Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-01-24 · Civilinė byla Nr. 2A-52-159/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-24
Bylos Nr.
2A-52-159/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
I. G., R. G.
Trečiasis asmuo
Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro
Išvadą teikia
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Arūnas Žlioba
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-52-159/2008Teisėjas R. Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija75.4.3; 75.6.1; 75.8; 78.2.1; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovui advokatui S. Tamošaičiui, atsakovei I. G., jos atstovams A. K. G. ir advokatui A. Žliobai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. ir atsakovų I. G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-125-733/2007 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovams R. G., I. G., trečiajam asmeniui Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Selvinai Daugėlienei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. G. 2006-06-22 teismui pateikė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo (t. 1, b. l. 13), 2006-08-29, 2006-09-01, 2007-01-18 pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir sandorio nuginčijimo. Patikslintu ieškiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Šilutės r. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, sudarytą su atsakovu R. G., dėl sutuoktinio kaltės, paliekant jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukters A. G., gimusios 2000-08-28, gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jos pilnametystės, pripažinti negaliojančiais atsakovų R. G. ir I. G. 2006-05-29 sudarytą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais nebaigtais statyti sodo ir ūkiniu pastatais bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorius, minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalyti lygiomis dalimis, jai priteisiant natūra žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais sodo ir ūkiniu pastatais bei automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1500 Lt kompensaciją, o atsakovui už nekilnojamąjį turtą – 54 500 Lt kompensaciją pagal turto įvertinimą ir automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo R. G. 10 000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, neteikė vaikui išlaikymo, nesirūpino šeima, negerbia jos ir vaiko teisių, buvo neištikimas, apkaltino ją sergant psichine liga, ją su nepilnamete dukra 2006 m. balandžio mėnesį išvarė iš namų, dėl ko ji nebegali naudotis šeimos turtu – gyvenamuoju namu, kuriame šeima nuolat gyveno, ūkiniu pastatu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su dukra yra priverstos nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Dėl atsakovo elgesio santuokos metu, jo egoizmo, nesąžiningumo, jos ir jų dukters teisių negerbimo, ji patyrė didelių neigiamų išgyvenimų, stresą, emocinį šoką, dvasinį skausmą ir pergyvenimų, todėl reikalauja atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Nors atsakovas kas mėnesį moka dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt, tačiau tokia suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra nepakankama. Jiems gyvenant santuokoje, atsakovui R. G. jo tėvai padovanojo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo ir ūkiniu pastatais bei žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 3000 Lt vertės automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6000 Lt vertės automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu bendromis lėšomis sodo namą, kuriame nuo 1998 m. gyveno jų šeima, pertvarkė į gyvenamąjį namą, rekonstravo ūkinį pastatą, pristatė garažą, pakeitė stogo dangą, tvarkė aplinką, kiemas buvo išgrįstas betoninėmis trinkelėmis. Todėl šis iš esmės pagerintas turtas turėtų būtų pripažintas šeimos turtu, kurį norint perleisti yra būtinas kito sutuoktinio sutikimas, o esant nepilnamečių vaikų – ir teismo leidimas. Tačiau jau gyvenant atskirai, ji atsitiktinai sužinojo, kad sutuoktinis R. G. be jos sutikimo ir teismo leidimo notarine tvarka padovanojo savo motinai atsakovei I. G. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu bei žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tokie sandoriai turėtų būti pripažinti neteisėtais, kaip prieštaraujantys įstatymų nuostatoms, ir nesąžiningais, nes atsakovai šiuos sandorius sudarė tik dėl akių, kad atsakovas R. G. išvengtų turto dalybų nutraukiant santuoką, nesiekdamas tokiais sandoriais realiai sukurti tiesioginių jo sukeliamų pasekmių. Visas minėtas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovui R. G. tėvų padovanotas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, automobiliai nusipirkti, vedant bendrą ūkį, panaudojant bendras lėšas ir darbą, taip tenkinant šeimos poreikius, todėl dalytinas abiem po lygiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas nedalus, jis priteistinas jai natūra, išmokant atsakovui kompensaciją (t. 1, b. l. 25-27, 40-43, t. 2, b. l. 76-79).

