Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės JSC Alfa-Bank ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“ ir ko, IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, HOFENBERG LIMITED dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys V. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vyrja“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovė JSC Alfa-Bank pareiškė ieškinį, prašydama (1) pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. spalio 21 d. atsakovių UAB „ARVI“ ir ko ir HOFENBERG LIMITED sudarytą UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją natūra, (2) pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. spalio 4 d. atsakovių UAB „ARVI“ ir ko ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD sudarytą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją natūra, (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčijamais sandoriais perleistas UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas ir uždrausti atsakovėms šiomis akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, disponavimo ilgalaikiu turtu, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo bendrovių vardu, išmokėti dividendus akcininkams be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo. Nurodė, reiškiami reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Ieškinio turinys parodo, jog egzistuoja ieškovo reikalavimo tenkinimo sąlygos, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja didelė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Egzistuoja rizika, kad ginčijamų sandorių kaina yra ženkliai mažesnė už akcijų vertę. Akcijas įgijusios bendrovės įkurtos naujai, registruotos užsienyje, nevykdo veiklos ir, tikėtina, neturi kito turto. Akcijas perleidus būtų užkirsta galimybė restitucijos taikymui. Ginčo sandoriais yra perleista 100 proc. UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų, todėl naujieji savininkai gali vienasmeniškai priimti esminius sprendimus dėl bendrovių valdymo, imtis veiksmų, siekdami sumažinti šių akcijų vertę ar kitaip pabloginti ginčo bendrovių turtinę padėtį, perleisti įmonių turtą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes teismo nutartimi būtų areštuojamos tik akcijos, kurios buvo įgytos pagal galimai neteisėtai sudarytus ir ieškovės teises pažeidžiančius sandorius, ginčijamais sandoriais perleistų akcijų areštas netrukdys bendrovių kasdieninei veiklai, ieškovės reikalavimus atmetus visos ginčo sandoriais perleistos akcijos liks esamų atsakovių (įgijėjų) nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi prašymą tenkino: ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui: (1) areštavo UAB „ARVI“ ir ko perleistas 10 000 000 UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų ir uždraudė atsakovei HOFENBERG LIMITED šiomis akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus dėl UAB „Lietuvos cukrus“ įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo UAB „Lietuvos cukrus“ vardu, priimti sprendimus išmokėti dividendus UAB „Lietuvos cukrus“ akcininkams; (2) areštavo UAB „ARVI“ ir ko perleistas 614 137 UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas ir uždraudė atsakovei IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD šiomis akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vardu, priimti sprendimus išmokėti dividendus UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcininkams.Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais dokumentais, sprendė, kad ieškovė siekia atkurti savo skolininko, t. y. trečiojo asmens V. K., mokumą. Į bylą teikiami duomenys, jog V. K. ir jo šeimos nariai valdo 100 proc. UAB „Vyrja“ akcijų, kontrolinį UAB „ARVI“ ir ko akcijų paketą (66,67 proc. visų akcijų), dalyvauja bendrovių valdyme. Kaip nurodyta ieškinyje, ginčijamais sandoriais iš esmės sumažinta UAB „ARVI“ ir ko bei patronuojančios bendrovės UAB „Vyrja“ turto apimtis ir šių bendrovių akcijų vertė, o šių bendrovių akcijų vertės sumažėjimas turėtų įtakos UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Vyrja“ akcininko V. K., kuris yra ieškovės skolininkas, mokumui ir galimybėms atsiskaityti su ieškove. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog ginčijamos akcijų perleidimo sutartys gali turėti įtakos ne tik UAB „ARVI“ ir ko, bet ir ieškovės skolininko turto masei (gali daryti įtaką jo valdomų akcijų vertei). Šias aplinkybes teismas vertino kaip preliminariai pagrindžiančias ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai orientuotos į galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Sudarius pakartotinį akcijų perleidimo sandorį, būtų apsunkinta restitucijos taikymo galimybė. Taip pat ginčijamais sandoriais akcijas įsigijusiems asmenims suteikta teisė priimti sprendimus dėl UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo ir pan. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog egzistuoja rizika, kad ginčo akcijos gali būti ne tik perleistos tretiesiems asmenis, bet ir sumažinta jų vertė arba akcijos kitaip apsunkintos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo akcijų areštas ir uždraudimas atsakovėms šiomis akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus, yra susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais, todėl egzistuoja pagrindas byloje taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje pagal tos pačios ieškovės panašaus pobūdžio ieškinį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1134-302/2017).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė UAB „ARVI“ ir ko (toliau ir - apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė, būdama ginčijamų sandorių šalimi, yra tiesiogiai suinteresuota, kad sutartimis perleistas turtas nebūtų suvaržytas, reiškiant nepagrįstus, tariamų net ne apeliantės, bet V. K. kreditorių ieškinius. Tokių nepagrįstų ieškinių tenkinimas apeliantei sukeltų itin didelius nuostolius.Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes: (1) ieškovė neturi teisės reikšti prašymų dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovė net pretenzijų lygmeniu neturi jokių turtinių reikalavimų į apeliantę ar į bet kokią kitą ginčijamų sandorių šalį, be to, ieškovės reikalavimo teisė į V. K. yra abejotina ir ginčijama; (2) ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditorių interesų, nes ginčijamos akcijos perleistos už rinkos kainą ir apeliantės hipotekos kreditoriai pritarė tokių sandorių sudarymui; (3) nėra įrodymų, kad apeliantė ar kitos atsakovės buvo nesąžiningos. Ieškovė nėra apeliantės kreditore, todėl apeliantė negalėjo turėti intereso sudarinėti sau nenaudingų sandorių bei nėra pagrindo teigti, kad ginčijamais sandoriais perleido akcijas sau nenaudingomis sąlygomis. Ginčijamų sandorių sudarymo metu V. K. turėjo tik 10 proc. UAB „Vyrja“ akcijų, todėl neturėjo jokios įtakos jų sudarymui. Nėra grėsmės būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovės savo veiksmais mažintų nuosavybės teise priklausančio turto vertę. Nei apeliantė, nei dabartinės ginčo akcijų savininkės neturi teisės perleisti akcijų be kredito įstaigų sutikimo. Disponavimas šiomis akcijomis jau yra apsunkintas ir kredito įstaigos nepritartų sandoriams, jei šie būtų sudaromi kreditoriams nepalankiomis sąlygomis. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės mėgintų ar ketina savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovių atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Net jeigu ir (vertinant hipotetiškai) atsakovės perleistų ginčo akcijas tretiesiems asmenims, tai nereiškia, kad patenkinus ieškinį, tokio sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes restitucija gali būti atliekama ne tik natūra, bet ir pinigais. Nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, nes teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės galios; teismo procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įprastai priimami taikant prima facie vertinimo standartą; skiriasi minėtoje byloje ir šioje byloje esminės faktinės aplinkybės (skiriasi šalys, ginčijami kiti sandoriai, sudaryti kitomis sąlygomis ir kitomis aplinkybėmis; ginčo akcijos nebuvo įkeisto kredito įstaigoms).Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, nes apribotos akcininkų teisės naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis, susijusiomis su įmonės turto valdymu, neatitinka ir neužtikrina ieškovės reiškiamo reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti dvišalę restituciją. Naudojimasis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis nesukelia grėsmės akcijų restitucijos taikymui, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Nėra jokių prielaidų teigti, kad atsakovės galėtų priiminėti įmonėms nepalankius sprendimus. Be to, įmonės yra žlugdomos, jokių reikalavimų į šių įmonių akcijas ieškovė negalės nukreipti, nes šios yra įkeistos kredito įstaigoms. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė išsamiai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė turi teisę ginčyti atsakovių sudarytus sandorius. Ginčijamais sandoriais pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes jie sudaryti ne rinkos verte ir galimai be realaus atsiskaitymo už perleistas akcijas. Pateikta pakankamai įrodymų, kad ginčijami sandoriai sudaryti siekiant sumažinti apeliantės akcijų vertę, o apeliantės esminiai sprendimai priimami ieškovės skolininko – apeliantės savininko V. K..Egzistuoja grėsmė, jog atsakovės sumažins perleistų ginčo akcijų vertę, šias akcijas įkeis, kitaip apsunkins ar perleis tretiesiems asmenims, taip užkertant kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Akcijas įgijusios atsakovės yra naujai įkurtos bendrovės, nevykdančios jokios veiklos ir, tikėtina, neturinčios jokio kito turto nei ginčo akcijos. Todėl yra grėsmė, jog naujieji ginčo akcijų savininkai jas perleis ir taip bus apsunkinta arba užkirsta galimybė taikyti restituciją ir apeliantei sugrąžinti perleistas akcijas. Ginčijami sandoriai sudaryti ženkliai anksčiau, o nuosavybės teisių perleidimo faktas išviešintas po ilgo laiko tarpo, todėl šios bendrovės gali pasielgti taip pat ir šiuo atveju. Atsakovės yra užsienyje registruotos bendrovės, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir joms atlikus kitus (naujus) disponavimo veiksmus su akcijomis būtų esmingai apsunkinta ieškovės galimybė apginti savo teises. Nors restitucija galima ne tik natūra, tačiau ir pinigais, tačiau ieškovė pageidauja, kad restitucija būtų taikoma būtent natūra perleistas akcijas grąžinant apeliantei. Be to, restitucija pinigais yra taikoma ne kaip lygiavertė alternatyva, o tik tam tikrais išskirtiniais atvejais.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nepažeidžia proporcingumo principo, tačiau užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo bylos šalių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių labiau nei būtina ir atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus, nes areštuotos tik akcijos, kurios įgytos pagal galimai neteisėtai sudarytus ir ieškovės teises pažeidžiančius sandorius; ginčo akcijų areštas netrukdo bendrovių kasdieninei veiklai; jei ieškovės reikalavimai būtų atmesti, visos ginčo sandoriais perleistos akcijos liks esamų atsakovių (įgįjėjų) nuosavybe.Apeliantė nepagrindžia teiginio, kokiu būdu taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja komercinę veiklą. UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kasdieninę komercinę veiklą organizuoja ir sprendimus priima jų vadovai, kurių galimybės tai daryti nėra ribojamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga bei jų netaikius, ieškinio įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas, todėl areštavo atsakovėms priklausančias UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas bei uždraudė priimti sprendimus dėl jų įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo bei dividendų išmokėjimo. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes ieškinys prima facie nepagrįstas; nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes nėra pagrindo teigti, kad atsakovės savo veiksmais mažintų nuosavybės teise priklausančio turto vertę; teismas nepagrįstai vadovavos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, nes apriboja akcininkų teises naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės nurodomos aplinkybės preliminariai pagrindžia ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui. Tačiau CK 6.66 straipsnio, 6.68 straipsnio bei 1.82 straipsnio taikymo sąlygos, be kita ko, ir apeliantės nurodomos bei ginčijamos, t. y. kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditorių interesų, nėra įrodymų, kad apeliantė ar kitos atsakovės buvo nesąžiningos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl minėti apeliantės argumentai negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje ir dėl jų (ne)pagrįstumo nepasisakytina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos natūra taikymo. Taigi, šiuo metu atsakovėms HOFENBERG LIMITED ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD atitinkamai priklausančios UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijos yra ginčo objektas. Pažymėtina, kad su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka apeliantė, kuri ginčo akcijas ginčijamomis sutartimis perleido atsakovėms, t. y. šiuo metu apeliantė ginčo akcijomis nedisponuoja. Atsakovės, kurių atžvilgiu skundžiama nutartimi taikyti laikini apribojimai, atskirojo (-ųjų) skundo (-ų) nepadavė. Taigi, nors apeliantė teigia, kad yra tiesiogiai suinteresuota, jog ginčo akcijos nebūtų suvaržytos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atžvilgiu jokie apribojimai netaikomi, laikytina, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neturi tiesioginės įtakos nei apeliantei, nei jos vykdomai veiklai. Sprendžiant dėl ginčo akcijų disponavimo draudimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai orientuotos į galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama užtikrinti galimos restitucijos (būtent) natūra taikymą, t. y. UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų sugrąžinimą apeliantei. Atsižvelgiant į šį tikslą, pagrįstai spręsta, kad restitucijos natūra taikymo galimybė, sudarius pakartotinį ginčo akcijų perleidimo sandorį, būtų apsunkinta, nes neatmestina, kad tokiu atveju šias akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, be to, egzistuoja ir šių akcijų įkeitimo, hipotekos ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Apeliantė nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės savo veiksmais mažintų nuosavybės teise priklausančio turto vertę ar mėgintų (ketintų) turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį. Visų pirma, kaip minėta, atsakovės, kurių būtent atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, pirmosios instancijos teismo nutarties nekvestionavo, todėl šie apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Antra, šiuo metu ginčo akcijos priklauso atsakovėms. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie pastarųjų ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo akcijas ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę jų atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, kad atsakovėms yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Trečia, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui suponuoja ir ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ginčo akcijas įsigijusios atsakovės yra naujai įkurtos bendrovės, registruotos Kipro Respublikoje, nevykdančios ir, tikėtina, neturinčios kito turto nei ginčo akcijos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo atsakovių galimybės disponuoti joms priklausančiomis ginčo akcijomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent šių akcijų išsaugojimas atsakovių dispozicijoje. Taigi, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, būtina išsaugoti situaciją, kai ginčo akcijų savininkės yra atsakovės ir jų nuosavybės teisės nėra apsunkintos. Be to, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, jog ginčo akcijos gali būti ne tik perleistos tretiesiems asmenims, bet ir sumažinta jų vertė arba akcijos kitaip apsunkintos, nes atsakovės turi teisę priimti sprendimus dėl UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įstatinio kapitalo didinimo/mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos ir kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo, taip pat dėl dividendų akcininkams išmokėjimo. Kaip minėta, apeliantės veikla dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra apribota, jos teisės nėra niekaip suvaržytos. Kitoms atsakovėms – akcijų savininkėms - apskritai nekvestionuojant joms nustatytų apribojimų, t. y. nepateikus argumentų, kokias neproporcingai neigiamas pasekmes atsakovėms gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindo ir išvadai dėl proporcingumo principo pažeidimo. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl vadovavimosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kaip prejudicinę galią turinčia (CPK 182 str.), o tik pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados (pozicija) atitinka ir šią nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atitinka įstatymo leidėjo keliamus tikslus bei proporcingumo ir ekonomiškumo principus (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.