- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 1-74-898/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas, Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, kartais apsistoja pas motiną (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2011 m. birželio 26 d., apie 01.45 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), namu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. B. – suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius rankomis bei kojomis į galvos sritį ir padarydamas nukentėjusiajam kairiosios ausies sraiginio nervo trauminį uždegimą, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje, poodines kraujosruvas kairės ausies landos srityje bei kairės speninės ataugos srityje, pereinant į kairės ausies kaušelį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies nervo trauminio uždegimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą: piniginę – 300 litų vertės, kurioje buvo 350 litų, 6000 Norvegijos kronų, kurių kaina 2622 litų (1 Norvegijos kronos kaina 0,437 Lt), mobiliojo ryšio telefoną „S. E. C902“ su Tele-2 SIM kortele, 200 litų bendros vertės, iš viso pagrobė 3472 litų vertės svetimą turtą.
Kaltinamasis M. M. teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio datos nepamena, gali būti 2011-06-26, nuėjo į barą vadinamą „G.“, kur gėrė alų. Apie 23.00 – 23.30 val. į barą atėjo nukentėjusysis, kaip dabar žino M. B., ir pasakė, kad vaišina baro lankytojus degtine. M. B. jo paklausė, ar dar gers 100 gramų, jis atsakė, kad taip. Į barą atėjo O. O. su drauge, jis pradėjo su jomis flirtuoti. O. O. ankščiau nepažinojo. M. B. paklausė, ar moterys gers degtinės, pastatė butelį degtinės ir visi baliavojo. M. B. pradėjo girtis, kad jis turi daug pinigų ir, kad eis į kazino pažaisti. Po šių žodžių O. O. ir jos draugė atsistojo ir išėjo į lauką parūkyti. O. O. draugė išėjo į namus, o O. O. liko. Po kiek laiko M. B. pasiūlė eiti su juo į kazino, jis ir O. O. sutiko, pasiėmė nebaigtą gerti butelį. Iš baro išėjo apie 2 valandą. Beeidami visi trys gėrė iš butelio. Prie bažnyčios jis sugalvojo nusišlapinti, paliko nukentėjusįjį ir O. O. ir nuėjo nusišlapinti. Grįžtant jam pasirodė, kad nukentėjusysis guli, o O. O. ant viršaus. Priėjo arčiau, nes nesuprato kas vyksta, kai priėjo, nukentėjusysis jau gulėjo ant šono. O. O. jam padavė kažką ir liepė palaikyti, ką ji jam padavė jis nežino, nes buvo tamsu. Vėliau sužinojau, kad ji jam padavė piniginę ir telefoną, tačiau tamsoje jis nematė kas tai buvo. Staiga sustojo policija, jį prispaudė prie medžio ir apieškojo, atėmė jo telefoną. Jis nieko nesuprato kas atsitiko. Jis matė, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Degtinės butelį rado už penkių metrų. Prieš nueidamas nusišlapinti, butelį jis paliko nukentėjusiajam M. B. ir O. O.. Į nukentėjusiojo kišenes rankų jis nekišo, jis net nebuvo prie nukentėjusiojo pritūpęs, ar pasilenkęs, kišenių nekraustė, smūgių nesudavė. M. B. bare pinigų nerodė, jis tik gyrėsi, kad turi daug pinigų. Neatsimena kokį telefoną jis turėjo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jo klaida yra ta, kad paėmė piniginę ir telefoną.
Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad po traumos miglotai atsimena įvykio aplinkybes. 2011-06-25, apie 23 val., užėjo į barą prie traukinių stoties, buvo išgėręs, ten susitiko kaltinamąjį ir vieną moterį, kuriuos matė pirmą kartą, šiek tiek pasivaišino. Jis, atrodo, išėjo namo, o kaltinamasis ir ta moteris lyg tai ėjo kartu. Tą dieną jis atgavo skolą 6000 kronų, kuriuos laikė priekinėje kelnių kišenėje dešinėje pusėje, ir dar turėjo 500-600 Lt. Kažkiek pinigų buvo išleidęs, nes turėjo susitikimą su draugais, tai užėjęs į barą turėjo apie 350 Lt. Dar turėjo piniginę ir telefoną, techninį pasą, kai kurias korteles. Bare galėjo pamatyti jo pinigus, kai mokėjo. Bare jam negalėjo pavogti pinigų. Atsimena, kad pirko gėrimus, kad bendravo apie kazino, neatsimena. Tiksliai neatsimena, ar kaltinamasis nešėsi butelį. Smūgius atsimena miglotai. Iš baro išėjo vienas, jų su savimi nesikvietė. Gal ir užsiminė apie kazino, bet iš baro išėjo namo, kaltinamojo ir liudytojos nekvietė eiti kartu. Tik išėjęs atsisuko ir juos pamatė einančius iš paskos, jie ėjo iš paskos 5-7 metrų atstumu. Pajuto vieną smūgį į pakaušį iš nugaros, nugriuvo, pamatė prožektorių šviesas. Nežino kuris sudavė smūgį. Įvykio metu buvo išgėręs. Jis negalėjo pats užkliūti ir nuvirsti, griuvo nuo smūgio. Kitų asmenų be kaltinamojo ir liudytojos šalia nebuvo. Jo civilinis ieškinys yra 33572 Lt. Tai turtinė ir neturtinė žala. Ieškinyje nurodyta turtinė žala – 3572 Lt, tačiau dėl gydymosi ši suma padidėjo iki 4012 Lt, neturtinės žalos dydį mažina iki 15000 Lt. Ši suma susidaro dėl to, kad išpuolis pakeitė jo gyvenimą – jam buvo pažeistas kairės ausies nervas, pradėjo prasčiau girdėti, atsirado sekinantys ūžesiai, kurie nėra praėję ir šiai dienai. Po traumos beveik mėnesį laiko negalėjo dirbti. Šiai dienai nėra nustatyta prarasto darbingumo. Gydytojų prognozėmis ūžesiai gali išlikti visam gyvenimui. Po įvykio pastoviai jaučia baimę, kad gali būti užpultas. Jam kiekvieną savaitę leidžiami vaistai „L.