Atsakovas R. G. pateikė priešieškinį, kuriuo pripažįsta ieškovės reikalavimus nutraukus santuoką palikti šalims santuokines pavardes, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir prašo jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės, iš jo priteisti dukteriai išlaikyti kas mėnesį periodinių išmokų po 200 Lt, santuokoje įgytą turtą – 3000 Lt vertės automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o 3000 Lt vertės automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – jam. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuokos pradžioje gerai sutarė su ieškove, tačiau vėliau ši pradėjo jam prieštarauti, būdavo jam nelojali, viskuo nepatenkinta, elgdavosi nepagarbiai, reikšdavo abejones dėl jų santykių perspektyvos ir jausmų, vis mažiau rūpinosi šeimos reikmėmis, tolo nuo jo, elgėsi šaltai, viena išvyko 2006 m. pavasarį į Palangą pailsėti, 2006 m. balandžio mėnesį po konflikto šeimoje, nieko nepaaiškinusi, paliko šeimą. Dėl šių aplinkybių bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji su dukra buvo išvarytos iš namų. Teigia dėjęs visas pastangas, kad šeima neiširtų.

Gyvendami santuokoje įsigijo tik du automobilius, kurie dalytini natūra, o nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus, sodo ir ūkinį pastatus jam padovanojo tėvai 2005-05-10 asmeninės nuosavybės teise. Sodo name šeima gyveno ir kitu nekilnojamuoju turtu naudojosi iki 2006 m. balandžio mėn., kai jį paliko ieškovė su dukra ir susirado kitą būstą, nuo tada jie nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Per laikotarpį nuo ginčo nekilnojamojo turto jam padovanojimo iki ieškovės išėjimo iš namų turtas apskritai nebuvo gerinamas. Šis turtas buvo gerinamas dar anksčiau jo tėvų lėšomis, kai priklausė pastariesiems. Teigia prisidėjęs savo darbu prie tėvų turto pagerinimo tik vykdydamas jų pavedimus. Nusprendęs išvykti į užsienį, savo turtą padovanojo motinai atsakovei I. G., kad juo būtų paprasčiau disponuoti. Durų užraktą pakeitė 2006-08-10, kai rado jį sugadintą ir pats negalėjo patekti į namus, o ieškovė buvo išsivežusi savo ir dukters daiktus. Mano, kad planuotai 2006-08-11 atvykusi antstolė konstatavo, jog ieškovė nebegali patekti į namus, nes pakeistas durų užraktas (t. 1, b. l. 95-98).

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-08-28 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką tarp ieškovės V. G. ir R. G. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką šalims paliko santuokines pavardes: G., G.; nustatė nepilnametės dukters A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove V. G.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. G. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-05-16 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. G. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių V. G. ir R. G. nuosavybe (duomenys neskelbtini) esančius: 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais: nebaigtu statyti sodo pastatu (baigtumas 87%), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtu statyti ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančiomis dovanojimo sutartis, 2006 m. gegužės 29 d. sudarytas Šilutės rajono 2-ajame notaro biure, registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias R. G. padovanojo savo motinai I. G. 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais nebaigtais statyti: 86,09 kv. m sodo pastatu (baigtumas 87%), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91 kv. m ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Panaikino įrašus Nekilnojamojo turto registre apie minėto nekilnojamojo turto, įgyto pagal 2006 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartis (registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimą I. G. vardu. Santuokos metu įgytą turtą padalijo taip: atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 5000 Lt vertės 1995 m. automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 3500 Lt vertės 1989 m. automobilis „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas R. G. įpareigotas sumokėti ieškovei V. G. 1500 Lt kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Priteisė atsakovui R. G. natūra (duomenys neskelbtini)esančius: 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais nebaigtais statyti: 86,09 kv. m sodo pastatu (baigtumas 87%), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 91 kv. m ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įpareigotas išmokėti ieškovei V. G. 54 500 Lt kompensaciją. Nustatė uzufruktą gyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiai R. G., esančiai (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė V. G. su nepilnamete dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), paliktos joje gyventi iki A. G. sulauks pilnametystės. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovės V. G. valstybei 15,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo R. G. priteisė ieškovei V. G. 2490 Lt žyminio mokesčio, 1008 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 695,96 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, valstybei 165 Lt žyminio mokesčio ir 113,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės I. G. ieškovei V. G. 720 Lt žyminio mokesčio, 275 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei 15,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 4, b. l. 75-84).

