdi nuleidęs kojas ir vėl rankose laiko piniginę. Iš jos išsitraukia kortelę, tačiau ką su ja daro kamera nefiksuoja, nes vyriškis užstoja tai savo nugara pasilenkęs į priekį link automobilio durelių. 14.04.26 kairės rankos ranka suduoda staigų smūgį į automobilio kairėje kameros pusėje matomas groteles. Vėl nusisuka į automobilio dureles ir sėdi neramiai. Ką daro nematyti, nes užstoja savo nugara. 14.04.56 atsisuka vėl į kairėje kameros pusėje matomas groteles ir suduoda du smūgius į jas delnu. Netrukus suduoda dar du smūgius delnu į tas pačias groteles. Ir paklausia „kiek dar laiko gali mane laikyti. Kitas vyriškis atsako „tiek kiek reikia“. Vyriškis suduoda delnu dar du kartus į tas pačias groteles. Dar du kartus suduoda delnu į groteles ir sako „myžt noriu. Į tualetą (necenzūrinis žodis)“. Suduoda dar du smūgius delnu į groteles. 14.05.42 suduodami ar trys smūgiai delno apatine dalimis į groteles ir sako „myžt noriu. Ką man į kelnes daryt? Nuvesk į tualetą“. 14.06.17 vyriškis dar du kartus delnu suduoda į groteles. 14.06.39 sulaikytas vyriškis paprašo, kad nors į krūmus jį išleistų. Kitas vyriškis atsako, kad „negalima viešoj vietoj myžt“. 14.08.04 vyriškis laikino sulaikymo patalpoje atsistoja ir netrukus atsisėda. Vėl atsistoja ir matyti trumpikės ir nusmukusios jo kelnės. 14.08.50 vyriškis užsimauna kelnes, atsisėda, pasitaiso kelnių užtrauktuką. 14.11.55 tris kartus delnu suduoda į kairėje kameros pusėje esančias groteles. 14.12.05 dar du smūgius suduoda į groteles. 14.12.18 vyriškis kojomis įsispiria į automobilio durelių grotas ir stumia jas. Matyti kaip grotelės įlinksta. 14.13.01 vėl įsispiria kojomis į durų groteles, dėl ko jos įlinksta. Tuomet nuleidžia kojas ant grindų. 14.13.26 vyriškis atsukęs nugarą į kamerą daužosi, tačiau kuo ir tiksliai į kurią automobilio galinę dalį nematyti. 14.14.20 girdisi kaip vyriškis prašo moters prisistatyti, o ji prisistato N. V.. Vyriškis sėdintis laikino sulaikymo patalpoje sukinėjasi, daužosi. 14.16.05 vyriškis kaire koja spiria į automobilio galines grotas ir kairės rankos apatine delno dalimi suduoda tris smūgius į kameros kairėje pusėje matomas groteles. Tuomet nusisuka į laikino sulaikymo patalpos galą ir daužosi, šūkauja vartodamas necenzūrinius žodžius. 14.17.16 vyriškis du kartus ranka suduoda į groteles esančias vaizdo kameros kairėje pusėje, vieną kartą į kameros dešinėje pusėje esančią sieną bei toliau daužo į automobilio galą. 14.18.08 du kartus delnu suduoda į į groteles esančias vaizdo kameros kairėje pusėje. 14.18.26 vyriškis atsuka nugarą į automobilio galą ir kaire koja septynis kartus spiria į automobilio sieną vaizdo kameros kairėje pusėje bei tris kartus delnu suduoda smūgius. Tuomet įsispiria į automobilio galą ir matyti kaip išlinksta automobilio durelių grotos. Dar du kartus sudavus ranka į groteles esančias kairėje vaizdo kameros pusėje, girdisi, kaip moteris sako „Artūrai, raminkis“. Vyriškis vėl įsispiria į automobilio galinių durelių grotas. 14.21.11 vyriškis pasilenkęs link galinių automobilių durelių muistosi, tačiau ką konkrečiai daro užstoja savo nugara. 14.23.59 vyriškis muistosi, šaukia „Man blogai“. 14.27.29 vyriškis pasilenkęs link automobilio grindų muistosi, tačiau ką tiksliai darosi nesimato. 