“, po kurių reikia apie valandą pagulėti. Dar vartoja plečiančius vaistus – tabletes. Gydymas vyksta jau 10 savaičių. Ūžesys liko, klausa yra pagerėjusi, bet nėra atsistačiusi. Gydymas truks dar 5 savaites, po to vėl bus daromi tyrimai. Jis užsiima baldų taisymu ir restauracija, tad ausis reaguoja į bet kokį triukšmą. Smūgis, kurį gavo, buvo stipresnis nei kad būtų suduotas ranka. Žala jam neatlyginta.
Liudytoja O. O. teisme parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, o kaltinamąjį matė per akistatą. Tikslios įvykio datos neprisimena, ji miegojo namuose, buvo išgėrusi, kai apie 1 val. nakties ją pažadino jos mama ir nusivedė į barą „G.“. Baras yra prie G. stoties. Pakeliui susitiko du pažįstamus vyrus, kurie joms nupirko po bokalą alaus, pakvietė prie stalo, kur sėdėjo M. M. ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis pasiūlė eiti į naktinį klubą „M.“ pažaisti boulingą ir ji sutiko. Kai pakvietė eiti į naktinį klubą, ji, nukentėjusysis ir M. M. atsistojo ir išėjo iš baro. Su mama išsiskyrė prie sankryžos. Visi trys ėjo greta, beeinant jai atsisegė batas ir ji atsitūpė jį susitvarkyti. Kai susitvarkė, paėjo į priekį ir pamatė, kad vienas guli, o kitas tupi šalia. Kuris gulėjo, ji negali tiksliai pasakyti, nes ji neprisimena jo veido. Šalia tupėjo M. M.. Ji pagalvojo, kad žmogui blogai. M. M. jai nieko nesakė. Iš karto atvyko policija. Bare ji nematė, ar nukentėjusysis turėjo pinigų, nematė kas mokėjo už gėrimus. Ji nežiūrėjo kas yra nukentėjusiojo kišenėse. Tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį tą vakarą matė pirmą kartą. Nebuvo taip, kad jiems einant į klubą nukentėjusysis eitų nusišlapinti. Nematė, kad išeinant iš baro kas nors būtų pasiėmęs butelį. Eidami į klubą jie negėrė. Įvykio vietoje buvo tamsu. Kai ji pasilenkė pasižiūrėti kas atsitiko, privažiavo policija. M. M. jokių daiktų nedavė. Nematė nei piniginės, nei telefono. Ji neatkreipė dėmesio į tai, ar įvykio vietoje buvo degtinės butelis. Tą vakarą ji buvo išgėrusi, jautėsi apsvaigusi, bet ne tiek, kad neprisimintų. Ji degtinės negėrė, prieš tai visą dieną gėrė alų. Nežino ką rado policija įvykio vietoje. Jos prastas regėjimas. Viena akimi mato 0,03 procentų, o kita akimi iš viso nemato.
Liudytojas M. D. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate. 2011 m. vasarą, per Jonines patruliuojant prie geležinkelio stoties, pro automobilio langą pamatė vyrą ir moterį, kurie buvo pasilenkę prie žmogaus, kuris gulėjo ir buvo kruvinas. Pasilenkęs vyriškis rankoje turėjo piniginę, o moteris rankose jokių daiktų neturėjo. Automobilio priekyje sėdėjo kolega R. K., jis sėdėjo gale. R. K. pasakė „žiūrėkit per langą, plėšimas“. Jie visi sužiuro ir pamatė vyrą ir moterį, pasilenkusius prie nugriuvusio žmogaus. Jie sustojo ir sulaikė kaltinamąjį ir moterį, iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamąjį nuvedė prie mikroautobuso, atliko išorinę apžiūrą, pas kaltinamąjį kišenėje buvo rastas vienas mobilus telefonas. Po to, paklausus nukentėjusiojo kas jam dingo, jis atsakė, kad dingo telefonas. Pakartotinai apieškojus kaltinamąjį rado dar vieną telefoną, taip pat kišenėje. Vienas telefonas buvo „S. E.“, kitas „Nokia“, abu telefonai buvo kaltinamojo kišenėse. Pas kaltinamąjį piniginėje rado 200 Lt. Piniginė buvo pas kaltinamąjį rankoje. Apžiūrėjo įvykio vietą ir netoli įvykio vietos rado puspilnį butelį degtinės, kuris buvo kruvinas. Nukentėjusysis sakė, kad „ėjau ir gavau iš nugaros“. Taip pat sakė, kad buvo didelė pinigų suma. Pinigų ieškojo ir įvykio vietoje, darė kaltinamojo kratą, po to apžiūrėjo abu automobilius, dideliu spinduliu apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau pinigų nerado. Moters apžiūrėti jie neturi teisės, todėl paklausė jos, ką ji turi. Kaltinamasis buvo pristatytas jų tarnybiniu automobiliu, o moterį išvežė kitas iškviestas ekipažas.
