- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-5403-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04807-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė L. M. 2014 m. balandžio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-11083092-14, kuriame nurodyta, kad S. G. 2014 m. kovo 11 d., apie 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas savo kaimynės J. G. namuose, jos vaikų akivaizdoje šaukė, vadino J. G. necenzūriniais žodžiais, konfliktavo su J. G., atsisakė išeiti iš jos buto, ko pasėkoje teko kviesti policijos pareigūnus. Tokiais savo veiksmais S. G. išgąsdino nepilnamečius J. G. vaikus, tuo pažeisdamas jų teisę augti saugioje aplinkoje. Tokiais veiksmais S. G. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad protokole nurodytu laiku jis buvo J. G. bute, kuriame tuo metu be J. G. buvo dar jos pilnametė duktė A. G. ir dar 4-5 vaikai. Tą dieną J. G. buvo sumušusi savo dukterį S.. A. G. norėjo pasiimti savo jaunesnę seserį, nes motina nuolat geria ir mušasi, todėl prašė jo pabūti kartu bute. J. G. prašė jo išeiti iš buto, jis nepakluso, todėl Jolanta iškvietė policiją. S. G. teigimu, incidento metu J. G. buvo neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Konflikto metu jis buvo blaivus, stovėjo koridoriuje prie durų, necenzūriniais žodžiais J. G. nevadino, kiti vaikai tuo metu buvo kambaryje. Necenzūriniais žodžiais keikėsi J. G.. Prieš tai S. G. visą parą buvo jų namuose, nes girta mama ją sumušė ir ji nenorėjo eiti namo.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja S. G. parodė, kad S. G. yra jos tėvas. Tikslios datos neatsimena, nakties metu išgirdo stuksenimą į savo buto duris. Atidarius duris, ten buvo S. G., ji buvo sumušta, labai verkė, parodė mėlynes ant rankų. S. pasakė, kad jos mama girta ir ji nenori eiti namo. S. G. mama iš ryto paskambino J. G. ir pasakė, kad S. yra pas juos. Netrukus atėjo J. G., pradėjo rėkti, kad jos mama uždarė ir pavogė jos vaiką, iškvietė policiją. Policija dar nebuvo spėjus ateiti, nes po to ji buvo atšaukta. S. nenorėjo su savo mama eiti namo, J. G. pradėjo ją temptis ir išsitempė dukrą. Maždaug po 20 minučių policija vis tiek atvažiavo, nors iškvietimas buvo atšauktas. Pareigūnai paėmė parodymus iš liudytojos mamos, apklausė ją ir S.. Atėjusi J. G. pradėjo šaukti ant policininkės, kad ši neturi teisės kalbėtis su jos dukterimi S.. Po to policija išsivežė jas į nuovadą. Gal po pusvalandžio jiems paskambino iš policijos ir paklausė, ar S. galės pas juos pabūti, kol vakare ateis jos sesuo ir ją pasiims. Vakare jie laukė atvykstančios A. G.. Aurelija paprašė, kad jie kartu su ja nueitų į J. G. namus pasiimti daiktų, nes ji viena bijojo eiti. Ant slenksčio išbėgo J. G., pradėjo rėkti, trenkė A. per galvą, liepė jiems išeiti. J. G. buvo pasakyta, kad jie atėjo kartu su A., todėl kartu su ja ir išeis. Jiems išeinant atėjo policija, su kuria jie susitiko laiptinėje. Liudytoja nurodė, kad jos tėtis net nesivėlė į kalbas su J. G., jis buvo įėjęs į jos namus ir stovėjo koridoriuje, kol A. ir S. susirinko daiktus. Vienintelė jo pasakyta frazė „su A. atėjau ir su A. išeisiu“. J. G. namuose buvo jos vaikai, jų buvo daug. Ji turi gal 5 ar 6 mažesnius vaikus, o iš viso gal 9. Tėvui buvo pareikštas reikalavimas išeiti iš buto. Jis atėjo kartu, nes A. bijojo viena eiti į motinos namus, kad ši jos nesumuštų. Vienas iš J. G. vaikų A. stovėjo šalia mamos, o kiti vaikai bėgiojo. Jie tik atsisukdavo, pasižiūrėdavo ir viskas. A. stovėjo ir tylėjo, jo reakcija buvo neutrali, jis tik sakė „mama baik, mama baik, išleisk A. su S., tegul eina“.
Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad tikslios datos neatsimena, pavasarį ji susipyko su savo dukterimi S.. Duktė išbėgo pas kaimynus G., kažkas iškvietė socialinę inspektorę. Jai niekas nepranešė, kad jos duktė S. yra pas G., ji jos visą naktį ieškojo. Vakare A. pažadėjo, kad ateis namo. Po to A. parvedė S. namo, S. atėjo kartu su jomis. Dukros sakė, kad S. G. atėjo joms iš paskos. S. buvo paprašytas išeiti, nes su savo vaikais ji pati norėjo išspręsti problemas. S. jai pasakė, kad „man vienodai, kviesk policiją, nebijau“. S. G. ji iš karto išvarė. Tada atvažiavo policija. S. kalbėjo pakeltu tonu, tada policija pasakė gana čia rėkauti, einam. S. stovėjo jo buto koridoriuje, rėkavo, keikėsi, sakė, kad vaikai jos bijo. Konflikto metu visi mažesnieji vaikai jau gulėjo lovose kitoje patalpoje. Vaikams vizualiai matėsi, kad yra atėjęs G.. A. planavo važiuoti namo į bendrabutį, o S. - likti namuose. Konfliktas įvyko dėl to, kad S. vėlai grįžo namo. Liudytojai pasirodė, kad duktė yra prisigėrusi ir prisirūkiusi. Ji jai pasakė eiti miegoti, pastūmė ją ant lovos. Tačiau duktė iššoko per langą ir nuėjo pas kaimynus. Tai vyko vėlai vakare. Liudytoja negali pasakyti, kodėl jos duktė nenorėjo eit namo, mano, jog tai gali būti paauglystės kaprizas.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja S. G. parodė, kad tikslios datos neatsimena, ji susipyko su mama J. G., nakvojo pas G.. Sekančią dieną kartu su seserimi A. ji grįžo namo, S. G. ėjo kartu su jomis. Ji nuėjo į savo kambarį, o S. labai susipyko su mama. Maždaug po 10 minučių atėjo S. G., tačiau mama jai liepė išeiti iš buto. Po to atvažiavo policija ir išsivedė S. G.. Liudytoja nurodė, kad ji nežinanti, kodėl S. G. kartu su jomis ėjo namo. Jai atrodo, kad sesuo A. paprašė, kad jis eitų kartu su jomis. Iš pradžių ji neketino likti nakvoti namuose, norėjo važiuoti pas seserį A. ir ten pernakvoti, nes buvo susipykusi su mama dėl to, jog vėlai grįžo namo. Mama nustūmė ją ant lovos ir liepė eiti miegoti. Liudytoja susinervino ir išėjo. Ji buvo sakiusi S. G., kad motina išvakarėse naudojo smurtą, taip pat sakė, kad pastūmė ją ant lovos. G. buvo įėjęs iki mamos kambario, tuo metu broliai ir seserys gulėjo lovoje ir girdėjo incidentą. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais, kurių atkartoti ji negali. S. G. užėjus namo, jis pradėjo keiktis ant jos mamos, tada mama pradėjo jam atgal sakyti, kad jis yra jos namuose, liepė jam išeiti. Liudytojos mama taip pat šiek tiek keikėsi. G. neišėjo iš buto kol neatvažiavo policija. Vaikai matė kas vyko. Jie gulėjo lovoje ir bijojo išeiti. A. buvo išsigandęs, kad S. trenks mamai.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja – policijos pareigūnė J. A. parodė, kad jai teko susidurti su S. G.. Šių metų kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, policijos pareigūnai atvyko pagal gautą iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas tarp motinos ir dukters. Su dukra buvo atėjęs S. G.. Iškvietimas buvo gautas dėl to, kad vyresnė sesuo norėjo paimti jaunesnę seserį pas save. S. stovėjo šalia vyresnės dukters, elgėsi ramiai, netgi nekalbėjo su mergaičių motina. Motina