14.29.04 vyriškis kojomis įsispiria į automobilio galines dureles, iškelia dešinę ranką link automobilio lubų, netrukus pasilenkia, bet ką daro nesimato. Netrukus vėl įsispiria kojomis į galines automobilio dureles, iškelia į viršų dešinę ranką, vėl pasilenkia. Toliau jis vis muistosi pasilenkęs. 14.34.54 vyriškis kojomis įsispiria į automobilio galines dureles ir iškelia į viršų dešinę ranką. Ką konkrečiai ranka daro vaizdo kamera nefiksuoja. 14.50.46 vyriškis kojomis spardo (spiria keturis kartus) automobilio galines dureles, prieš tai į jas vis stipriai įsiremdamas, dėl ko jos įlinkdavo. 14.53.10 vyriškis kairę ranką pakelia iki vaizdo kameros, ją pridengia ir suduoda į ją ir greta jos šešis smūgius. Netrukus suduoda du smūgius ranka į groteles, esančias kairėje kameros pusėje. 14.54.01 ranka uždengia kamerą, šūkauja. 14.54.11 suduoda keturis smūgius ranka į vaizdo kamerą. Kumščiu suduoda septynis smūgius į automobilio laikino sulaikymo patalpos lubas. Netrukus suduoda kumščiu penkiolika smūgių vėl į automobilio lubas. 14.59.05 vyriškis koja penkis kartus spiria į automobilio galinių durelių grotas, šaukia „man blogai. Aš sergu cukralige. Man bloga“. 15.00.13 vyriškis atsigula laikino sulaikymo patalpoje ant suoliuko. Girdėti vyriškio balsas „Atneš vaistų. Susileisi?“. Sulaikytas vyriškis nieko neatsako. Girdėti kaip vyriškas balsas sako „nueik pažiūrėk“. 15.00.40 atsidaro automobilio galinės durelės bei apsauginės grotos. 15.01.30 sulaikytam vyriškiui iškviečiama greitoji medicinos pagalba. 15.04.55 sulaikytam vyriškiui ant nugaros matyti uždėta rankos plaštaka. 15.05.54 sulaikytas vyriškis atsisėda laikino sulaikymo patalpoje ir susvyravęs vėl atsigula. 15.07.02 sulaikytam vyriškiui paduodamas butelis, iš kurio jis geria. 15.09.35 sulaikytas vyriškis į pilvą susileidžia galimai vaistus.15.15.54 vyriškis iškelia kairę ranką link automobilio durų, tačiau ką tiksliai daro kamera nefiksuoja. Tą pačią ranką tai nuleidžia, tai vėl iškelia į viršų. Matyti, kad kairėje rankoje laiko kortelę. 15.20.59 atsisėdęs iškelia dešinė ranką link automobilio lubų, tačiau ką daro kamera nefiksuoja. 15.28.42 sulaikytas vyriškis išlipa iš automobilio. Vaizdo įrašo trukmė 1.39.08 val. (1 t., b. l. 109–111).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis A. V., apklausiamas teismo posėdyje, kaltės nepripažino ir parodė, kad išeidamas iš balkono prasilenkinėjo su žmona, džemperio užtrauktukas užsikabino už žmonos plaukų ir ji galvojo, kad jis jai griebė už plaukų ir iškvietė policiją. Žmonos nestumdė, nesudavė jai. Gal balsą pakelia, bet šiaip nesimuša. Tik kitą dieną išsiaiškino, kaip buvo. To įvykio metu ėjo į lovą, nes buvo apsvaigęs nuo alaus. Ant vaikų lovos yra bortas ir ten sudėtos knygos, gali būti, kad nustūmė tas knygas. Tuo metu su žmona buvo apsibarę. Nelabai atsimena, dėl ko buvo susibarę, gal dėl to, kad gėrė alaus, nes jam negalima. Sakė jai, kad ji neaiškintų ir eitų iš balkono. Žmona išėjo iš balkono, jis parūkė ir ėjo iš balkono, norėdamas atsigulti, buvo apsvaigęs, blogai jautėsi. Net neatkreipė dėmesio, kad žmonai būtent užtrauktuku papešė plaukus. Neatsimena, ar vaikai buvo namuose. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad žmonai netempė už plaukų ir dabar tą patį sako. Būna, kad tik po kiek laiko atsimena dalykus, dėl sveikatos problemų dingsta atmintis.
Nukentėjusioji N. V., apklausiama teismo posėdžio metu, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad tiesiog ėjo iš balkono ir kaltinamasis atsikėlė iš lovos ir taip pat ėjo į balkoną. Sutuoktinis visada pyksta, kad ji neva per daug rūko. Išėjusi iš balkono stovėjo ir kažką darė, jis ėjo už jos ir norėdamas prasilenkti tuo pačiu segė užtrauktuką. Jos plaukai papuolė į užtrauktuką ir pradėjo šaukti iš skausmo, nes galvojo, kad jis rauna plaukus. Jis supyko, kad ji rėkia ir numetė tas knygas ant lovos. Apsižodžiavo ir ji išėjo iškviesti policiją, nes suprato, kad rauna plaukus, paskui tik kitą dieną rado tuos plaukus pas vyrą džemperio užtrauktuke, jie buvo įsivėlę. Anksčiau keletą kartų buvo su vyru pasistumdymų, nelabai reikšmingų konfliktų. Policiją iškvietė, nes kai nukrito knygos, pamanė, kad vyras lyg nori griebti už plaukų ar kažkaip, išsigando ir tada iškvietė policiją. Jis ten knygą norėjo pakelti ar ką. Pas juos neįprasta kviesti policiją dėl tokių atvejų, jeigu namuose neprasilenkia, bet ankščiau yra buvę atvejų, kada vyras prieš ją pakėlė ranką. Jo išsigando. Vyras išgėręs būna pyktelėjęs ir kad nepradėtų muštis kvietė policiją. Jis iš tikrųjų jos nenuskriaudė. Tik kitą dieną suprato, kad be reikalo jį apkaltino, nes tvarkėsi ir pamatė plaukus džemperio užtrauktuke. Atsimena antrą apklausą policijos komisariate. Gal iki tos antros apklausos dar nebuvo to džemperio su plaukais radusi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio, kad gyvena (duomenys neskelbtini)esančiame bute kartu su sutuoktiniu A. V. ir jų dviem mažamečiais vaikais. 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 16.00 val. sutuoktinis namuose ėmė vartoti alkoholį – „Malūnininkų“ trauktinę. Iš viso jis išgėrė du stiklinius buteliukus po 0,2 l. Šiuos buteliukus jis išgėrė maždaug per valandą laiko. Toliau jis laiką leido namuose, gražiai kalbėjo, sprendė šeimyninius reikalus. Apie 19.45 val. sutuoktinis, įėjęs į vaikų kambarį ir eidamas pro dviaukštę lovą link balkono durų, tyčia be priežasties ranka trenkė per knygų krūvą, sudėtą antrajame dviaukštės lovos aukšte. Knygos nuo jo rankos smūgio nukrito nuo lovos ir išsimėtė po kambarį. Nukentėjusioji taip pat buvo tuo metu vaikų kambaryje ir iš karto pasilenkė, kad tas knygas surinktų. Sutuoktinis tuo metu čiupo jai už plaukų ir stipriai papešė, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Išsivadavusi iš jo, nukentėjusioji pamatė, kad A. V. yra užsimojęs ranka ir ketina jai suduoti, todėl greitai paėmė šalia kambaryje buvusį šepetį ir jo kotu trenkė A. V. vieną kartą, galimai pataikė į petį. Tai darė dėl išgąsčio gindamasi. Dėl tokio sutuoktinio elgesio nedelsdama iškvietė policiją. Jų vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje, tačiau išgirdę konfliktą atbėgo į savo kambarį ir viską matė. Su sutuoktiniu A. V. santuokoje gyvena apie 12 metų. Jis prieš N. V. smurtauja dažnai, tačiau policijos dėl to nekviečia. Dėl sutuoktinio smurto kelis kartus yra kvietusi policiją, tačiau jam visada atleisdavo (1 t., b. l. 3–4).