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate patruliu. 2011 m. vasarą, tikslios datos nepamena, galėjo būti per Jonines, pavakary, pamatė, kad vienas asmuo guli ant šaligatvio, o vyras ir moteris krausto kišenes. Tie du asmenys buvo atsitūpę prie gulinčio asmens. Gulinčio asmens kišenes kraustė kaltinamasis ir moteris. Iš pradžių jie abu atrodė kaip vyrai, kadangi moteris buvo su kapišonu. Smūgio sudavimo nematė. Matė, kad jie abu pasilenkę prie gulinčio asmens kažko ieškojo, kraustė vyro drabužius. Kai jie sustojo ir išlipo iš automobilio, vyras ir moteris atsistojo ir norėjo nueiti. Jis pribėgo prie moters, kiti kolegos priėjo prie kaltinamojo. Klausė ką jie daro. Moteris jam nieko nepasakė. Ar kaltinamasis ką nors sakė, jis nežino, su juo bendravo kolegos. Po to, kai sulaikė kaltinamąjį ir moterį, apžiūrėjo vietą ir rado butelį. Pas kaltinamąjį rado piniginę, kurią jis laikė rankoje ir mobilųjį telefoną, kurį ištraukė iš kišenės. Kiek telefonų rado nepamena. Moters jie apieškoti neturi teisės. Neprisimena, ar nukentėjusysis kalbėjo apie pinigus. Matėsi, kad tie pasilenkę žmonės tikrino gulinčio žmogaus rūbus. Abu žmonės buvo pasilenkę, negali išskirti ką kiekvienas darė. Jis sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje, kur langai nėra užtamsinti, gatvė buvo apšviesta.
Liudytojas R. D. teisme parodė, kad patruliuojant D. gatvėje pamatė, kaip gulinčiam vyriškiui kraustė kišenes. Įvykis buvo pernai metų vasarą, tikslios datos nepamena. Patruliavo keturiese, ar penkiese. Jis sėdėjo automobilio gale. Kolega R. K., kuris sėdėjo priekyje ir vairavo automobilį, šūktelėjo, kad gulinčiam vyriškiui krausto kišenes. Jie sužiuro ir pamatė, kad pasilenkęs vyriškis gulinčiam žmogui iš kišenės kažką traukia, o šalia stovėjo moteris, kuri nieko nedarė. Jie sustojo ir išlipo. Vyriškis rankoje laikė juodos spalvos piniginę, o vėliau, jį sodinant į tarnybinį automobilį, kišenėje buvo rastas mobilus telefonas. Tiksliai nepamena kiek telefonų buvo rasta. Jam nėra žinomos aplinkybės, kad buvo dingę pinigai. Įvykio vietoje buvo rastas butelis – litro talpos stiklinis butelis. Ar butelis buvo kruvinas, jis nepamena. Kaltinamasis sakė, kad rastas telefonas yra jo. Tą vakarą jis stovėjo šalia kolegų, matė kaip kaltinamasis rankoje turėjo piniginę, matė, kaip jį apieškant buvo rastas telefonas. Sulaikytą vyrą pristatė į komisariatą. Jo rankos buvo surakintos už nugaros, todėl sėdėdamas automobilyje jis neturėjo galimybės ką nors išmesti. Po to buvo apžiūrėtas automobilis, tačiau nieko nerado. Tarnybinio automobilio galiniai stiklai yra tamsinti, pro juos viskas gerai matosi, be to, gatvės buvo apšviestos.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. Tikslios datos nepamena, bet buvo kažkas po birželio 20 d., jis dirbo autopatrulyje su tarnybiniu mikroautobusu, kurį vairavo. Su juo dar buvo pareigūnai B., P., D., kitų nepamena. Buvo tamsus paros metas. Jie važiavo D. gatve nuo centrinės miesto dalies link Z.. Jis pastebėjo iš dešinės pusės vykstantį veiksmą, t. y. pastebėjo gulintį žmogų, o šalia to žmogaus du asmenis. Pamatė kaip vienas iš tų asmenų tikrina gulinčiojo kišenes. Tas žmogus buvo pasilenkęs ir jis pamatė, kad jis ranka kažką darė to gulinčio žmogaus drabužiams. Kolegoms sušuko, kad įtaria, jog vyksta nusikaltimas. Sustabdė automobilį, jie visi iššoko iš automobilio ir sulaikė tuos asmenis, kurie buvo šalia gulinčio žmogaus. Sulaikymo momentu kaltinamasis rankoje turėjo piniginę. Matėsi, kad gulintis žmogus yra sužalotas, su juo nebuvo įmanoma bendrauti, nes tuo momentu buvo nesąmoningas. Vėliau paaiškėjo, kad iš tų dviejų sulaikytų asmenų viena