- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 1-397-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00187-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2010-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 286 ir 290 straipsnius jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 MGL dydžio bauda, 2011-04-04 baudą sumokėjo, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Šiauliuose, Purienų g. 48, tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00151-12 dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, apklausiamas kaip liudytojas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, veikdamas vieninga tyčia keturis kartus – 2012-04-25 nuo 9.00 iki 9.30 valandos apklausos metu, 2012-04-25 nuo 9.40 iki 9.55 valandos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2012-08-20 nuo 9.20 iki 10.45 valandos papildomos apklausos metu ir 2012-08-20 nuo 11.00 iki 12.00 valandos parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad 2012-04-20 apie 20.07 valandą Šiauliuose, ties J. Basanavičiaus g. 77A namu, eismo įvykio metu automobilį VOLVO S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo M. J., kai iš tikrųjų M. J. eismo įvykio vietoje nebuvo ir minėto automobilio nevairavo.
A. K. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-04-25 apklausos metu buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausos metu jis nurodė, kad automobilį VOLVO vairavo E. Š. draugas M. J., nors iš tikrųjų tą automobilį vairavo E. Š. M. J. jo niekur nevežė, nes jo įvykio vietoje nebuvo. Po eismo įvykio E. Š. išlipo iš automobilio ir kažkur tai dingo, o jis su D. G. stovėjo prie automobilio VOLVO. Iš kažkur atsirado nepažįstamas vaikinas, kuris pasakė pareigūnams, kad vairavo automobilį. Kadangi jis pats buvo tuo metu neblaivus, tai nelabai domėjosi, kur dingo E. Š. ir kodėl nepažįstamas vaikinas teigia, kad vairavo automobilį, todėl apklausos metu ir jis nurodė, kad automobilį vairavo M. J., atpažinimo metu atpažino M. J., kaip vairavusį automobilį, bei vėliau papildomos apklausos metu bei parodymų patikrinimo metu taip pat melavo. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, mano, kad tai bus rimta gyvenimo pamoka neduoti melagingų parodymų (40-41 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas L. Š. parodė, kad jis matė kaip dideliu greičiu į eismo įvykio vietą atvažiavo automobilis „MITSUBISHI“, kurio vairuotojas M. J. parodė, kad jis eismo įvykio metu vairavo ir automobilį „VOLVO“ (9-13 b. l.).
Liudytojas E. J. davė parodymus analogiškus liudytojo L. Š. parodymams ir dar papildomai E. J. nurodė, jog tuo metu, kai M. J. pasakė, kad vairavo „VOLVO“ automobilį, kažkas iš susirinkusių žmonių garsiai pasakė, kad „VOLVO“ vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo (14-18 b. l.).
Liudytojo V. M. parodė, kad eismo įvykio vietoje nustatė neblaivius automobilyje „VOLVO“ važiavusius asmenis, kurie paaiškino, jog yra blaivus automobilio „VOLVO“ vairuotojas (19-20 b. l.).
Liudytojo A. Ž. duoti parodymai analogiški liudytojo V. M. parodymams (21-22 b. l.).
Iš teisėtai gautos M. J. priklausančio mobiliojo telefono išklotinės analizės matyti, kad 2012-04-20 apie 19.58 val. J. Basanavičiaus gatvėje įvykusio eismo įvykio metu M. J. buvo Metalistų gatvėje (23-25 b. l.).
Iš 2012-10-17 M. J. papildomos apklausos protokolo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-151-12, apklausiamas kaip liudytojas pripažino, kad automobilio „VOLVO“ eismo įvykio metu J. Basanavičiaus gatvėje nevairavo (26 b. l.).
Iš 2012-04-25 liudytojo A. K. apklausos protokolo, 2012-04-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, 2012-08-20 papildomos apklausos protokolo bei 2012-08-20 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00151-12 A. K. apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus, kad 2012-04-20 J. Basanavičiaus gatvėje įvykusio eismo įvykio metu automobilį „VOLVO“ vairavo M. J. (28-36 b. l.).
