- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-18
- Bylos Nr.
- T-XX-12-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr.21.A-2954, vadovaudamasis Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr.435 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 36 ir 41 punktais, nusprendė pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kerida“ 2008 m. lapkričio 18 d. pateiktą prašymą tikslinti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje apdraustajai I. L. draudžiamąsias pajamas 19020,00 Lt į 4200,00 Lt ir socialinio draudimo įmokas 6463,00 Lt į 1427,16 Lt už draudimo laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., draudžiamąsias pajamas 9510,00 Lt į 2100,00 Lt ir socialinio draudimo įmokas 3231,49 Lt į 713,58 Lt už draudimo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. spalio 10 d. draudimo pabaigos draudžiamąsias pajamas 22670,45 Lt į 5006,09 Lt ir socialinio draudimo įmokas 7703,42 Lt į 1701,07 Lt.
I. L. minėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ši institucija 2009 m. sausio 15 d. sprendimu Nr.(11.1)I-225 I. L. skundo nepatenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr.21.A-2954; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Nr.(11.1)I-225; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių patikslinti 2008 m. lapkričio 24 d. šio skyriaus sprendimą dėl pareiškėjos teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, perskaičiuojant skiriamą pašalpą pagal pareiškėjos darbo užmokestį, numatytą jos darbo sutartyje.
Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2006 m. kovo 10 d. dirbo bendrovėje „Kerida“, o 2008 m. gegužės 19 d. buvo išleista nėštumo - gimdymo atostogų ir nuo 2008 m. spalio 6 d. vaiko priežiūros atostogų. Nuo 2008 m. sausio 2 d. buvo pakeistos jos darbo sutarties sąlygos ir padidintas jos darbo užmokestis. Būtent pagal šį padidintą darbo užmokestį turi būti apskaičiuojamos jos draudžiamosios pajamos ir atitinkamai motinystės (tėvystės) pašalpos dydis. Tačiau atsakovas ginčijamu 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr.21.A-2954, remdamasis bankrutavusios UAB „Kerida“ administratoriaus prašymu, pakoregavo su pareiškėja susijusius socialinio draudimo duomenis ir sumažino jos draudžiamąsias pajamas taip, kad nebėra atsižvelgiama į jos buvusį padidintą darbo užmokestį. Kitu 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsakovas pareiškėjai skyrė atitinkamai mažesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Pareiškėja nurodė, kad ji su atsakovo sprendimais nesutinka. Jos draudžiamosios pajamos buvo sumažintos, nesant jokio teisės aktų numatyto pagrindo. Jos su bendrove „Kerida“ sudarytos darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl draudžiamosios pajamos turi būti nustatomos pagal darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, nemažinant jo dydžio. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos draudžiamosios pajamos buvo koreguojamos bendraujant vien tik su bendrove „Kerida“ ir apie draudžiamųjų pajamų koregavimą nieko nežinant pačiai pareiškėjai. Tuo buvo pažeisti teisės aktų nustatyti tokio pobūdžio klausimų sprendimo procedūriniai reikalavimai.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi bendrovei „Kerida“ yra iškelta bankroto byla. Šioje bankroto byloje pareiškėja I. L. yra viena iš kreditorių. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra susijęs su pareiškėjos darbo santykiais ir jo išsprendimas turės įtakos pareiškėjos, kaip kreditorės, reikalavimui bankroto byloje. Todėl tikslinga šį administracinėje byloje keliamą ginčą nagrinėti bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Kaip matyti iš Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies bei 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, bankroto byloje yra nagrinėjami tie ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis bei kuriuose tiesiogiai (kaip ieškovas arba atsakovas) dalyvauja pati ši įmonė. Tuo tarpu aptariamoje administracinėje byloje keliamas ginčas nėra tiesiogiai susijęs su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „Kerida“ bei jos turtinių teisių ar pareigų nustatymu. Ginčas šiuo atveju iš esmės kyla tarp fizinio asmens (pareiškėjos) ir valstybinio socialinio draudimo institucijų dėl iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kerida“ šiuose santykiuose dėl motinystės (tėvystės) pašalpos tiesiogiai nedalyvauja ir aptariamos administracinės bylos išsprendimas pats savaime nereikš bankroto bylos kreditorių reikalavimų dydžio nustatymo (pakeitimo). Kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra nustatomi ir tvirtinami atskira, Įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka. Todėl aptariama administracinė byla negali būti perduodama nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad būtent draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojama valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa, dydis yra priklausomas nuo darbo užmokesčio dydžio, bet ne atvirkščiai (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 ir 21 straipsniai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnis). Todėl pareiškėjos, kaip kreditorės, reikalavimo, susijusio su jos darbo užmokesčiu, nustatymui jos draudžiamųjų pajamų apskaičiavimas negali turėti esminės reikšmės. Darbuotojo, kaip kreditoriaus, reikalavimas bankroto byloje yra nustatomas pagal jo darbo santykius, bet ne pagal valstybinio socialinio draudimo santykius, todėl byla dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nustatymo negali turėti reikšmės bankroto bylos procesui. Šiuo atveju tik administracinės bylos dėl motinystės (tėvystės) pašalpos išnagrinėjimui galėtų turėti prejudicinę reikšmę pareiškėjos, kaip kreditorės, reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje, bet ne atvirkščiai. Tai taip pat patvirtina, jog perduoti aptariamą administracinę bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, jog aptariamoje administracinėje byloje ginčas yra keliamas iš administracinių valstybinio socialinio draudimo santykių, ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo