- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1260-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Atsakovas
- sodininkų bendrijos „Lantainiai“, sodininkų bendrijai SB
- Ieškovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas;
procesinių sprendimų kategorijos: 30.3; 30.4.1; 121.15; 121.21.
2010 m. lapkričio 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės sodininkų bendrijos „Lantainiai“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai SB „Lantainiai“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 1-3) prašė priteisti iš atsakovės 498,51 Lt už valstybinės žemės nuomą, 39,94 Lt delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra valstybinės žemės naudotoja, jos naudojama valstybinė žemė, užimanti 0,8861 ha, užstatyta sodininkų bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei kitais statiniais. Su atsakove žemės nuomos sutartis nesudaryta. Pagal LR žemės įstatymo 2 str. 11 p. žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių arba kitu įstatymo nustatytu pagrindu. LR žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. ir LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybės žemės sklypų naudojimą“ 1 p. nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai. Atsakovė naudojasi valstybine žeme, panaudos sutartis nėra sudaryta, tačiau žemės nuomos mokesčio nemoka. Atsakovė iki 2003-11-17 turėjo sumokėti 159,92 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2003 metus, tačiau sumokėjo 108,06 Lt, todėl už 51,86 Lt nepriemoką bendrijai buvo paskaičiuoti 4,19 Lt delspinigiai. Atsakovė iki 2004-11-15 turėjo sumokėti 89,33 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2004 metus, tačiau jo nesumokėjo, todėl bendrijai buvo paskaičiuoti 7,15 Lt delspinigiai; iki 2005-11-15 nesumokėjus 89,33 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2005 metus buvo paskaičiuoti 7,15 Lt delspinigiai; iki 2006-11-15 nesumokėjus 89,33 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2006 metus buvo paskaičiuoti 7,15 Lt delspinigiai; iki 2007-11-15 nesumokėjus 89,33 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2007 metus buvo paskaičiuoti 7,15 Lt delspinigiai; iki 2008-11-15 nesumokėjus 89,33 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2008 metus buvo paskaičiuoti 7,15 Lt delspinigiai. LAT 2009-10-23 civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009 konstatavo, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. Todėl atsakovei, net ir nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, išlieka pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010-04-22 (b. l. 28-29) sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės 498,51 Lt už valstybinės žemės nuomą, 39,94 Lt delspinigius bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei; priteisė iš atsakovės valstybei 9,32 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 65 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovė yra valstybinės žemės naudotoja, jos naudojama valstybinė žemė, užimanti 0,8861 ha, yra užstatyta sodininkų bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei kitais statiniais. Pagal LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 p. valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovės yra du neprivatizuoti sklypai, pažymėti žemės nuomos mokesčio deklaracijoje. Atsakovės teiginiai, kad minėti sklypai yra kelias, už kurį neturi būti mokamas mokestis, vertintini kritiškai, nes žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas ne už kelią, o už sklypus. Tai, teismo nuomone, patvirtino ir liudytojas J. P., nurodęs, kad gali būti, jog sodų bendrijoje yra keletas sklypų, kurie liko neprivatizuoti. Jokių duomenų, kad atsakovė buvo sudariusi panaudos sutartį, nėra, valstybine žeme naudojasi, todėl turi mokėti už minėtus žemės sklypus žemės mokestį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 30-31) atsakovė prašo panaikinti 2010-04-02 teismo sprendimą ir perduoti bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas priteisė skolą už valstybinės žemės nuomą už 2003 - 2008 metus, remdamasis tik 2003 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija. Ieškovei ši deklaracija buvo pateikta laiku, sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis, tačiau ieškovė pati patikslino deklaraciją ir nepranešė apie tai atsakovei, todėl susidarė skola už 2003 metus. Apie šią skolą ieškovė pranešė tik 2009 metais, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius. Priteisdamas skolą už 2004 - 2008 metus teismas rėmėsi tik teiginiais, kad 2002 ir 2003 metų deklaracijos nesiskiria, ir