Iš įtariamojo D. G. parodymų kitame jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime matyti, kad jis pripažino, jog būdamas liudytoju melavo, kad 2012-04-25 J. Basanavičiaus gatvėje įvykusio eismo įvykio metu automobilį „VOLVO“ vairavo M. J. (43-44 b. l.).
Iš įtariamojo M. J. parodymų kitame jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime matyti, kad jis pripažino, jog būdamas liudytoju melavo, kad 2012-04-25 J. Basanavičiaus gatvėje įvykusio eismo įvykio metu vairavo automobilį „VOLVO“ (46-47 b. l.).
Iš 2012-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad E. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00151-12, kaip asmuo, 2012-04-25 J. Basanavičiaus gatvėje įvykusio eismo įvykio metu vairavęs automobilį „VOLVO“ ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus (48-50 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Paminėtina, kad liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai neretai būna vienintelė informacija apie nusikaltimo įvykį, subjektą ir kt., jie gali būti operatyviai gaunami ir įvertinami, dėl to yra niekuo nepakeičiami ir labai svarbūs. Melagingi aprodymai paprastai trukdo atlikti tyrimą ir nustatyti tiesą byloje, remiantis melagingais parodymais gali būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas baigiamasis teismo sprendimas. Todėl minėtu nusikaltimu trukdoma ikiteisminio tyrimo institucijų, teismo darbui, griaunamas pasitikėjimas šiomis valstybės institucijomis, taip pat pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Parodymai laikomi melagingais, jei jie visiškai ar iš dalies beatitinka tikrovės, ją iškraipo arba jei jais neigiami egzistuojantys faktai ar nurodomi išgalvoti faktai. Byloje nustatyta, kad A. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Šiauliuose, Purienų g. 48, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00151-12 dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, apklausiamas kaip liudytojas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, veikdamas vieninga tyčia keturis kartus – 2012-04-25 nuo 9.00 iki 9.30 valandos apklausos metu, 2012-04-25 nuo 9.40 iki 9.55 valandos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2012-08-20 nuo 9.20 iki 10.45 valandos papildomos apklausos metu ir 2012-08-20 nuo 11.00 iki 12.00 valandos parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, davė melagingus parodymus, o būtent nurodė, kad 2012-04-20 apie 20.07 valandą Šiauliuose, ties J. Basanavičiaus g. 77A namu, eismo įvykio metu automobilį VOLVO S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo M. J., kai iš tikrųjų M. J. eismo įvykio vietoje nebuvo ir minėto automobilio nevairavo, t.y., A. K. nurodė ne tą asmenį, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, nors žinojo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo – E. Š. Atsižvelgiant į A. K. atliktus veiksmus, tikslą, padarinius (nors valstybės institucijos buvo suklaidintos A. K. duotų melagingų parodymų, tačiau neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas nebuvo priimtas, nes buvo remiamasi kitų liudytojų parodymais, taip pat buvo atsižvelgta į įrodymų visumą) – kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (75 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje padarymą siūlo skirti 15 MGL dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę baudą, nes išlaiko du mažamečius vaikus: Deividą, 10 m., ir Ulą, 8 m., o jo ir jo sutuoktinės atlyginimai yra minimalaus dydžio (75 b. l.).
Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas vieną kartą, baudą sumokėjo 2011-04-04, teistumas neišnykęs (67, 69-72 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu pripažintinas recidyvistu. A. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. K. baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (63-64 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai (56 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (58 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Kuršėnų poliklinikoje pacientų registre nėra (60 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (61 b. l.), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (62 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsniu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėje byloje jo duoti melagingi parodymai neturėjo esminės reikšmės priimant sprendimą ir nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas nebuvo priimtas, kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, turi šeimą, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos baudos bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis, arčiau bausmės minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p. ), baudos mokėjimą išdėstant 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.). Kaltinamasis prašo sumažinti baudą, nes augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, o abu su sutuoktine gauna minimalius atlyginimus. Prokuroras prašo skirti vieną švelniausių bausmių - baudos bausmę, kurios dydis yra mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytos baudos vidurkį, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį ir jo prašymą, jis dar mažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam baudą 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų).
Paskirtos baudos mokėjimą A. K. išdėstyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.