Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Saulės lubos“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas pažeidžiant UTPĮ įtvirtintas teisės normas.

Paaiškino, jog siekdama dirbti Lietuvos Respublikoje kreipėsi į būsimąjį darbdavį mažąją bendriją „Saulės lubos“ (toliau – ir Bendrija) dėl darbo pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą statybų sektoriuje. Bendrija savo ruožtu pateikė Departamentui tarpininkavimo raštą Nr. 20240324-059626 bei su pareiškėjos įdarbinimu susijusius dokumentus.

Iš Sprendimo turinio aišku, kad Departamentas kreipėsi į Bendriją su prašymais pateikti duomenis, susijusius su jos vykdoma veikla, tačiau Bendrija per nustatytą terminą prašomų dokumentų nepateikė. Pareiškėja pabrėžė, jog ji ketino Bendrijoje dirbti tinkuotoja, todėl ji juridinio asmens vykdomos veiklos detalių, sudarytų sandorių, atsiskaitymų už atliktus darbus ar kitų su Bendrijos veiklą susijusių duomenų nežino ir negali žinoti.

Akcentuoja, kad Sprendime minimos UTPĮ nuostatos yra susijusios su dokumentų, patvirtinančių užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jo atitikimą darbo vietai, pateikimu, o ne kaip nagrinėjamu atveju reikalavo atsakovas, dokumentų susijusių su įmonės veikla, pateikimu. Atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl jos kvalifikacijos ar atitikties darbo vietai, todėl darytina išvada, kad atsakovui nekilo abejonių dėl konkrečių pareiškėjos kvalifikaciją ar turimą išsilavinimą patvirtinančių dokumentų atitikties UTPĮ nuostatoms.

Pabrėžia, kad UTPĮ nenumatytas pagrindas atsisakyti išduoti Leidimą, jeigu užsienietį ketinantis įdarbinti juridinis asmuo nepateikia su jo veikla susijusios informacijos. Nagrinėjamu atveju Departamentas siekė įsitikinti, ar darbdavys atitinka deklaruojamą vykdomą veiklą, tačiau pareiškėja negali atsakyti už Bendrijos nenorą bendradarbiauti su Departamentu. Pareiškėja nėra Bendrijos vadovė ar narė, todėl ji nedisponuoja Bendrijos vidiniais dokumentais ir nėra įgaliota juos teikti atsakovui.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog Sprendimas yra priimtas netinkamai taikant UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, todėl yra pagrindas jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024 m. kovo 26 d. pateikė prašymą išduoti Leidimą tuo pagrindu, kad Bendrijoje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą – tinkuotoja. Departamentas nurodo, kad ne vieną kartą kreipėsi į Bendriją su prašymu pateikti duomenys ir dokumentus, kurie reikalingi sprendimui priimti – patvirtintu Bendrijos deklaruojamos veiklos vykdymą, tačiau nei Bendrija, nei pareiškėja prašomos informacijos nepateikė, todėl įvertinus visą surinktą medžiagą buvo priimtas Sprendimas.

Atsakovas pabrėžia, kad išduodant asmeniui Leidimą, jis turi užtikrinti, kad jo siekis gauti Leidimą atitinka UTPĮ nustatytą Leidimo išdavimo tikslą – suteikti užsieniečiui Leidimą darbo Lietuvoje pagrindu, todėl įvertinus, kad Bendrijos tarpininkavimo rašte nurodyti duomenys apie tai, jog ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrija ketina įdarbinti pareiškėją – statybos, savaime nepatvirtina, kad Bendrija realiai vykdo šią veiklą, paprašė šią veiklą pagrindžiančių dokumentų. Nei Bendrija, nei pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintu, jog Bendrija atitinka UTPĮ sąlygas nepateikė.

Atkreipia dėmesį, kad asmeniui, siekiančiam gauti Leidimą UTPĮ 44 straipsnio pagrindu, yra būtina įrodyti, kad pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje t. y. kad jis realiai vykdys teisėtą veiklą, o įmonė turės galimybę asmenį įdarbinti. Tam pagrįsti jis turi pateikti Departamentui duomenis, pagrindžiančius prašymą išduoti Leidimą, priešingu atveju, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, išduoti Leidimą atsisakoma. Byloje nėra duomenų apie Bendrijos realiai vykdomą veiklą įrodančius dokumentus, kadangi Bendrija neįvykdė Departamento prašymų pateikti tokią informaciją, todėl nesant galimybei įsitikinti realiai Bendrijos vykdoma veikla, tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjai išduoti Leidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „Saulės lubos“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Bendrija apie teismo posėdžio vietą bei laiką informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 24S209088 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. kovo 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti Leidimą, tuo pagrindu, jog ji ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir jos profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Prašyme pareiškėja nurodė, jog siekia įsidarbinti Bendrijoje tinkuotoja, numatomas darbo užmokestis – 950,00 Eur. Bendrija atsakovui 2024 m. kovo 24 d. pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240324-059626, kuriuo patvirtino, jog siekia įdarbinti pareiškėją tinkuotoja ir prašė jai išduoti Leidimą.