liudytojo parodymu, kad „gali būti ir taip, kad liko keli sklypai neprivatizuoti“. Visų pirma, ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, privalėjo rašytiniais įrodymais pagrįsti savo reikalavimą, tačiau to nepadarė. Neaišku, kokiais dokumentais remdamasi, ieškovė apskaičiavo mokesčio dydį už valstybinės žemės nuomą 2004-2008 metais, todėl nepagrįstai priteista 498,51 Lt skola už valstybinės žemės nuomą ir 39,94 Lt delspinigių. Antra, piniginės prievolės turėjo būti įrodinėjamos ir grindžiamos rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė visada teigė, kad neprivatizuotų sklypų nėra ir žemės plotas, už kurį ieškovė reikalauja valstybinės žemės nuomos mokesčio, yra bendro naudojimo kelias, kuris pagal LR Žemės mokesčio įstatymą žemės mokesčiu neapmokestinamas. Nors sodų bendrija duomenų apie neprivatizuotus sklypus nepateikė, tačiau ji visada neigė, kad tokių sklypų yra, todėl ir negalėjo kitokių priešingų duomenų pateikti. Savo ruožtu, ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, o teismas iš ieškovės jokių įrodymų nereikalavo. Teismas, spręsdamas ginčą, kuriame viena iš šalių yra sodų bendrija, turėtų būti aktyvesnis, nes šis ginčas liečia didelį skaičių asmenų ir jų nuosavybės teises, todėl tai yra viešojo intereso byla, kurioje teismas turi pareigą išreikalauti trūkstamus įrodymus. Tačiau to nebuvo padaryta, todėl teismo sprendimas yra neapgrįstas ir nemotyvuotas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 41-43) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą ir palikti nepakeistą Kauno r. apylinkės teismo 2010-04-02 sprendimą. Ieškovės teigimu, apeliacinio skundo motyvas, kad teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįstas. CPK 177 str. 1 d. aiškina, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, o minėto straipsnio 2 d. nurodo, kokiomis priemonėmis nustatomi tokie faktiniai duomenys. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-04-30 sprendimu Nr. TS-183, 11 p., valstybinės žemės nuomos mokestis juridiniams asmenims paskaičiuojamas pagal šių asmenų pateiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Pažymėtina, kad jei juridinis asmuo nepateikia valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, tai neatleidžia šio asmens nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Vadovaujantis šių taisyklių 13 p., taip pat atsižvelgiant į pažeidimo tęstinį pobūdį ir CK nustatytą ieškinio senaties terminą, teismas pagrįstai priteisė skolą ir delspinigius už valstybinės žemės naudojimą nuo 2004 iki 2008 metų. Atmestinas apeliantės skundo motyvas, kad piniginės prievolės turėjo būti įrodinėjamos ir grindžiamos rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais. Tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir leistinumą. Ir tik teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., turi diskreciją nuspręsti dėl įrodymų vertinimo. Atsakovė yra valstybinės žemės naudotoja, jos naudojama valstybinė žemė, užimanti 0,8861 ha, užstatyta sodininkų bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei kitais statiniais. Su apeliante žemės nuomos sutartis nesudaryta. LR žemės įstatymo 2 str. 11 p. pateikia žemės naudotojo sąvoką: Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. LR žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. ir LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 p. nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Apeliantė naudojasi valstybine žeme, panaudos sutartis nėra sudaryta, tačiau žemės nuomos mokesčio nemoka. Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2009-01-28 atsakovei nusiuntė priminimą Nr. 4520057343 apie 498,51 Lt žemės nuomos mokesčio ir 35,43 Lt delspinigių sumokėjimą, tačiau ji į minėtą priminimą nereagavo ir mokesčių bei delspinigių nesumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš ieškinio ir jo priedų, Kauno rajono savivaldybės administracija (ieškovė), vadovaudamasi LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“; LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008-03-06 sprendimais Nr. TS-52, Nr. TS-53 ir 2003-09-18 sprendimu Nr. 44, iš atsakovės, kaip iš valstybinės žemės, užimančios 0,8861 ha ploto, užstatyto sodininkų bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančiai pastatais bei kitais statiniais, naudotojos, reikalauja valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2004-2008 m., žemės mokesčio nepriemokos už 2003 m. pagal atsakovės 2003 m. valstybinės žemės nuomos deklaraciją bei ieškovės paskaičiuotų delspinigių.
LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai.
