Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Gėrimų birža“ atstovei A. K. ir advokatei Eglei Latauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gėrimų birža“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

4. Ginčas byloje kilo dėl Nutarimo, kuriuo UAB „Gėrimų birža“ buvo paskirta 2 896 Eur bauda už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: Departamente elektroniniu paštu 2016-07-08 gautas A. V. prašymas įvertinti, ar UAB „Gėrimų birža“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teikiama reklama nepažeidžia Įstatymo nuostatų (e. byla, t. 1, b. l. 51); Departamento vyr. specialistė Jelena Tribort 2016-08-02 surašė protokolą Nr. ATK2-133, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2016-06-02 pateiktos tekstinės ir vaizdinės informacijos visuma („Šią savaitę #geroalausparduotuve‘se karaliauja TĖČIAI! Jei dar nesugalvojai, kaip nustebinti savo mylimiausią – užsuk pas mus! Daugiau dovanų idėjų čia: http://www.geroalausparduotuve.lt/dovanu-idejos. P. S. jei neturi galimybės tėtį pasveikinti pats, išsirink dovaną, o mes pasirūpinsime pristatymu! Užsakymus siųsti čia: info@geroalausparduotuve.lt“; žemiau pateiktos nuotraukos, kuriose pavaizduoti įvairių pavadinimų alaus buteliai ir jų rinkiniai, dėžutės, prie kurių prikabintos bei šalia padėtos medinės lentelės su užrašais „Super Tėtis“, „Tėčiui“, „Tėtis“, „Tėčio“, „Tėti, Tu esi NR. 1!“, „geriausiam Tėčiui pasaulyje!”, „SUPER Tėtis ir VYRAS“, „Princų gyvenime gali būti daug. Karalius vienas... TĖTIS“) verčia galvoti apie alų, kaip apie geriausią dovaną tėčiui – šeimos nariui, turinčiam vaikų, kaip apie priemonę, išryškinančią geriausias tėčių ir vyrų savybes, formuoja nuomonę, kad vaikai, norintys pasveikinti ir nustebinti savo tėčius, turi rinktis alų, todėl tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimas) (e. byla, t. 1, b. l. 49–50); Departamentas, atsižvelgdamas į 2016-08-02 protokole Nr. ATK2-133 nustatytas aplinkybes, 2016-09-01 priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 2 896 Eur dydžio baudą, nurodė, kad atsakomybė pareiškėjai netaikoma už frazes „Tėčiui“, „Tėtis“ ir „Tėčio“, kurios nėra vertinamos kaip uždrausto turinio alkoholio reklama, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta komercine informacija buvo siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholinių gėrimų vartojimu, be to, aprašyto turinio reklama yra klaidinanti ir neteisinga, kadangi negalima patvirtinti, jog alkoholinių gėrimų vartojimas turi su psichinės veiklos pagerėjimu susijusių savybių, gerina psichinę veiklą ar kad jį vartojant gali tapti geriausias tėtis ar vyras (e. byla, t. 1, b. l. 74–77).

6. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Departamentas Nutarimą priėmė nustatęs, kad pareiškėja 2016-06-02 jai priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patalpino tekstinę ir vaizdinę medžiagą apie dovanų idėjas Tėvo dienai, kurioje buvo vaizduojami alaus buteliai ir jų rinkiniai su prie jų pridėtomis lentelėmis su užrašais „Super Tėtis“, „Tėti, Tu esi NR. 1!“, „geriausiam Tėčiui pasaulyje!”, „SUPER Tėtis ir VYRAS“, „Princų gyvenime gali būti daug. Karalius vienas... TĖTIS“, bei šią medžiagą įvertinęs kaip alkoholio reklamą, alkoholio vartojimą siejančią su psichinės veiklos pagerėjimu bei pateikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Byloje nėra ginčo dėl patikrinimo metu atliktų procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo bei nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėja teigia, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo netinkamai įvertintos. Esą medinėse lentelėse užrašytos ginčo frazės yra bendro pobūdžio ir turi būti vertinamos atskirai nuo pareiškėjos parduodamo alkoholio, nes jomis nepreziumuojama, kad tik pavartojus alkoholį, tėčiai įgis nurodytas savybes. Tuo tarpu Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjos socialinio tinklo paskyroje skelbiamoje reklamoje alkoholio vartojimas siejamas su psichinės veiklos pagerėjimu, nes sudaromas įspūdis, kad vartotojas, dovanodamas ir/ar vartodamas alkoholinius gėrimus, suteiks džiaugsmą ir pagerins savo ar žmogaus, kuriam dovanojami alkoholiniai gėrimai, nuotaiką, savivertę, o dėl to pagerės ir jo psichinė veikla (jis bus laimingesnis, jausis labiau vertinamas ir pan.). Lentelėse pateikiamų ginčo užrašų turinio negalima atskirti nuo jų pateikimo alkoholinių gėrimų kontekste, nes šis kontekstas ir nulemia vidutinio vartotojo įspūdį apie reklamą. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar Departamentas tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad UAB „Gėrimų birža“ socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ 2016-06-02 pateikta informacija apie Tėvo dienos dovanų idėjas – parduodamų alaus butelių ir rinkinių, prie kurių prikabintos bei šalia padėtos medinės lentelės su užrašais „Super Tėtis“, „Tėti, Tu esi NR. 1!“, „geriausiam Tėčiui pasaulyje!”, „SUPER Tėtis ir VYRAS“, „Princų gyvenime gali būti daug. Karalius vienas... TĖTIS“, nuotraukos, vertintina kaip Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punkte nurodyta draudžiama alkoholio reklama.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, kuriame nustatyta, kad alkoholio reklama yra laikoma bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (2 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (29 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (29 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Už Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda (34 straipsnio 6 dalis). Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (34 straipsnio 7 dalis).

8. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytos draudžiamos alkoholio reklamos skleidimą įmonės yra baudžiamos ekonomine sankcija, kurios dydis yra nuo 2 896 Eur iki 14 481 Eur. Konkretų sankcijos dydį Įstatymas sieja su pažeidimo tyrimo metu nustatytomis atsakomybę lengvinančiomis ir (ar) sunkinančiomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis bauda, atitinkamai, mažinama arba didinama nuo Įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nurodytos baudos vidurkio. Pažymėtina, kad nuostata dėl baudos už draudžiamos alkoholio reklamos skleidimą skyrimo yra imperatyvi, t. y. teisės aktai Departamentui nenumato galimybių skirti kitokio pobūdžio poveikio priemonių (pvz., įspėjimo ar kt.).

9. Nagrinėdamas su draudžiamos alkoholio reklamos skleidimu susijusias bylas LVAT laikosi pozicijos, kad visų pirma yra būtina vadovautis Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktu sąvokos „alkoholio reklama“ apibūdinimu, iš kurio matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad tam tikros informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą, ar ši informacija Įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama. Tai reiškia, kad visos frazės apie platinamus alkoholinius gėrimus patenka į alkoholio reklamos apibūdinimą. Iš aptariamo apibūdinimo taip pat matyti, kad alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Taigi bet koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, kartu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip tam tikras aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (žr., pvz., LVAT 2016-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-483-143/2016 ir kt.).

10. Pareiškėja neginčija, kad 2016-06-02 jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo pateikta 2016-08-02 protokole Nr. ATK2-133 bei ginčijamame Nutarime nurodyta informacija. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos reklamoje pateiktomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui ir šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjos komercine veikla. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjos paskleista informacija yra susijusi su jos ūkine ir finansine veikla ir kad pareiškėja, skleisdama tokią informaciją, siekia komercinės naudos. Įstatymo taikymo požiūriu to pakanka pripažinti tokią informaciją alkoholio reklama, tačiau tam, kad ši reklama būtų laikoma draudžiama alkoholio reklama, papildomai yra būtina nustatyti, ar ji yra siejama su fizinės būklės pagerėjimu ir ar tokiu būdu pateikta informacija apie šį alkoholio produktą yra neteisinga ir (ar) klaidinanti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos, taikant vidutinio vartotojo suvokimo bei pirmojo įspūdžio (pirmųjų asociacijų) kriterijus (žr., pvz., LVAT 2015-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014).

11. Atsižvelgiant į su draudžiama alkoholio reklama susijusių administracinių bylų specifiką, Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punkte nurodytos aplinkybės yra nustatytinos konkrečios reklamos lingvistinės, vaizdinės ir kitokios analizės būdu. Tokios analizės objektas yra tiek atskiri reklamos komponentai, tiek ir jų visuma. Nuostatos dėl reklamos klaidinimo ir jos neteisingumo tarpusavyje yra susietos, nes kalbant apie reklamos klaidinantį pobūdį panaudojami neteisingos reklamos apibūdinimai. Todėl šios nuostatos neturi būti aiškinamos atskirai vienos nuo kitų, o turi būti suprantamos kaip tam tikra klaidinančios reklamos apibūdinimo visuma. Atitinkamai, klaidinančios alkoholio reklamos nustatymo kriterijuose iš esmės kalbama apie tam tikrą informaciją, skirtą suteikti reklamos vartotojui duomenis apie reklamuojamą produktą. Tai parodo nuostatos apie reklamoje pateiktų teiginių pagrįstumą ir išsamumą, todėl reklamoje pateikti duomenys (informacija apie reklamuojamą produktą) vidutinio vartotojo suvokimu turi būti tampriai susieti su reklamuojamo produkto kilme, jo savybėmis ir pan. (žr., pvz., LVAT 2015-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-272-143/2015).