Departamentas 2024 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Bendriją su prašymu per 10 kalendorinių dienų pateikti duomenis ir dokumentus apie jos vykdomą veiklą statybų sektoriuje – informaciją apie Bendrijos vykdomą veiklą, veiklos modelį, Bendrijos vadovus bei akcininkus, sudarytas ūkinės komercinės veiklos sutartis, Bendrijos užsakovus, Bendrijoje dirbančius bei ketinamus įdarbinti užsieniečius ir t.t.

Taip pat Departamentas 2024 m. liepos 16 d. Bendrijai pateikė pakartotinį prašymą pateikti per 15 kalendorinių dienų jį dominančią informaciją susijusią su jos vykdomą veikla statybų sektoriuje. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrija pateikė atsakymus į Departamento jai siųstus prašymus pateikti duomenis apie jos vykdomą veiklą.

Atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti Leidimą. Sprendime teigiama, jog pareiškėja prašymą išduoti Leidimą pateikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrijoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir jai nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Bendrija tarpininkavimo rašte nurodė, jog ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ketinama įdarbinti pareiškėja – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Siekiant įvertinti ar Bendrija pagrindžia veiklą, kuriai vykdyti kviečia pareiškėją, Bendrijai 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. išsiųsti prašymai pateikti statybų veiklą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Bendrija minėtos informacijos per jai siųstuose prašymuose nurodytus terminus Departamentui nepateikė, todėl Departamento vertinimu buvo pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjai Leidimą. Sprendime pabrėžiama, kad Departamentas išduodamas asmeniui Leidimą, privalo užtikrinti, jog asmens siekis gauti Leidimą atitinka UTPĮ nustatyto Leidimo išdavimo tikslą.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-06-08) 40 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį (UTPĮ 44 straipsnio 2 dalis).

UTPĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2024-01-15 iki 2024-06-12) 64.3 punkte nurodyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti visi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti.

Aprašo 65 punkte nurodyta, jeigu nepakanka prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas per MIGRIS užsieniečiui išsiunčia pranešimą apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Departamentas nagrinėdamas prašymo išduoti Leidimą pagrįstumą ir nusprendęs, jog pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti, turi teisę kreiptis į užsienietį ar jį įdarbinti siekiantį darbdavį su prašymu pateikti papildomus duomenis. Atsakovas tokiame prašyme privalo nustatyti pagrįstą terminą reikalingiems duomenims ir dokumentams pateikti.

Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas UTPĮ 35 straipsnyje išdėstė atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindus; nustačius bent vieną iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių, jog Bendrija ignoravo Departamento 2024 m. gegužės 16 d. bei 2024 m. liepos 16 d. siųstus prašymus ir nepateikė prašomų dokumentų kopijų, todėl akivaizdu, jog Departamentas neturėjo visų faktinių duomenų reikalingų įvertinti ar pareiškėjos prašymas išduoti Leidimą gali būti tenkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimų atsakovas prašymuose pateikti reikalingą informaciją Bendrijai nustatė protingus terminus. Pabrėžtina, kad atsakovas savo iniciatyva siuntė Bendrijai pakartotinį prašymą pateikti statybos veiklą patvirtinančius dokumentus, nors teisės aktai atsakovui tokios pareigos nenustato.

Remiantis anksčiau nurodytu darytina išvada, kad atsakovas įvertinęs, jog Bendrija nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji vykdo statybos veiklą ir turės galimybę įdarbinti pareiškėją, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pagrįstai pareiškėjai atsisakė išduoti Leidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog pareiškėja neturėjo galimybės daryti įtakos Bendrijos veiksmams, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi Departamentas prieš išduodamas užsieniečiui, norinčiam dirbti Lietuvos Respublikoje leidimą laikinai gyventi, privalo įsitikinti, kad užsieniečio prašymas neprieštarauja UTPĮ nuostatoms ir jis tikrai bus įdarbintas tokiomis sąlygomis, kaip ir yra nurodyta prašyme išduoti Leidimą bei tarpininkavimo rašte. Nagrinėjamu atveju potencialus pareiškėjos darbdavys nepateikė įrodymų, kad vykdo komercinę veiklą statybų sektoriuje, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 24S209088 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos T. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.