Teismas nustatė, kad dažni sutuoktinių tarpusavio nesutarimai kildavo dėl namų ūkio, buities, vienas kitam stokojamo lojalumo, abipusės pagarbos ir moralinės paramos. Sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, per šį laikotarpį nesusitaikė ir šeiminių santykių neatnaujino. Konstatavo, kad ieškovė pati paliko šeimą, apsisprendė gyventi atskirai, nerodė pastangų ir nebematė prasmės į ją grįžti, todėl dėl tokio ieškovės elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas, be jos sutikimo ir teismo leidimo, elgdamasis nesąžiningai ir sudarydamas su atsakove I. G. sandorį, kuriuo pastarajai neatlygintinai perleido šeimos turtą, neužtikrino savo nepilnametės dukters teisės į gyvenamąjį būstą ir pažeidė šeimos interesus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, dėl to santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į žalos atlyginimą.

Nesant ginčo dėl vaiko – A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove V. G.. Atsižvelgdamas į šalių pajamas, turtinę padėtį, vaiko, pradėsiančio lankyti mokyklą, poreikius, išlaidas jam bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas vaikui išlaikyti priteisė 500 Lt per mėnesį, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki jos pilnametystės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, siekė nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą kito asmens nuosavybėn. Teismas nustatė, kad ieškovė V. G. ir atsakovas R. G., atsižvelgdami į dovanotojų valią, realiai perimtą turtą, nuo santuokos pradžios gyveno minėtame sodo pastate, naudojosi ūkiniu pastatu, žemės sklypais, tvarkė juos kaip savo. Atsakovė I. G. su sutuoktiniu A. K. G. valią padovanoti sūnaus atsakovo R. G. šeimai ginčo nekilnojamąjį turtą išreiškė jau nuo ieškovės V. G. ir atsakovo R. G. santuokos pradžios, t.y. nuo 1998 m., realiai perduodami turtą, leisdami jiems gyventi sodo name bei rekonstruoti jį ir ūkinius pastatus, gerinti aplinką, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, nežiūrint į tai, kad 2005-05-10 minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise buvo padovanotas atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad nuo 1999 m. iki 2006 m. ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu kaip sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais, nuolat tiek patys, tiek kitiems padedant gerino savo gyvenimo sąlygas, pertvarkydami pastatus, aplinką ir pritaikydami juos šeimos poreikiams, turtas buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių, padedant kitiems asmenims, darbu, pastangomis, rūpesčiu bei lėšomis. Todėl sodo ir ūkinis pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sklype ir sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra prijungtas prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir naudojamas kaip neatsiejama, vientisa teritorija, pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi daugiau kaip septynerius metus ginčo nekilnojamasis turtas buvo faktinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios patalpos šalys neturėjo, šis turtas pripažintas šeimos turtu. Santuokos metu įsigyti automobiliai „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, taip pat pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas R. G., pažeisdamas CK 3.85 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido šeimos turtą atsakovei I. G., neturėdamas sutuoktinės – ieškovės V. G. sutikimo bei būtino teismo leidimo, nes šeimoje auga nepilnametė dukra. Dovanojimo sandoriai sudaryti kilus konfliktui tarp šalių, ieškovei inicijavus teismo procesą dėl vaiko išlaikymo. Atsakovas, sudarydamas sandorį pas notarę, nutylėjo esmines aplinkybes, kad yra neatlygintinai perleidžiamas šeimos turtas, kuriame iki tol gyveno šalių nepilnametis vaikas. Ginčo name gyvena ne atsakovė I. G., o atsakovas R. G., todėl atsakovų R. G. ir I. G. 2006 m. gegužės 29 d. notariškai patvirtinti du dovanojimo sandoriai yra tariami, todėl pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo prašymus dalijant turtą palikti jų vardu registruotus automobilius asmeninėn nuosavybėn, ieškovei asmenine nuosavybės teise priteisė automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisė 1500 Lt kompensaciją. Ginčo nekilnojamojo turto natūra padalyti negalima, šalys nepateikė jo padalijimo projekto, didelę turto dalį sudarė atsakovo R. G. tėvų turtas, vėliau perleistas atsakovui R. G. kaip asmeninė nuosavybė, kuri pripažinta bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Daugiau nei vienerius metus ieškovė, palikusi šeimą ir persikėlusi gyventi kitur, per šį laikotarpį ginčo nekilnojamuoju turtu išvis nesirūpino, todėl atsakovui R. G. kaip asmeninė nuosavybė natūra atiteko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais sodo ir ūkiniu pastatais bei žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), jis įpareigotas išmokėti ieškovei V. G. kompensaciją – 54 500 Lt, t.y. pusę nekilnojamojo turto vertės. Kadangi šalių nepilnametės dukters A. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove V. G., o gyvenamoji patalpa priteista atsakovui R. G., todėl teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, nustatė uzufruktą atsakovo R. G. gyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), joje gyventi palikta ieškovė V. G. su nepilnamete šalių dukra A. G. iki pastarosios pilnametystės (t. 4, b. l. 75-84).

