Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-310/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-07
Bylos Nr.
1A-310/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
S. J., D. R.
Nukentėjusysis
J. P.
Advokatai
Voitechas Mečkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-310/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjui advokatui Voitechui Mečkovskiui,nuteistajam S. J. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2008-10-28 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš S. J. priteista 3582 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt du litai) nukentėjusiosios J. P. naudai turtinei žalai atlyginti. N. O. B. naudai priteista 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. R. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.00 val., negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu dėl nesutarimų ir pykčio, D. R. kumščiu sudavus R. P. į smakrą, šiam pargriuvus ant žemės, jis kieme sėdinčiam ant žemės R. P. spyrė vieną kartą į galvą, po ko šiam nugriuvus ant šono, spyrė nukentėjusiajam į galvą apie 2 kartus, tuo padarydamas jam stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, kaktikaulio ir momenkaulių strėlinės siūlės lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties ir abiejų pusrutulių pakaušinių skilčių dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, taip tyčia nužudė R. P. , nes nukentėjusysis nuo sužalojimų visumos mirė.

Nuteistasis S. J. savo apeliaciniame skunde teigia, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak apelianto, jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Skunde nurodoma, jog tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Bylos nagrinėjimo metu keitėsi apeliantą ginantys advokatai, o susipažįstant su bylos medžiaga nedalyvavo nei vienas advokatas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kito nuteistojo D. R. kaltės klausimą, nes jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo rodo tai, jog jis jaučiasi kaltas.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nesutinka ir su specialisto išvadomis, kuriose, pasak apelianto, nenustatytas nukentėjusiojo R. P. nei tikslus mirties laikas, nei priežastis. Apygardos teismas taip pat nepasisakė dėl specialisto išvadų, kuriose nukentėjusiajam nustatytas stiprus girtumo laipsnis.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog S. J. , ginčydamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. J. prašo atlikti įrodymų tyrimą bei priimti teisingą sprendimą.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis S. J. bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kuriais ir grindžiamos teismo išvados dėl S. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu remiantis nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tai, jog apeliantas 2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 18 val., negyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu, sudavė šiam vieną smūgį koja į galvos sritį, po ko nukentėjusiajam nugriuvus, sudavė dar du smūgius koja į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, ir taip tyčia nužudė R. P. , patvirtina paties apelianto, bendranuteistojo D. R. , liudytojų J. B. , G. M. , L. B. parodymai. Iš specialisto išvadų Nr. M 450/08 (05), M. 450a/08 (05), M 450b/08 (05) (t. b.l.15-23) matyti, jog nukentėjusysis R. P. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir smakre, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kaktikaulio ir momenkaulių strėlinės siūlės lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties ir abiejų pusrutulių pakaušinių skilčių dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejus kraujui, galvos smegenų pabrinkimu. Paminėti sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais smūgiais suduodant kumščiais bei spardant, tai rodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. Galvos sužalojimai R. P. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai 2008 m. rugpjūčio 16 d. Atlikęs tyrimus bei pateikęs minėtas išvadas specialistas G. S. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur jis patvirtino savo išvadas bei nurodė, jog nukentėjusysis mirė nuo stipraus galvos sumušimo, kuris buvo padarytais ne mažiau 4 smūgiais: vienas padarytas smūgis į kaktos dešinę pusę, antras – dešinės akies viršutinį voką, trečias – kaktos viduryje, ketvirtas – smakro srityje, sukėlęs nubrozdinimą. Mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti vienu metu, visi jie sukėlė stiprų galvos sumušimą, nuo kurio išsivysčius komplikacijoms nukentėjusysis mirė. Ankstesni sužalojimai įtakos R. P. mirčiai neturėjo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis D. R. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į smakrą, taip nežymiai sutrikdydamas R. P. sveikatą. Taip pat nustatyta, jog likusius tris smūgius į galvą, kurie ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, sudavė būtent apeliantas. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. keitė parodymus, nurodydamas skirtingą suduotų smūgių skaičių. Apklausiamas įtariamuoju pirmąjį kartą apeliantas teigė, jog jis sumušė R. P. . Šioje apklausoje jis patvirtino, jog nukentėjusiajam du kartus įspyrė į galvą ir vieną kartą į galvą sudavė kumščiu, o kartu buvęs D. R. R. P. nesudavė nei karto (t.1 b.l.137-138). Akistatos su D. R. metu apeliantas teigė neatsimenantis, kiek iš viso smūgių sudavė nukentėjusiajam, tačiau ir joje S. J. pripažino, jog spyrė nukentėjusiajam į galvą (t.1 b.l.147-148). Panevėžio apygardos teismo posėdyje S. J. taip pat parodė, jog neatsimena, ar spardė nukentėjusįjį, o jeigu spardė, tuomet kiek smūgių sudavė, nes buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius teisiamajame posėdyje duotus apelianto parodymus ir vertino juos kaip gynybinę versiją, juo labiau, kad apeliantas neneigia sudavęs smūgius koja nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau nurodo skirtingą smūgių