moteris. Iš pradžių dėl aprangos nesuprato, kad ten moteris. Nukentėjęs paaiškino, kad su savimi nebeturi mobilaus telefono, piniginės. Jis paminėjo, kad turėjo nemažą sumą pinigų. Iš pradžių kalbėjo apie eurus, vėliau atrodo apie Švedijos kronas. Įvardijo kad buvo du, ar trys tūkstančiai. Darant kratą vietoje iš M. M. rankų buvo paimta piniginė ir kaltinamasis jam parodė savo turėtąjį mobilųjį telefoną „Nokia“. Tik vėliau, kai nukentėjęs atsipeikėjęs pasakė, kad nėra jo mobiliojo telefono, jie detaliau apžiūrėjo M. M. ir jo treninginių kelnių kišenėje rado mobiliojo ryšio telefoną „S. E.“. Nukentėjęs atpažino savo telefoną. Apžiūrėjo piniginę paimtą iš M. M. rankų, joje buvo vairuotojo pažymėjimas išduotas nukentėjusiojo vardu. Apžiūrint įvykio vietą, už kelių metrų nuo gulinčio nukentėjusiojo rado 0,7 talpos pusiau nugertą degtinės butelį, kuris buvo kruvinas. Gulinčio žmogaus kišenes kraustė vyriškis, jis buvo pasilenkęs prie gulinčio žmogaus, o moteris buvo palinkusi. Nematė, kad moteris lįstų į gulinčio žmogaus kišenes. Kai nukentėjęs paminėjo, kad jis turėjo pinigų, jie detaliai apžiūrėjo įvykio vietą. Kaltinamojo rankos buvo surakintos už nugaros, jis neturėjo galimybės išmesti kokius nors daiktus. Jie apieškojo ir tarnybinius automobilius. Mikroautobusas yra tamsintais stiklais, priekiniai automobilio stiklai nėra tamsinti, tik galiniai. Tuo metu matomumas buvo geras, vieta apšviesta.
Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas H. D. teismui parodė, kad nukentėjusysis buvo atvykęs apžiūrai, išvada buvo surašyta remiantis Šiaulių ligoninės gydymosi stacionare ligos istorijos duomenimis. Buvo duota išvada, kad yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi gydėsi ligoninėje ilgiau nei dešimt dienų. Sužalojimas į sunkų gali keistis tik tuomet, kai yra nustatomas darbingumo netekimas. Jei praėjus ilgam laikui po gydymo, jei buvo išnaudotos visos gydymosi priemonės: reabilitacija, gydymas ir po to lieka kažkokie tai pakitimai, tuomet reikėtų vertinti visus medicininius dokumentus ir pagal lentelę žiūrėti, jei asmuo netenka 30 procentų bendro darbingumo, tuomet būna sunkus sveikatos sutrikdymas. Tik pateikus visus medicininius dokumentus, su jais susipažinus ir įvertinus, galima žiūrėti kokia yra sveikatos būklė, vertinti pagal lenteles, kiek procentų darbingumo netenkama. Jo praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad pagal tokį sužalojimą, kokį patyrė M. B., kistų sveikatos sutrikdymo mastas. Kai 2011 m. spalio 6 d. jis atliko tyrimą M. B., buvo pristatyta ligos istorija iš Šiaulių ligoninės ir iš Kairių ambulatorijos, tačiau joje jokių įrašų nebuvo. Reikėtų vertinti visus medicininius dokumentus, ar dėl tokio pobūdžio traumos po kiek tai laiko galėtų pablogėti sveikatos būklė. Ūmiuoju periodu nukentėjusysis skundėsi bloga klausa, ausies užgulimu, ūžesiu. Dešinės ausies sraiginio nervo trauminis uždegimas yra susijęs su tuo sužalojimu. Ligos istorijoje yra įrašytas dešinės ausies sraiginio nervo trauminis uždegimas, tačiau sužalojimas yra kairės ausies. Jie vizualiai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir buvo užfiksuotas kairės ausies sužalojimas, buvo kraujosruva. Išvadoje yra padaryta techninė klaida. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra dėl kairės ausies sužalojimo. Jie negali vertinti ar teisingai yra padaryti įrašai ligos istorijoje, jie vertina paradytus sužalojimus apžiūrėję nukentėjusį asmenį. Vertinant, ar keičiasi sveikatos sutrikdymo mastas, tai yra vertinama pagal lenteles tik įvertinus visus medicininius dokumentus. Tuo metu apžiūrint nukentėjusį buvo apžiūrima tik išoriniai sužalojimai.
