- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- N-575-367-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- K. S.
- Nukentėjusysis
- A. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. nutarties K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos skyriaus vyr. specialisto 2007-05-10 nutarimu Nr. E 518998 K. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams už tai, kad jis 2006-11-19 apie 13.30 val. Vilniaus m. Gelvonų g. 56 vairuodamas automobilį Škoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį ir jį sugadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeidęs KET 53, 158, 271 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn K. S. kreipėsi į teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, tačiau 2006 m. rudenį jis vairuodamas automobilį Škoda Fabia Gelvonų gatvės namo kieme važiuodamas atbulas buvo atsirėmęs į stovintį automobilį. Po šio kontakto jis buvo išlipęs ir apžiūrėjo abu automobilius, tačiau jokių sugadinimų nematė, todėl įvertino, jog eismo įvykio nebuvo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Mano, kad jo veikoje nėra kaltės. Nukentėjusiojo automobilis senas, apie 1990 metų gamybos, ant jo yra daug visokių įbrėžimų, todėl galėjo nematyti jo padarytų apgadinimų, kurie realiai yra visiškai nežymūs – įbrėžtas priekinis bamperis.
Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad apie eismo įvykį jam pranešė jo kaimynas A. B. . Įvykio metu jo automobilis buvo apgadintas nežymiai, buvo įbrėžtas priekinis bamperis. Taip pat paaiškino, kad jo automobilis BMW yra 1992 metų gamybos ir turi ne vieną įbrėžimą, todėl K. S. galėjo nematyti naujai padaryto įbrėžimo.
Liudytojas A. B. parodė, kad stovėdamas savo balkone šeštame daugiabučio namo aukšte matė, kad kieme manevruojantis automobilis Škoda Fabia važiuodamas atbulas atsirėmė į jo kaimyno A. G. automobilį. Škodos vairuotojas išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytojas parodė, kad dėl didelio atstumo jis nematė kokie sugadinimai buvo padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos skyriaus vyr. specialisto 2007-05-10 nutarimą Nr. E 518998 dalyje dėl K. S. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos skyriaus vyr. specialisto 2007-05-10 nutarimą Nr. E 518998 dalyje dėl K. S. paskirtos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams - pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį palikti nepakeistą ir K. S. skundo šioje dalyje nepatenkinti.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje K. S. pripažįsta, jog jis važiuodamas atbulas atsirėmė į kitą automobilį, tačiau neigia matęs kokius nors automobilių sugadinimus. Nukentėjusysis pripažįsta, kad jo automobiliui padarytas apgadinimas – įbrėžimas ant bamperio – galėjo būti nepastebėtas, be to jis nurodė, kad jo automobilis senas ir ant jo yra ir daugiau įbrėžimų. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas vienintelis nukentėjusiojo automobilio apgadinimas - įbrėžimas ant priekinio bamperio (b.l. 12). Nukentėjusiojo automobilio apgadinimų pobūdis bei kitos aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad K. S. galėjo nepastebėti ant nukentėjusiojo automobilio padaryto sugadinimo, todėl galėjo manyti, jog jis nepadarė eismo įvykio. Vienareikšmiškų įrodymų, kurios paneigtų kilusias abejones, byloje nėra surinkta.
Teismas pažymėjo, kad visos kilusios abejonės vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodytas vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų - subjektyvinė pusė, t.y. K. S. tiesioginė tyčia, todėl darytina išvada, jog jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. patrauktas nepagrįstai, dėl ko skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas ir byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, nes nėra pažeidimo sudėties. K. S. skundžiamu nutarimu nubaustas ir pagal ATPK 127 str. 2 d. Byloje surinkti įrodymai – paties K. S. paaiškinimai, liudytojo A. B. parodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 12), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 16), fotolentelė (b.l. 18) patvirtina, kad K. S. 2006-11-19 apie 13.30 val. Vilniaus m., Gelvonų g. 56 vairuodamas automobilį Škoda Fabia, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį ir jį sugadino. Tuo jis pažeidė KET 53, 158 p. reikalavimus ir yra baustinas pagal ATPK 127 str. 2 d. K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė trečią tokios pačios rūšies administracinės teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos. K. S. per metus pakartotinai padarė trečią tokios pačios rūšies pažeidimą, o per dviejų metų laikotarpį padarė net šeštą pažeidimą, todėl yra pagrindas išvadai, jog jis sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, todėl vadovaujantis ATPK 27 str. nuostatomis K. S. teisėtai ir pagrįstai paskirta specialios teisės atėmimo nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartį ir Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos skyriaus vyr. specialisto 2007-05-10 nutarimą ir už pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. paskirti ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet baudą. Apeliantas nurodo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad būtent jis apgadino nukentėjusiojo automobilį. Šiuo metu nukentėjusiojo automobilis suremontuotas, todėl papildomų duomenų surinkti neįmanoma. Be to, jis atlygino nukentėjusiajam nuostolius, tarp jo kitų padarytų pažeidimų nėra pažeidimų sąlygojančių didelę žalą eismo dalyviams. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų jo profesinę veiklą, nes jam labai daug reikia vairuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą tinkamo įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. teigė, kad jam sužinojus apie autoįvykį jis apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo nedidelius įbrėžimus. Nukentėjusysis patvirtino, kad įbrėžimas negalėjo būti padarytas anksčiau. Kaip matyti iš šio asmens parodymų (b.l. 14, 50) jis automobilį paliko trumpam laikui, ir apžiūrėjo betarpiškai po to, kai K. S. vairuojamas automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu BMV. Teismui nėra pagrindo abejoti šio asmens parodymais. Šiuos įrodymus papildo ir kiti įrodymai, kuriais įrodyta, kad K. S. padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 12), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 16), fotolentelė (b.l. 18), liudytojo A. B. parodymai.
Byloje nėra įrodymų, kad policijos pareigūnas ar teismas nustatydami nuobaudos rūšis ir jų dydį būtų pažeidę kokius nors įstatymus. Įstatymai nenustato, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykdant darbines funkcijas, jam gali būti netaikoma ši nuobaudos rūšis. Teismo išvada, kad K. S. per metus pakartotinai padarė trečią tokios pačios rūšies pažeidimą, o per dviejų metų laikotarpį padarė net šeštą pažeidimą yra patvirtinta byloje esančiais dokumentais (b.l. 33-35).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų būti laikomas neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė ATPK normas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.