skaičių, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kiti bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu apelianto duoti parodymai, jog iš viso nukentėjusiajam į galvos sritį jis sudavė tris smūgius, sutampa ne tik su pirmiau paminėtomis specialisto išvadomis, bet ir tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų parodymais. Liudytoja G. M. , apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, jog išėjusi į kiemą matė, kad ant žemės guli žmogus, o šalia stovi du vyriškiai, iš kurių vienas koja spyrė gulinčiam žmogui, o kitas stovėjo netoliese, tačiau jokių smurtinių veiksmų neatliko (t.2 b.l.23-24). Analogiškus parodymus ši liudytoja buvo davusi ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Nepilnametis liudytojas J. B. , apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t.1 b.l.57-58), parodė, jog, jam einant į parduotuvę, išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip D. R. sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į smakrą. Tuo metu apeliantas stovėjo gulinčiam nukentėjusiajam iš dešinės pusės ir sudavė smūgius koja. Tikslaus smūgių kiekio neatsimena, tačiau galėjo būti 2-3 smūgiai. Nors šis liudytojas nurodė, jog R. P. į šonus spardė abu vyriškiai, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys ir todėl juos atmetė. Kitas nuteistasis D. R. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog S. J. nukentėjusiajam sudavė 3-4 smūgius koja į galvos sritį

Taigi pirmiau paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog ne kas kitas, o S. J. sudavė smūgius koja nukentėjusiajam, nuo ko dėl padarytų sužalojimų visumos, išsiliejus kraujui po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties ir abiejų pusrutulinių pakaušinių skilčių dangalu, R. P. mirė. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apelianto suduoti smūgiai buvo priežastiniame ryšyje su R. P. mirtimi, ir nors jis nenorėjo, kad nukentėjusysis mirtų, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms apelianto veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Pagrįstai pripažinęs, jog S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., paskyrė jam teisingą bausmę, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Skirdamas bausmę apeliantui, Panevėžio apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris buvo baigtas ir sukėlė neatitaisomas pasekmes, nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, apeliantas veikė netiesiogine tyčia. Apelianto asmenybę apibūdina tai, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, prieš tai buvo padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei baustas administracine tvarka, nedirba, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaidoklių seniūnijos išduotoje pažymoje charakterizuojamas neigiamai. S. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir nepripažino jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., yra laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Apeliantui paskirtoji bausmė yra laisvės atėmimas devyneriems metams, kuri yra švelnesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo vidurkis, todėl dar labiau jos švelninti nėra pagrindo.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog, pasak apelianto, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas buvo šališki ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį. Nešališkumo principas yra vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šio principo turinyje svarbiausia tai, jog, nagrinėdamas bylą teismas, su visais proceso dalyviais elgtųsi vienodai, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo. Šiuo atveju bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar pirmosios instancijos teismas būtų suinteresuoti priimti apeliantui nepalankų sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog įgyvendindami savo teisę į nešališką teismą proceso dalyviai turi teisę pareikšti nušalinimą. Pagal BPK 57 str. nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ir kiti proceso dalyviai. Taip pat nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pareiškęs nušalinimą kuriam nors iš paminėtų asmenų, todėl teiginys, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas buvo šališki S. J. atžvilgiu, yra nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu apeliantui buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas BPK 50 str. 3 d., 51 str. nustatyta tvarka. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog gynėjas nedalyvavo kartu su apeliantu susipažįstant su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad advokatas S. Ž. , gynęs apeliantą ikiteisminio tyrimo metu, 2009 m. sausio 29 d. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t.2 b.l.25-26). S. J. taip pat buvo suteikta tokia procesinė teisė ir jis ja pasinaudojo tą pačią dieną, kaip ir jo gynėjas (t.2 b.l.27-28). Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad gynėjas susipažintų su ikiteisminio tyrimo medžiaga vienu metu su savo ginamuoju, todėl ir šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymas ir apelianto teisė į gynybą nebuvo pažeisti.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog specialisto išvadose nėra nustatytas tikslus nukentėjusiojo mirties laikas ir priežastis. Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. M 450/08 (05) (t.1 b.l.17-16) nurodyta, jog R. P. mirė naktį iš 2008 m. rugpjūčio 16 d. į 2008 m. rugpjūčio 17 d. (tą parodė lavoniniai reiškiniai) nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir smakre, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, kaktikaulio ir momenkaulių strėlinės siūlės lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties ir abiejų pusrutulių pakaušinių skilčių dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejus kraujui, galvos smegenų pabrinkimu.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas jame nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Regina GaudutienėKęstutis Jucys