net labiau rėkė ant jo. S. buvo atėjęs su vyresne J. G. dukterimi ir savo dukterimi. Jis iš pradžių buvo lauke, po to užėjo į butą. Jis stovėjo prie savo dukters ir tos kitos mergaitės. Bute, gal kitame kambaryje buvo dar vaikų. Liudytoja negali tiksliai pasakyti, ar jie miegojo. Jaunesnė duktė norėjo eiti su savo seserimi, nenorėjo pasilikti su motina, nes motina ją muša. Liudytoja negali paakyti, kad G. keiktųsi necenzūriniais žodžiais. G. su mergaičių motina gal konfliktavo, kad atėjo paimti mažesnės dukros su daiktais. Jie visi stovėjo ten kartu, nelabai ten kažkas girdėjosi.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas E. S. parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis su J. A. nuvyko nurodytu adresu, ten buvo S. G. ir J. G. vyriausia duktė. Konfliktas vyko dėl to, kad motina neišleido savo nepilnametės dukters gyventi pas kitą savo dukterį. G. ten stovėjo tik kaip apsauga ir liudytojui atrodo, kad jis buvo prie pat durų koridoriuje. Jis negali pasakyti, ar jis buvo užėjęs į butą. Liudytojui neteko girdėti, kad G. keiktųsi necenzūriniais žodžiais. J. G. sakė, kad S. G. yra pašalinis asmuo, liepė jam išeiti iš buto. Jis geranoriškai iš buto išėjo tik tuomet, kai jam liepė pareigūnai. Jokios kalbos apie smurto vartojimą nebuvo, buvo konfliktas tarp dukters ir motinos todėl, kad duktė norėjo išeiti ir gyventi pas seserį. Toje šeimoje yra daug vaikų, o butas tik dviejų kambarių. Tame bute buvo mažų vaikų, tačiau jiems kilęs konfliktas jokio įspūdžio nepadarė, jie žaidė ir nekreipė jokio dėmesio. Nebuvo taip, kad vaikai kažkaip reaguotų ar klausytųsi. Taip pat nesimatė, kad vaikai būtų išsigandę.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia administracinę atsakomybę. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie privalo užtikrinti vaiko teises pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo S. G. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdyje neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, jog J. G. nepilnamečių vaikų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais nevadino ir būdamas jos namuose nešaukė. Prisipažįsta, jog atsisakė išeiti iš J. G. buto jai paliepus, nes jos duktė A. prašė pabūti kartu, nes bijojo likti viena su mama. Atvykus policijos pareigūnams jis išėjo iš buto.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.
Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad konfliktas iš pradžių įvyko tarp J. G. ir jos dukters S., kuri supykusi išėjo iš namų ir nakvojo savo draugės S. G. namuose. Nenorėdama grįžti namo, S. G. nusprendė pagyventi bendrabutyje pas savo vyresnę seserį A., todėl sekančią dieną jos abi kartu su S. G. nuėjo į namus pasiimti daiktų. Nors apklausta teismo posėdyje liudytoja S. G. nurodė, jog ji nežino dėl ko S. G. ėjo su jomis į mamos butą, tačiau neatmeta galimybės, jog to galėjo paprašyti jos vyresnė sesuo A.. S. G. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme teigė, jog į J. G. butą ėjo paprašytas A. G., kuri bijojo eiti viena, nes mama mušasi. Tai, kad S. G. ėjo į J. G. butą paprašytas A. G., patvirtina ir teismo posėdyje apklausta S. G., ėjusi kartu su tėvu bei S. ir A. G..
Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. G. nurodė, kad atėjęs į jos butą S. G. garsiai rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jos mažamečiai vaikai buvo kitame kambaryje ir viską girdėjo. S. G. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad S. G. užėjus į jų namus, jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ant jos mamos, todėl buvo paprašytas išeiti. S. G. teigimu, kiti mažamečiai jos broliai ir seserys buvo kambaryje ir girdėjo konfliktą. Liudytoja S. G. negalėjo nurodyti kokiais konkrečiais žodžiais keikėsi S. G., tačiau patvirtino, kad jos mama konflikto metu taip pat keikėsi.
Tuo tarpu S. G. ir S. G. apie įvykio aplinkybes aiškino priešingai. S. G. teigimu, jiems atėjus į J. G. butą ir stovint koridoriuje prie durų, J. G., būdama neblaivi, pradėjo ant jo šaukti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, reikalavo, kad jis išeitų. Jam nepaklusus buvo iškviesta policija. Tokias pat įvykio aplinkybes nurodė S. G., kuri paaiškino, kad jiems atėjus, ant slenksčio išbėgo J. G., pradėjo rėkti, trenkė A. per galvą, liepė jiems išeiti. Jos tėvas S. G. net nesivėlė į kalbas su J. G., o stovėjo koridoriuje ir laukė, kol mergaitės susirinks daiktus. Vienintelė jo pasakyta frazė buvo „su A. atėjau ir su A. išeisiu“. S. G. ir S. G. teigimu, bute buvę mažesni vaikai bėgiojo, buvo kitame kambaryje ir į vykusį konfliktą visiškai nereagavo.
Apklausti liudytojais policijos pareigūnai J. A. ir E. S. taip pat patvirtino, kad jiems atvykus pagal iškvietimą nurodytu adresu, S. G. elgėsi ramiai, net nekalbėjo su mergaičių motina. Liudytojos J. A. teigimu, mergaičių motina net gi labiau rėkė ant S. G.. Policijos pareigūnai taip pat negirdėjo, kad S. G. keiktųsi necenzūriniais žodžiais ir geranoriškai, policijos pareigūnų paprašytas, išėjo iš J. G. buto. Policijos pareigūnų teigimu, kitame kambaryje buvę mažamečiai vaikai į vykstantį konfliktą niekaip nereagavo, jie žaidė ir nekreipė į suaugusius jokio dėmesio. Taip pat nesimatė, kad vaikai būtų kažko išsigandę.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Teismas, įvertinęs prieštaringus apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus, daro išvadą, jog grįsti S. G. kaltę vien liudytojų J. G. ir S. G. parodymais pagrindo nėra, nes jos yra suinteresuotos bylos baigtimi bei jų parodymų nepatvirtina S. G., S. G. bei policijos pareigūnų parodymai, juo labiau, kad S. G. negalėjo nurodyti kokiais konkrečiais žodžiais keikėsi S. G. bei nepaneigė, jog jos motina konflikto metu taip pat keikėsi. Kadangi S. G. yra S. G. duktė, todėl taip pat gali būti suinteresuota bylos baigtimi, teismas, spręsdamas S. G. kaltės ir atsakomybės klausimą, vadovaujasi policijos pareigūnų J. A. ir E. S. parodymais, kurie būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad jiems atvykus nurodytu adresu pagal iškvietimą, S. G. elgėsi ramiai, nesikeikė ir nešaukė, o liudytojos J. A. teigimu, mergaičių motina net gi labiau rėkė ant S. G.. Policijos pareigūnai taipogi nematė, kad bute buvę mažamečiai vaikai kažkaip reaguotų į vykstantį konfliktą ar būtų išsigandę, juo labiau, kad visų apklaustų teismo posėdyje liudytojų ir S. G. teigimu, mažamečiai vaikai buvo kitoje patalpoje, o ne ten, kur vyko konfliktas. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie galėtų būti šališki ar asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį S. G. ir tokiu būdu siektų jam padėti išvengti gresiančios atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų S. G. kaltės įrodymų, patvirtinančių, jog jis išgąsdino nepilnamečius J. G. vaikus, tuo pažeisdamas jų teisę augti saugioje aplinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. G. atžvilgiu pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. atžvilgiu pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.