Šalies argumentai

Atsakovė I. G. ir atsakovo R. G. atstovas advokatas A. Žlioba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, panaikinti sprendimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo bei dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, uzufrukto nustatymo; priimti naują sprendimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo bei dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, klaidingai įvertino įrodymus ir faktines aplinkybes. Teismas, pripažindamas visą atsakovui santuokos metu padovanotą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klaidingai nustatė, kad sudarius santuoką turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieškovės bei atsakovų asmeninėmis lėšomis, nenustatė įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumos. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas turėjo atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš ir po pagerinimo vertę, įvertinus tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turtas atsakovui buvo padovanotas tik 2005-05-10, visi esminiai turto pagerinimo darbai vyko iki 2005 m., kai turtas priklausė atsakovo tėvams, nuo 2006 m. balandžio mėn. sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turtą valdė iki 2006-05-29, santuokos metu gerintas turtas vienam iš sutuoktinių dovanojimo sutartimi priklausė tik laikotarpiu nuo 2005-05-10 iki 2006-05-29. Visi sutuoktinių sodo gerinimo darbai atlikti iki 2005-05-10 yra laikytini darbais, kuriais buvo pagerintas svetimas turtas, t.y. trečiųjų asmenų turtas. Daugelį turto gerinimo darbų atsakovas atliko iš asmeniškai jam dovanotų lėšų.