Liudytojas E. B. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo pacientas, pirmą kartą kreipėsi 2011-06-28, buvo nusiskundimai dėl ausies užgulimo, cypimo kairėje ausyje ir buvęs kraujavimas iš kairės ausies. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas, jam nustatyta diagnozė ir rekomenduotas stacionarinis gydymas. Nukentėjusysis gulėjo stacionare. Antrą kartą nukentėjusysis kreipėsi 2012-01-27, nurodė, kad išlieka cypimas kairėje ausyje, būna ir stipresnis, bloga klausa. Tuomet skyrė gydymą, buvo atlikti klausos tyrimai, skirtas gydymas, kuris nebaigtas ir tęsiasi iki šiol. Atlikus klausos tyrimus nustatyta, kad girdi dešine ausimi ir yra sutrikusi kairės ausies klausa. Kalbėti apie prognozę yra sudėtinga, kadangi ūžesys gali būti išgydomas ir gali būti neišgydomas ir likti visam gyvenimui. Taip pat ir dėl klausos atsistatymo, kuo toliau, tuo mažesnė tikimybė, kad klausa pilnai atsistatys. Kuo didesnis pažeidimo laipsnis, tuo mažesnė tikimybė, kad klausa atsistatys. Ateityje gali būklė ir pagerėti, ir likt tokia, kokia ir buvo. Neatmestinas variantas, kad ateityje klausa gali ir blogėti. Šiai dienai kairioji ausis nėra pilnai atsistačiusi.
Iš 2011-06-29 M. B. protokolo-pranešimo matyti, kad jis pranešė, jog 2011-06-26, apie 01.45 val., būdamas D. gatvėje buvo sumuštas dviejų jam nepažįstamų asmenų. Kiek jam buvo suduota smūgių pasakyti negali, nes po pirmojo smūgio prarado sąmonę ir nieko neatsimena. Kai atsigavo po sumušimo kelnių galinėje kišenėje pasigedo juodos spalvos vyriškos piniginės, kurios vertė 300 Lt vertės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės – bevertės, taip pat piniginėje buvo 260 Lt, taip pat priekinėje kelnių kišenėje pasigedo 6000 Norvegiškų kronų, visos po 500 vienoje kupiūroje (2700 Lt), taip pat pasigedo kitoje kelnių kišenėje buvusio mobiliojo ryšio telefono „S. E.“, su SIM „Tele-2“, 200 Lt vertės (1 t., 6 b. l.).
Iš 2011-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie D. g. namo (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose šalia šaligatvio esanti pieva, kurioje buvo rastas M. B.. Apžiūros metu rastas ir paimtas butelis bei akinių rėmelis (1 t., 11-17 b. l.).
Iš 2011-06-26 protokolo matyti, kad Šiaulių AVPK PR MB patrulis E. P. 2011-06-26, 01.50 val. iš M. M. D. g., ties 38-u namu paėmė juodos spalvos piniginę, kurioje buvo įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės ( „Maxima“, „Norfa“, „Statoil“, „SALAMANDER“, „Sologym“, „Apsaga“), 200 Lt kupiūra, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini),, išduota B. M., gim. (duomenys neskelbtini),, vardu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. ABA6569471. (1 t., 51 b. l.).
Iš 2011-06-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių AVPK PR patrulis E. P. pateikė iš M. M. paimtus daiktus ir dokumentus (1 t., 61 b. l.).
2011-06-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti daiktai, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo M. B. – piniginė su joje buvusiais vairuotojo pažymėjimu, nuolaidų kortelėmis, 200 Lt kupiūra, mobiliojo ryšio telefonas „S. E.“, draudimo liudijimas (1 t. 62-74 b. l.).
Iš 2011-10-06 specialisto išvados Nr. G 802/11 (04) matyti, kad nukentėjusiajam M. B. padaryti sužalojimai : dešinės ausies sraiginio nervo trauminis uždegimas, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje, poodinės kraujosruvos kairės ausies landos srityje bei kairės speninės ataugos srityje, pereinanti į kairės ausies kaušelį. Kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžis nepatvirtintas kompiuterinės tomografijos tyrimo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą. Galvos smegenų sukrėtimas ir muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje galėjo gautis tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies sraiginio nervo trauminio uždegimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 36-37 b. l.).
Iš 2012-10-12 Ekspertizės akto Nr. pEG 58/12-802/11 (04) matyti, kad atlikus ekspertizę padaryta išvada, kad M. B. padarytas kairės ausies traumini sraiginio nervo uždegimas. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies sraiginio nervo trauminio uždegimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Po 2011-06-26 patirtos kairės ausies traumos liko susilpnėjusi klausa kaire ausimi, ūžesys kairėje ausyje (2 t., 151-153 b. l.).
Iš 2011-08-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. B. atpažino iš nuotraukų M. M., kaip asmenį, kuris 2011-06-26, apie 01.45 val., buvo kartu su juo bare, esančiame D.gatvėje, ir kartu su juo išėjusį iš baro (1 t., 93-95 b. l.).