Taip pat buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 4 d., kad savo pirminius parodymus patvirtina ir patikslina, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.45 val. sutuoktinis A. V. vaikų kambaryje tyčia ranka nubloškė knygas, kurios buvo ant vaikų lovos. Ji tas knygas pradėjo rinkti. Kai pasilenkė surinkti knygas, prie jos priėjęs sutuoktinis kairiąja ranka stipriai griebė jai už plaukų ir stipriai tempė jos galvą į viršų. Ji pati išsilaisvino iš jo gniaužtų. Jai labai skaudėjo, kai A. V. tempė už plaukų. Taip jis elgėsi be jokios priežasties, toks buvo jo pykčio protrūkis. Sutuoktinis jai išrovė plaukų, tačiau jų neišsaugojo, išmetė į šiukšlių dėžę. Jos plaukų ilgis apie 20 cm. Dar A. V. norėjo suduoti jai ranka į veidą, buvo užsimojęs, tačiau ji atsigynė šepečiu. Po to iškvietė policiją. Įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 154–155).
Perskaičius tokius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji jų nepatvirtino ir paaiškino, kad jos plaukai papuolė į užtrauktuką, o ji galvojo, kad rauna jai plaukus. Kai rinko knygas jis užsimojo, ji išsigando ir paėmus šluotą trenkė jam, po to iškvietė policiją. Pamiršo policijai pasakyti, kad rado plaukus tame džemperyje. Jis buvo sugriebęs jai už plaukų ir paleido, timptelėjo už plaukų. Vyras įžūlokai elgėsi su policijos pareigūnais. Jos būsena buvo akivaizdus susijaudinimas ir baimė.
Teismo posėdžio metu, siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo A. V. parodymai, kad gyvena su savo tėčiu A., mama N. ir sese A.. Atsimena, kas atsitiko namuose 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakare. Mama tėtį pažadino ir sakė, kad jis tvarkytų kambarį. Paskui tėtis supyko ir pradėjo rėkti. Mama sakė, kad skambins policijai, į namus atvyko policija ir tėtį surakino ir išvežė. Ką veikė tėtis prieš tai, kai nuėjo miegoti, ir ką veikė mama, nelabai prisimena. Tėtis buvo iš darbo grįžęs. Mama su tėčiu susipyko dėl to, kad tėtis netvarko namų. Jis nematė, kad tą vakarą tėtis namuose mėtytų daiktus. Tėtis mamos nemušė, už plaukų neėmė. Kai mama pradėjo rėkti, jis buvo tame pačiame kambaryje, kaip ir tėvai, tai vaikų kambarys. Tėtis mamos nestūmė, nesudavė, negriebė už plaukų. Kambary buvo netvarka. Tėtis ir mama kambaryje stovėjo, sesė miegojo. Matė, kad mama tėčiui per galvą sudavė šluota. Šluotą sulaužė. Trenkė į pakaušį. Tėtis nieko nedarė. Mama išsigando, nes manė, kad kažką darys, bet jis nieko nedarė. Tėtis užstojo kelią. Mama vožė ir pabėgo. Jis visą laiką buvo tame pačiame kambaryje antrame lovos aukšte. Tėtis nieko nedarė, tik rėkė. Tėvai pykstasi retkarčiais. Jo niekas neprašė, kad apklausoje jis ko nors nepasakytų (1 t., b. l. 163–164).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad N. V. pareiškė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nurodė jos aplinkybes (1 t., b. l. 3–5).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė N. V., jos būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė, smurtu įtariamas A. V. neblaivus – 2,03 promilės neblaivumas, agresyvus (1 t., b. l. 16–19).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltės dėl šios nusikalstamos veikos A. V. neneigė, nurodė, kad išgėręs alaus ir trauktinės važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Kaltinamojo kaltę dėl vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės, taip pat patvirtina policijos pareigūno R. G. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta BK 187 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). A. V. kaltinamas sugadinęs 162,57 eurų vertės turtą, todėl jo veika kvalifikuotina ne pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip nurodyta kaltinime, bet pagal 3 dalį.
Kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad galėjo sulaužyti tarnybinio automobilio duris, tačiau vaizdo kameros nelietė, o apšvietimo lemputę buvo tik ištraukęs. Policijos pareigūnas R. G. patvirtino, kad uždarytas į laikino sulaikymo patalpą tarnybiniame automobilyje A. V. spardė sienas, trankė lubas ir apgadino sulaikymo patalpos duris. Automobilį po įvykio apžiūrėjęs liudytojas A. U. paaiškino, kad nustatė, jog durų rankenos užrakto mechanizmas nefunkcionavo, sklendės fiksavimo laikiklis buvo išlūžęs. Sulaikymo patalpos lubose apžiūrėta įrengta apšvietimo lempa, kurią pabandžius įjungti, ji neužsidegė. Vaizdo kameros pažeidimų vizualiai nesimatė. Liudytojas R. A. parodė, kad apžiūrėjo tarnybinį automobilį kitą rytą po įvykio, prieš pradėdamas tarnybą. Matėsi tai, kad durų užsklendimo laikiklis išlaužtas, taip pat buvo sugadintas durų užrakinto mechanizmas, kuris nefunkcionavo. Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyryje buvo nustatyta, kad metalinės apsauginės tarnybinio automobilio durys galimai nuo spardymo buvo įlenktos. Buvo sulaužyta apšvietimo lemputė, kadangi buvo nepilnai įdėta į lizdą bei nešvietė, taip pat neveikė filmavimo kamera, ji buvo nusukta į kitą pusę. Apžiūrėjęs vaizdo kamerą, t. y. pabandęs prisijungti prie vaizdo įrašų kartu su Telekomunikacijos ir techninės apžiūros skyriaus specialistu, buvo informuotas, kad vaizdo kameros fiksuotas vaizdas yra neryškus ar tamsus, t. y. nekokybiškas. Iki kol 2019 m. liepos 20 d. nebuvo sulaikytas įtariamasis, vaizdo kamera pilnai funkcionavo. Po įvykio, kuomet įtariamasis A. V. apgadino automobilį, iki kol jis buvo apžiūrėtas specialistų, laikino sulaikymo kameroje nusikalstamą veiką padarę asmenys nebuvo laikomi. Liudytojas V. K., Telekomunikacijos ir techninės apžiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiškino, kad buvo nustatyta, jog vaizdo kamera buvo nusukta į apačią, greičiausiai, nuo padarytų smūgių vaizdo kamera rodė violetinį vaizdą, neveikė automatinis fokusavimas ir nebuvo gerai pasirenkamos spalvos. Perkrovus įrangą atstatyti veikimo nepavyko, dėl to kamera buvo pakeista į kitą. Apgadinimai galėjo atsirasti dėl kažkokių išorinių veiksnių.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis, uždarytas į laikino sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje, daugybę kartų rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias patalpos vietas, tarp jų ir patalpos duris, taip pat sudavė ir į pačią vaizdo kamerą, ir šalia jos. Tai, kad vaizdo kamera po apgadinimo dar veikė, nepaneigia, kad būtent A. V. ją apgadino, nes, kaip paaiškino liudytojas V. K., kamera galėjo nustoti kokybiškai veikti po jos perkrovimo, t. y. užgesinus ir užvedus automobilio variklį.
Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka, kad kaltinime nurodytus automobilio apgadinimus tyčiniais veiksmais padarė A. V., todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis neigė, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę, t. y. tyčia rankomis pešė jos plaukus, sukeldamas jai fizinį skausmą. Teigė, kad sutuoktinės plaukai įsivėlė į jo džemperio užtrauktuką, todėl galėjo juos netyčia patempti. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu taip pat laikėsi versijos, kad plaukai įsivėlė į užtrauktuką, tačiau perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl apie tai nepasakė tyrėjai. Apklausiama iškart po įvykio nukentėjusioji parodė, kad sutuoktinis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, numetė knygas nuo dviaukštės lovos antro aukšto. Ji pasilenkė jas surinkti, o tuo metu kaltinamasis jai griebė už plaukų ir stipriai papešė. Analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusioji parodė ir apklausiama praėjus dviems savaitėms nuo įvykio, patvirtino, kad dėl to jautė fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad sutuoktinis galėjo tyčia jai patempti už plaukų.
Kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji po įvykio buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Nors nepilnametis liudytojas A. V., kurio apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolas buvo perskaitytas teismo posėdyje, nepatvirtino matęs, kad tėtis pešė mamai už plaukų ar kitaip smurtavo, jo parodymai, atsižvelgiant į jų turinį ir vertinant tai, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji – mama, nelaikytini patikimais.
Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą, pešė nukentėjusiosios plaukus. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą. Priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitose neįrašytas, turi sveikatos problemų.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina bauda, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.
BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą A. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis už vairavimą neblaiviam baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, tačiau vairavo neblaivus miesto teritorijoje, dienos metu, tokiais savo veiksmais keldamas realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam uždraustina naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Byloje nustatyta, kad A. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra A. V..
Pažymėtina, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios ne tik atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir realiai tam užkirstų tam kelią. Įvertinus aplinkybę, kad naudodamasis jam priklausančia transporto priemone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. V. sukėlė pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas. Išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, byloje nėra. Todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo A. V. nusikalstamumui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Civilinis ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patikslintame civiliniame ieškinyje prašo iš kaltinamojo priteisti 162,57 Eur turtinės žalos atlyginimui. Civilinio ieškovo patirtus nuostolius sudaro išlaidos įrengiant naują vaizdo kamerą (89,54 Eur), keičiant apšvietimo įrangą (18,15 Eur) tarnybiniame automobilyje, taip pat darbo užmokestis, sumokėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio specialistui už 8 valandas darbo, šalinant kaltinamojo padarytą žalą (54,88 Eur). Civiliniam ieškiniui pagrįsti civilinis ieškovas pateikė dokumentus – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus raštą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, atitinka protingumo kriterijus, civiliniam ieškovui padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 162,57 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintinos.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. 20.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 11.15 val. (vieną parą), šis laikotarpis vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Siekiant užtikrinti turto konfiskavimo įvykdymą, skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, kuris taikytinas iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui UAB „Augenas“, adresu Technikos g.18a, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas; A. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus siųstinas VĮ „Regitra“; kompaktiniai diskai, esantis byloje, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą ir nevartoti alkoholio;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 15 MGL (750 Eur) bauda;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą ir nevartoti alkoholio, ir 50 MGL (2500 Eur) baudą
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. 20.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 11.15 val. (vieną parą), ir nustatyti, kad neatlikta bausmė yra laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą ir nevartoti alkoholio, ir 48 MGL (2400 Eur) bauda.
Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 12 (dvylika) mėnesių ir išaiškinti A. V., kad baudą (2400 Eur) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:
- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 20 d.;
- konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. 162,57 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt septynis centus) turtinės žalos atlyginimui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, ir taikyti jį iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugojimui UAB „Augenas“, adresu Technikos g.18a, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti; A. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti VĮ „Regitra“; kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti byloje.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo;
2) pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles;
3) jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.