Teigia, kad ieškovės pateikta šeimos turto deklaracija, kurioje ieškovė deklaravo 30 000 Lt, nepatvirtina ir neįrodo aplinkybių, kad deklaruotos lėšos buvo panaudotos sodo namui gerinti. Remonto darbus finansuodavo atsakovo tėvai, būtent šios piniginės lėšos buvo naudojamos sodo namo remontui. Teismas neišsiaiškino, kaip pakito turto rinkos vertė tuo metu, kai turtas priklausė atsakovui, tai yra laikotarpiu nuo 2005-05-10 iki 2006-05-29, bei vertės pokyčio priežasčių. Atsakovai teismui pateikė dovanojimo sutartis, Registrų centro duomenis, kurie įrodo, kad turtas nuo 2005-05-10 iki 2006-05-29 priklausė atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise. Bylą nagrinėjęs teismas, pripažindamas atsakovui padovanotą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klaidingai nustatė, kad 1998 m. atsakovui R. G. sudarius santuoką su ieškove V. G., atsakovė I. G. su sutuoktiniu A. K. G. realiai perdavė atsakovui R. G. ir ieškovei V. G. ginčo turtą. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galėjo būti pripažintos tik nuo 2005-05-10 iki 2006-05-29 metu atliktam namo remontui panaudotos lėšos ir sprendžiamas tokių lėšų dydžio bei padalijimo klausimas.

Ginčo namu ieškovės ir atsakovo šeima naudojosi tik iki 2006 m. balandžio mėnesio, todėl dovanojimo sandorio metu, t.y. 2006 m. gegužės mėn., sodo pastatu nesinaudojo, tai nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa todėl, kad santuoka faktiškai buvo iširusi. Šeimos turtu gali būti pripažįstama tik šeimos gyvenamoji patalpa, t. y. gyvenamoji patalpa, kuria šeima faktiškai naudojasi kaip savo būstu. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Notarė teismui patvirtino, jog ji patikrino visas jai prieinamas duomenų bazes ir aplinkybių, kurios padarytų neteisėtomis dovanojimo sutartis, nenustatė. Teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas, sudarydamas sandorį pas notarę, nutylėjo esmines aplinkybes, kad yra neatlygintinai perleidžiamas šeimos turtas, kuriame iki tol gyveno šalių nepilnametis vaikas, nes ieškovė jau kuris laikas nebegyveno sodo name ir teismo leidimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo reikalingas. Teismo leidimas būtinas sudaryti sandoriams ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: pirma, yra nekilnojamasis daiktas; antra, šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Žemės sklypai ir kiti objektai, neatitinkantys aukščiau minėtų kriterijų, nepripa­žįstami šeimos turtu ir jiems parduoti teismo leidimas nereikalingas.

Nepagrįstai nustatytas uzufruktas ginčo nekilnojamajam turtui – sodo namui. Teismas turėjo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą nėra pažeista, nes šeima turi gyvenamąjį būstą – nuomoja butą. Šią vaiko teisę į būstą privalo užtikrinti abu tėvai. Šiuo tikslu vaikui buvo priteistas išlaikymas, kurio dydžio atsakovas neginčija. Uzufrukto nustatymas neteisėtas dar ir dėl to, kad nepanaikinus dovanojimo sandorių turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. G.. Uzufrukto nustatymas į trečiajam asmeniui (ne šeimos nariui) priklausantį turtą neprotingas ir negalimas.

2007-08-14 teismo posėdžio metu atsakovė įteikė savo atstovui notarine tvarka patvirtintą 2007-06-14 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo vyrą A. K. G. jai atstovauti. Atsakovė šį įgaliojimą davė savo vyrui dėl prastos savijautos, žinodama, kad negalės pasisakyti baigiamųjų kalbų metu. I. G. atstovas advokato padėjėjas G. Žlioba prašymą leisti atstovauti byloje pagal įgaliojimą, išreiškė teismui, tačiau šį prašymą teismas atmetė, motyvuojant tuo, jog atsakovei pakanka vieno tinkamai ją atstovaujančio atstovo. Pagal LR CPK 56 str. 3 d. neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu (t. 5, b. l. 11-24).

2007-12-14 gautas atsakovės I. G. ir atsakovo R. G. atstovo advokato A. Žliobos atsisakymas nuo ekspertizės (t. 5, b. l. 77).