Iš 2011-12-22 liudytojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., 112-115 b. l.) matyti, kad jis patvirtino savo duotus parodymus įvykio vietoje, jo nurodyta nukentėjusiojo M. B. gulėjimo vieta sutampa su kaltinamojo M. M. (1t., 142-148 b.l.) ir O. O. (1t., 174-181 b.l.) parodymų patikrinimo vietoje nurodyta nukentėjusiojo gulėjimo vieta, bei jo nurodyta šalia nukentėjusiojo buvusio asmens, traukusio iš jo drabužių daiktus, vieta sutampa su O. O. nurodyta M. M. buvimo vieta šalia gulinčio nukentėjusiojo M. B..
Iš 2011-06-26 asmens blaivumo testo matyti, kad M. M. nustatytas 2,50 promilių girtumas (1 t., 124 b. l.).
Iš 2011-12-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad O. O. patvirtino savo įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, kurie yra analogiški jos liudytojos apklausos metu duotiems parodymams (1 t., 174-181 b. l.).
Iš 2011-09-27 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu O. O. ir M. M. pasiliko prie savo apklausų metu duotų parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t. 154-156 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2011 m. birželio 26 d., apie 01.45 val., Šiauliuose, D. gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), namu, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. B., tai yra, suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankomis bei kojomis į galvos sritį ir padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą: piniginę, kurioje buvo 350 litų, 6000 Norvegijos kronų, mobiliojo ryšio telefoną „S. E. C902“ su Tele-2 SIM kortele, 200 litų bendros vertės, iš viso svetimo turto – 3472 litų vertės, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis M. M. savo kaltę neigia, teigdamas, kad jam nuėjus nusišlapinti ir grįžus, jis pamatė M. B. gulintį ant žemės, o ant jo viršaus buvo O. O., jam prie jų priėjus, O. O. jam į rankas padavė nukentėjusiojo piniginę ir telefoną, o tada juos sulaikė policija, jis prie M. M. nebuvo pasilenkęs ar pritūpęs, nekraustė kišenių, nesudavė smūgių ir nepaėmė iš jo kaltinime nurodytų daiktų, tačiau teismas tai laiko pasirinkta kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Tai, kad kaltinamasis M. M. prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje jis prarado sąmonę ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. B. praradus sąmonę, kaltinamasis apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir iš jų ištraukė piniginę, telefoną ir pinigus 6000 Norvegijos krinų, patvirtina posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo M. B. parodymai, kad jis tą vakarą išėjo iš baro vienas, atsisukęs pamatė iš paskos einančius vyrą ir moterį su kuriais buvo bare, tačiau jų kartu eiti nekvietė, ir po kiek laiko pajuto smūgį į galvą, kuris iš jų sudavė nematė, prarado samonę, atgavęs samonę pasigedo turėtos piniginės, su joje buvusiais 350 Lt, mobiliojo ryšio telefono „S. E. C902“ ir 6000 Norvegijos kronų, jokių kitų asmenų kartu nebuvo. Kad kitų asmenų, išskyrus M. B., O. O. ir M. M., nebuvo patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek O. O., kad M. B. turėjo daug pinigų patvirtino kaltinamasis M. M., nurodydamas, jog girdėjo kaip bare M. B. gyrėsi, jog turi daug pinigų ir visus vaišino. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei tai, kad daugiau pašalinių asmenų nebuvo šalia M. B., patvirtina ir posėdžio metu apklaustų liudytojų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių R. K., M. D. ir R. D. parodymai, kad jie pamatė vieną vyrą gulintį ant žemės, o šalia jo buvo dar du žmonės – moteris ir vyras, kuris pasilenkęs kraustė gulinčio ant žemės kišenes ir kažką iš jų ištraukęs dėjosi sau į kišenę, šie du asmenys (M. M. ir O. O.) buvo sulaikyti, sulaikymo metu pas M. M. rankose buvo nukentėjusiojo piniginė, o kelnių kišenėje buvo rastas nukentėjusiojo telefonas. Taip pat liudytojai M. D. ir R. K. patvirtino, jog nukentėjusysis pasakė, jog pasigedo ir didelės pinigų sumos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog neprisiminė, kur įsidėjo, anot jo, O. O. paduotąjį telefoną, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas po įvykio nurodė, kad paduotus O. O. daiktus laikė rankose ir niekur įsikišęs nebuvo (1 t., 134-135 b.l.), kad O. O. jam paduotus daiktus jis atidavė pareigūnams. Tačiau iš posėdžio metu apklaustų pareigūnų parodymų matyti, jog M. M. pareigūnams padavė piniginę (ką patvirtina 2011-06-26 protokolas 1t., 51 b.l.), o iš nukentėjusiojo M. B. pagrobtasis telefonas „S. E. C902“ buvo rastas M. M. kelnių kišenėje ir šį telefoną jis atidavė tik tada, kai atgavęs samonę apie tai užsiminė nukentėjusysis. Pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, be to, šie policijos pareigūnai tiesiogiai pastebėjo daromą nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių tarnybines pareigas ėję policijos pareigūnui būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį M. M.. Nors liudytojas pareigūnas A. B. nurodė, kad gulinčiojo kišenes kraustė abu asmenys, tačiau negalėjo išskirti ką konkrečiai