12. Vertinant šioje administracinėje byloje aptariamą alkoholio reklamą (e. byla, t. 1, b. l. 52–58) matyti, kad ja pateikiamas siūlymas Tėvo dieną tėčiams dovanoti alų, nuotraukose pateikiami įvairūs dovanų variantai – atskiri alaus buteliai, prie kurių pritvirtintos lentelės su užrašais „Tėti, Tu esi NR. 1!“, „geriausiam Tėčiui pasaulyje!”, „SUPER Tėtis ir VYRAS“, taip pat alaus rinkiniai, supakuoti į dėžutės, prie kurių pritvirtintos lentelės su užrašais „Princų gyvenime gali būti daug. Karalius vienas... TĖTIS“, „Super Tėtis“. Taigi reklama yra skirta konkrečiai vartotojų grupei – tėčiams bei asmenims, sveikintiems tėčius su Tėvo diena, todėl atitinkamų asociacijų sukėlimo prasme reklama pirmiausiai turi būti vertinama būtent šios grupės vartotojų (šios grupės vidutinio vartotojo) akimis. Šiame kontekste, atsižvelgiant į vidutinio vartotojo apibūdinimo požymius, tokius kaip pakankamas informuotumas, socialiniai, kultūriniai ir kalbiniai veiksniai, sutiktina su Departamento Nutarime išdėstytais argumentais, kad prie alaus butelių (jų rinkinių) pritvirtintose lentelėse pateikiamos frazės verčia galvoti apie alų, kaip apie geriausią dovaną tėčiui bei kaip apie priemonę, išryškinančią geriausias tėčių ir vyrų savybes, todėl tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu. Teismo vertinimu, aptariamos reklaminės frazės neatitinka ir teisingos informacijos apie tokiu būdu reklamuojamus alkoholio gėrimus aptartų kriterijų, todėl ši reklama yra draudžiamojo pobūdžio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.

13. Skunde pareiškėja nurodo, jog Departamento argumentas, kad vaikai, norintys pasveikinti ir nustebinti savo tėčius, turi rinktis alų, prieštarauja teisinei logikai bei tyrime nustatytoms aplinkybėms, nes vaikams iki 18 m. draudžiama įsigyti alkoholinių gėrimų, be to, pareiškėja yra įdiegusi paskyros „Facebook“ savikontrolės priemones, užkertančias kelią nepilnamečiams tapti pareiškėjos paskyros lankytojais. Šie pareiškėjos argumentai vertinti kritiškai, kadangi iš 2016-08-02 protokolo Nr. ATK2-133 bei jo pagrindu surašyto skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad sąvoka „vaikai“ šiuose aktuose yra vartojama bendrine prasme (Tėvo dienos kontekste), o ne apibrėžiant nepilnamečius asmenis. Kaip teisingai atsiliepime nurodo Departamentas, jeigu pareiškėjos skleista reklama būtų siejama su nepilnamečiais asmenimis, pareiškėjos atžvilgiu būtų nustatytas Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Pareiškėjos argumentai, kad lentelėse užrašytos ginčo frazės yra bendro pobūdžio ir turi būti vertinamos atskirai nuo pareiškėjos parduodamo alkoholio, nes lentelės su frazėmis gali būti užkabinamos ir ant kitų produktų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies prasme analizės objektas yra tiek atskiri reklamos komponentai, tiek ir jų visuma, šiuo atveju tiek pareiškėjos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikta tekstinė ir vaizdinė medžiaga, tiek jos kontekstas, t. y. kad reklama paskleista prieš Tėvo dieną. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos ūkinė veikla – prekyba alkoholiniais gėrimais. Aptariamoje reklamoje medinės lentelės su ginčo frazėmis taip pat vaizduojamos tik prie alkoholinių gėrimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šios lentelės joje (reklamoje) buvo siūlomos įsigyti ir su kitais produktais.

14. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju UAB „Gėrimų birža“ skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia (lot. be kita ko) Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jų prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Teismo vertinimu, pareiškėjai skirta ekonominė sankcija, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo įvertintos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei skirta mažiausia už pareiškėjos padarytą pažeidimą galima skirti bauda (2 896 Eur), yra proporcinga padarytam pažeidimui.

15. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinus aukščiau pateikto teisinio reguliavimo bei su juo susijusios teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad UAB „Gėrimų birža“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus. Nutarimu skirta ekonominė sankcija yra adekvati bei proporcinga. Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo šį Nutarimą panaikinti ar paskirti mažesnę, nei jame nustatyta, baudą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Gėrimų birža“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.