LAT 2009-10-23 civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009 konstatavo, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog atsakovei, kaip faktinei valstybinės žemės naudotojai, net ir nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, išlieka pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau, kolegijos nuomone, būtina nustatyti atsakovės faktiškai naudojamos valstybinės žemės plotą.
Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė žemės nuomos mokestį atsakovei skaičiuoja pagal pačios atsakovės 2003 m. deklaracijoje (b. l. 7) nurodytą 0,8861 ha bendrą sklypo plotą, susidedantį iš 0,1858 ha ploto, nurodyto su sklypo paskirties kodu ,,1“ (kaip matyti iš pastabų, rašomu tuomet, ,,jei nuomojama žemės ūkio paskirties žemė“) ir 0,7003 ha ploto, nurodyto su sklypo paskirties kodu ,,4“ (kaip matyti iš pastabų, rašomu tuomet, ,,jei nuomojama ne žemės ūkio paskirties žemė“). Atsakovė nesutinka, jog turi mokėti žemės nuomos mokestį, nes nėra aišku, kurie žemės plotai sodų bendrijoje sudaro 0,8861 ha žemę.
Atsakovės teigimu, ji pati nustatytu laiku pateikė ieškovei 2003 deklaraciją, sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau ieškovei pačiai patikslinus minėtą deklaraciją ir apie tai atsakovei nepranešus, susidarė už 2003 m. 51,86 Lt nepriemoka, apie kurią ieškovė pranešė tik 2009 m. (b. l. 4), todėl atsakovė nesutinka už 2003 m. susidariusią skolą mokėti delspinigius. Akivaizdu, jog atsakovė nesiginčija dėl jai paskaičiuotos už 2003 metus žemės nuomos mokesčio 51,86 Lt nepriemokos, argumentų dėl šios nepriemokos neteisingo paskaičiavimo ir nepagrįsto priteisimo nėra ir apeliaciniame skunde, todėl kolegija, negalėdama išeiti už apeliacinio skundo ribų, 51,86 Lt nepriemokos pagal 2003 m. deklaraciją priteisimą laiko teisėtu ir šioje dalyje sprendimą palieka nepakeistu. Be to, kolegija palieka nepakeistą sprendimą ir dalyje dėl 4,13 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo 51,86 Lt nepriemokos už 2003 metus, priteisimo. Vien tai, kad apie už 2003 m. paskaičiuotą nuomos mokesčio 51,86 Lt nepriemoką ieškovė atsakovei pranešė tik 2009-01-28 pranešimu (b. l. 4), kolegijos nuomone, nėra pagrindas nepriteisti iš atsakovės už 199 d. paskaičiuotus delspinigius, tuo labiau, kad atsakovė net nereiškė reikalavimo dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo netesybų išieškojimui.
Tačiau, kolegijos nuomone, remiantis tik 2003 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodytais žemės plotais, atsakovei nepateikus deklaracijų už 2004-2008 m., pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo priteisė iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokestį ir už 2004-2008 m., nesant byloje duomenų, kad atsakovė nurodytais laikotarpiais būtent tokius valstybinės žemės plotus faktiškai naudojo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad, vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-04-30 sprendimu Nr. TS-183, 11 p., valstybinės žemės nuomos mokestis juridiniams asmenims paskaičiuojamas pagal šių asmenų pateiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Jei juridinis asmuo nepateikia valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, tai neatleidžia šio asmens nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį; vadovaujantis šių taisyklių 13 p., taip pat atsižvelgiant į pažeidimo tęstinį pobūdį ir CK nustatytą ieškinio senaties terminą, ieškovės teigimu, teismas pagrįstai priteisė skolą ir delspinigius už valstybinės žemės naudojimą nuo 2004 iki 2008 metų. Kolegija, nesutikdama su šiais atsiliepimo argumentais, pažymi, jog nurodytas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-04-30 sprendimas Nr. TS-183 į bylą net nėra pateiktas, be to, skaičiuodama nuomos mokestį už ginčo laikotarpį, ieškovė juo ir negalėjo vadovautis, nes jis priimtas tik 2009-04-30, t. y. jau po ginčo laikotarpio.