darė kiekvienas iš asmenų, šia liudytojo parodymų apimtimi teismas nesiremia, nes kitų pareigūnų R. K., M. D., R. D. parodymais nustatyta, jog nukentėjusiojo drabužius apieškojo kaltinamasis ir pas kaltinamąjį buvo rasti nukentėjusiojo daiktai. Be to, praėjus nemažam laikui po įvykio, A. B. teismo posėdžio metu galėjo ir neprisiminti visų detalių. Nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų parodymus papildo teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – nukentėjusiojo protokole-pareiškime, apklausų, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys. Fizinio smurto panaudojimo prieš M. B. aplinkybes patvirtina M. B. parodymai ir specialisto išvadoje bei ekspertizės akte nustatyti padaryti sužalojimai M. B.. Nors 2011-06-26 daiktų pateikimo protokole (1 t., 61 b.l.) neįrašyta, kad pareigūnas E. P. tyrėjai pateikė iš M. M. paimtą mobilųjį telefoną, teismas laiko tai technine klaida, kadangi tiek kaltinamasis M. M., tiek policijos pareigūnai patvirtino, kad M. M. turėjo M. B. telefoną „S. E. C902“ ir jis buvo perduotas policijos pareigūnams ir šis telefonas buvo apžiūrėtas kartu su kitais pateiktais E. P. daiktais (1t., 62-74). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo bei pareigūnų parodymus papildo ir liudytojos O. O. parodymai, kad ji pasilenkė užsisegti bato ir atsikėlusi pamatė vieną vyrą gulintį, o kitą tupintį šalia jo, nematė ar kaltinamasis ką nors traukė iš gulinčiojo kišenių nei ką jis turėjo, ji pati nieko nekraustė ir kaltinamajam jokių daiktų nedavė. Šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, vienodi, juose teismas nenustatė jokių prieštaravimų. Jos nurodyta kaltinamojo M. B. gulėjimo vieta ir M. M. buvimo vieta šalia M. B. sutampa su liudytojo pareigūno R. K. nurodytomis atitinkamomis vietomis. Kaltinamojo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Teismas patikslina kaltinime nurodytų pagrobtųjų 6000 Norvegijos kronų kainą nurodant, jog jų vertė yra 2622 Lt, kadangi tiek pagal pateiktą nukentėjusiojo Civilinį ieškinį, tiek naudojantis Lietuvos banko internetinės svetainės www.lb.lt duomenimis nustatyta, jog 2011 m. birželio 25 – 26 d. 1 Norvegijos kronos kainayra 0,437 lt. Šios aplinkybės patikslinimas nelaikytinas kaltinimo keitimu ir kvalifikacijai reikšmės neturi.
M. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam į galvos sritį, taip jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš nukentėjusiojo drabužių kišenių jo mobiliojo ryšio telefoną su jame esančia SIM kortele, piniginę, su jame buvusiais pinigais ir 6000 Norvegijos kronų. Kaltinamasis suvokė, jog naudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo turtą, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.
M. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 33 572 Lt civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo M. M. priteisti 3 572 Lt turtinės žalos (300 Lt išlaidos vaistams, 300 Lt kelionės išlaidos pas medikus, 350 Lt ir 6000 Norvegijos kronų (10 Norvegijos kronų vertė 4,37 Lt, tai viso 2622 Lt) pagrobti pinigai), 30 000 Lt neturtinės žalos, visas bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ateityje dėl būsimų operacijų bei procedūrų, susijusių su sveikatos būklės atstatymu, civilinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. B. palaikė savo civilinį ieškinį, tačiau turtinės žalos dydį padidino iki 4012 Lt, nes atsirado papildomų išlaidų vaistams, apsilankymams pas gydytoją, išlaidos tyrimams, neturtinės žalos dydį sumažino iki 15 000 Lt, be to, tiksliai nurodė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą – 2300 Lt.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
M. B. iki šiol dėl patirto kairės ausies sraiginio nervo trauminio uždegimo jaučia ūžesius, prastai girdi kairiąja ausimi, dėl patirtos traumos teko 10 dienų gydytis ligoninėje, gydymas yra tęsiamas iki šiol, jis iki šiol vartoja vaistus, vieni vaistai jam yra leidžiami, iki šiol reguliariai lankosi pas gydytojus, neaiškus tolimesnis klausos gijimas, klausa gali nebeatsistatyti. Jis apie mėnesį laiko buvo nedarbingas. Kadangi dirba baldų gamybos sferoje, tai tenka būti triukšme, ausis jautriai reaguoja į tam tikrus garsus, labai pavargsta. Iki šiol išgyvena nuolatinę grėsmės baimę, kankina nesaugumo jausmas, kad gali būti užpultas iš pasalų, apiplėštas, sužalotas, jis dėl to jaučia diskomfortą. Kaip nustatyta kaltinamasis M. M. yra nedirbantis, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau iš jos išbrautas be teisės registruotis 6 mėnesius, neturi jokio nekilnojamojo turto, pastovios gyvenamosios vietos, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Teismas, atsižvelgdamas į M. B. patirtus sužalojimus ir likusias pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. B. nurodyta 15 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didelė. Visą tai įvertinęs bei siekdamas nukentėjusiojo M. B. bei kaltinamojo M. M. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam M. B. padarytą neturtinę žalą įvertina 9000 (devyniais tūkstančiais) litų.
Nukentėjusiojo M. B. reikalavimas dėl 4012 Lt turtinės žalos atlyginimo apskaičiuotas padarant aritmetinių klaidų. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje apskaičiuojant turtinę žalą padaryta aritmetinių skaičiavimo klaidų: pagal pateiktus kvitus už gydymą ir vaistus (1 t., 102; 106 b.l.) nustatyta, jog šios turtinės žalos suma yra 264, 16 Lt (o ne 300 Lt)., dėl to teismas laiko, jog ikiteisminio tyrimo metu M. B. pareiškė 3536,16 Lt turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu M. B. nurodyta turtinės žalos suma pagal pateiktus kvitus už kelionės išlaidas ir pirktus vaistus yra 681, 37 Lt (2t., 99-100, 171-173 b.l.), todėl teismas laiko, jog M. B. pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti suma yra 4217,53 Lt (3536,16 Lt+681,37 lt). M. B. reikalavimas turtinei žalai atlyginti dėl gydymosi išlaidų, pirktų medikamentų, kelionių pas gydytojus išlaidos, išskyrus keliones taksi transportu, pagrįstas bylos duomenimis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad, kad iš 350 Lt, kurie buvo pagrobti, 200 Lt buvo grąžinti nukentėjusiajam kartu su pagrobta pinigine ir telefonu, į tai, kad byloje nepateikta kelionių taksi transporto kvitai 300 lt sumai, patirtos turtinės žalos dydį mažina 500 Lt suma, t. y. iki 3717,53 Lt.
Nukentėjusiojo M. B. reikalavimas pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ateityje dėl būsimų operacijų bei procedūrų, susijusių su sveikatos būklės atstatymu civilinio proceso tvarka, netenkintinas, kadangi atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajam kaltinamojo M. M. nusikalstamais veiksmais padarytais sužalojimais, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1261,63 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 43-46 b. l.). Kaip matyti iš bylos duomenų (1t., 46 b.l.), M. B. dėl ausies sužalojimo buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Valstybinė ligonių kasa už M. M. gydymą šioms įstaigoms sumokėjo 1261,63 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši suma turi būti priteista iš atsakingo už M. B. sveikatos sutrikdymą asmens, t.y. M. M.. Dėl to civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą iš kaltinamojo M. M..
M. B. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai 2300 (trijų tūkstančių) Lt sumai (1 t., 107; 2 t., 169, 170 b.l.). Šias išlaidas jis patyrė dėl M. M. neteisėtų veiksmų, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis.
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
M. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra neteistas (1 t., 192-193 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 12-21 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai (2 t., 11 b. l.), nedirbantis (2 t., 22 b. l.), registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., 23 b. l.), todėl siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad M. M. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
M. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Daiktiniai įrodymai – tuščias butelis ir akiniai, saugomi Šiaulių miesto policijos komisariate (1 t., 28 b. l.), sunaikintini kaip menkaverčiai; juodos spalvos vyriška piniginė, angliškas vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nuolaidų kortelės – Apsaga, Maxima, Norfa, Statoil extra, S. G., Salamander, 200 litų kupiūra Nr. AF3528687, mobiliojo ryšio telefonas „S. E. C902“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini),, su SIM kortele „Tele-2“, Nr. (duomenys neskelbtini),, draudimo liudijimo polisas sutarties Nr. SGB 0625089 (1 t., 76, 77 b. l.) paliktini savininko M. B. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą, jį atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2011-06-26, 01.50 val. iki 2011-06-26, 13.20 val. išbūtą laiką (1 parą) ir laikyti, kad M. M. atliko 1 parą arešto bausmės.
Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. nukentėjusiojo M. B. naudai 9000 Lt (devynis tūkstančius) neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. M. B. naudai 3717,53 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus septyniolika litų 53 ct.) turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ateityje dėl būsimų operacijų bei procedūrų, susijusių su sveikatos būklės atstatymu civilinio proceso tvarka, atmesti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. M. priteisti 1261,63 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną litą ir 63 ct) Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Pripažinti M. B. 2300 Lt (du tūkstančius tris šimtus litų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš M. M..
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus – tuščią butelį ir akinius, sunaikinti kaip menkaverčius; juodos spalvos vyrišką piniginę, anglišką vairuotojo pažymėjimą, išduotą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nuolaidų korteles – Apsaga, Maxima, Norfa, Statoil extra, S. G., Salamander, 200 litų kupiūraą Nr. AF3528687, mobiliojo ryšio telefoną „S. E. C902“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Tele-2“, Nr. (duomenys neskelbtini),, draudimo liudijimo polisą sutarties Nr. SGB 0625089 (1 t., 76, 77 b. l.) palikti savininko M. B. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
M. B. medicininę dokumentaciją – asmens sveikatos istoriją, paciento kortelę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ją pateikusioms įstaigoms.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.