Kolegijos nuomone, byloje taip ir liko nenustatyta, kokiu valstybinės žemės plotu faktiškai naudojosi atsakovė 2004-2008 m.. Ieškovės teigimu, atsakovei naujų deklaracijų nepateikus, laikytina, kad ieškovė naudojosi tais pačiais 2003 m. deklaracijos nurodytais žemės plotais. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad SB „Lantainiai“ teritorijoje yra vienas ar du neprivatizuoti sklypai (tačiau kurie konkrečiai - pasakyti negalėjo), už kuriuos nuomos mokestis ir yra paskaičiuotas. Atsakovės atstovo teigimu, 2003 m. deklaracijos pildymo metu gal ir buvo sodininkų neprivatizuotos žemės SB „Lantainiai“ teritorijoje, tačiau šiuo metu neprivatizuotų sklypų iš viso nėra, o žemės plotas, už kurį ieškovė reikalauja valstybinės žemės nuomos mokesčio, yra bendro naudojimo kelias, kuris pagal LR Žemės mokesčio įstatymą žemės mokesčiu neapmokestinamas. Be to, atsakovės pirmininkas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad konkretūs žemės plotų dydžiai į 2003 m. deklaraciją buvo nurodyti tokie, kokius jam nurodė ieškovės darbuotojai. Iš apeliacinės instancijos teisme apžiūrėto atsakovės 1998 m. geodezinio plano matyti, jog atsakovės nuomojama žemė (krūmynai ir kt.) (3 pozicija) nurodyta 2 572 kv. m, o nuomojama žemė (vidaus keliai) (2 pozicija) – 3 874 kv. m, t. y. viso 6 446 kv. m. Akivaizdu, jog 1998 m. geodeziniame plane nurodyti visiškai kitokie atsakovės nuomojamos valstybinės žemės plotai.
Pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius, kad minėti sklypai yra kelias, už kurį neturi būti mokamas mokestis, vertino kritiškai, nes, teismo teigimu, ieškovė žemės nuomos mokestį skaičiavo ne už kelią, o už neprivatizuotus sklypus, ką, teismo nuomone, patvirtino ir liudytojas J. P., nurodęs, kad gali būti, jog sodų bendrijoje yra keletas sklypų, kurie liko neprivatizuoti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas numato, kad teismo sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 262 str. 1 d., 265 str. 1 d.). Pagal CPK 176 str. 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi tik byloje pateikta 2003 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija ir joje nurodytais žemės plotais, kuriuos be jokio pagrindo traktavo kaip neprivatizuotus sklypus, užstatytus sodininkų bendrijos nariams priklausančiais pastatais bei kitais statiniais, pasiremdamas tik liudytojo parodymais ir prielaidomis, neišreikalavęs iš šalių kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų neginčytinai konstatuoti atsakovės faktiškai naudojamą sodininkų neprivatizuotos valstybinės žemės plotą, būtent pagal kurį ir galėjo būti paskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuomos mokestį pagal 2003 m. deklaracijoje nurodytus žemės plotus, nenurodė nei vieno argumento, kuriuo remdamasis žemės nuomos mokestį už paskesnius metus, kai deklaracijos nebuvo teikiamos, skaičiavo pagal 2003 m. deklaracijos duomenis. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei iš atsakovės žemės mokestis už 2004-2008 m. bei delspinigiai už šį laikotarpį, naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovei siūlytina tikslinti ieškinį ir pateikti teisinius argumentus, kuriais remiantis žemės nuomos mokestis už 2004-2008 metus, atsakovei nepateikus deklaracijų, skaičiuotinas pagal 2003 m. deklaracijos duomenis; taip pat duomenis, patvirtinančius atsakovės faktiškai naudojamos žemės plotus, už kuriuos prašoma priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškovei nurodytų įrodymų neturint ir pačiai gauti negalint, formuluotinas prašymas dėl nurodytų įrodymų išreikalavimo iš asmenų, kurie tuos įrodymus turi (CPK 199 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės SB „Lantainiai“ (į. k. 6020837) priteista ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (į. k. 188756386) 51,86 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2003 m., 4,13 Lt delspinigių bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 55,99 Lt sumos nuo 2010-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nepakeistą.
Likusias sprendimo dalis panaikinti ir bylą perduoti Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.