Šalies argumentai

Ieškovė V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis konstatuota abipusė sutuoktinių kaltė ir buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, gyvenamasis būstas natūra priteistas atsakovui R. G., o jai priteista piniginė kompensacija, sumažintas priteistinas vaiko išlaikymo dydis, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą nepilnametei dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-05-16 iki jos pilnametystės; patenkinti ieškinio reikalavimą ir santuoką nutraukti dėl atsakovo R. G. kaltės, o atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės atmesti; priteisti iš atsakovo R. G. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei natūra ginčo nekilnojamąjį turtą, įpareigojant ją išmokėti atsakovui R. G. 54 500 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovo R. G. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji paliko šeimą, apsisprendė gyventi atskirai ir nerodė pastangų grįžti, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Būtent dėl kitos moters, atsiradusios R. G. gyvenime, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, būtent R. G. paliko šeimą. Ji nebegalėjo patekti į namus, nes atsakovas R. G. pakeitė namų durų spyną. Teismas neįvertino, kad R. G. spynas pakeitė po slapta neteisėtai sudaryto dovanojimo sandorio, kuriuo šeimos turtą perleido savo mamai.

Teismas nepagrįstai ginčo nekilnojamąjį turtą priteisė natūra R. G., nes atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus tai turėjo būti priteista jai natūra, įpareigojant ją pagal R. G. pateiktą turto įvertinimo pažymą sumokėti jam piniginę kompensaciją. Be to, R. G. išvyko į užsienį ir turtu nesinaudoja. Turto vertė atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje yra nerealiai maža. Su tokiu turto vertinimu ji nesutiko, tačiau atlikti teismo leidimu kitą turto vertinimą jai trukdė atsakovai. Itin mažos kompensacijos priteisimas pažeidė ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymą vaikui iki 250 Lt per mėnesį, nes vaiko poreikiai nuolatos auga, be to, vaikas pradėjo lankyti mokyklą (t. 5, b. l. 30-34).

Šalies argumentai

2008-01-16 ieškovė pateikė prašymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti (t. 5, b. l. 80).

Atsiliepimas

Atsakovė I. G. ir atsakovo R. G. atstovas advokatas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b. l. 44-53).

Ieškovė V. G. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jų skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b. l. 54-59).

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu šalys pateikė 2008-01-23 pasirašytą taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti, bylą nutraukti, nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės (t. 5, b. l. 87-88).

LR civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Iš pateiktos tarp šalių 2008-01-23 sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, kad sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui, taikiai sutarta dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų, bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį, grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (LR CPK 87 str. 2 d., LR mokesčių administravimo įstatymo 13 str., 66 str. 4 d.). Ieškovei V. G. grąžintina 4243 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 24, 44, t. 4, b. l. 54, t. 5, b. l. 7, 37), atsakovei I. G. grąžintina 1140 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t. 5, b. l. 9, 27), atsakovui R. G. grąžintina 1309 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 99, t. 5, b. l. 10, 26).

Iki visiškai bus įvykdytas įsipareigojimas sumokėti 61 500 Lt sumą paliktinos Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nutartimi nekilnojamajam turtui – 0,0620 ha žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, ir 0,0620 ha žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitam R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), turtui naikintinos (t. 1, b. l. 46-47, LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 straipsniu, 302 str., 320-331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

I. Patvirtinti ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Arūno Žliobos, bei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2008-01-23 pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

1. V. G. ir R. G. sutaria, kad santuoka tarp ieškovės V. G. ir atsakovo R. G., įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilutės r. Civilinės metrikacijos skyriuje, būtų nutraukta nenurodant sutuoktinių kaltės.

2. R. G. įsipareigoja mokėti dukteriai išlaikyti 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006-05-16 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. V. G. ir R. G. sutaria dukters A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. G.. V. G. įsipareigoja netrukdyti R. G. bendrauti su dukra A. G. ir dalyvauti jos auklėjime.

4. V. G. ir R. G. sutaria nutraukus santuoką palikti V. G. pavardę G., o R. G. – G. pavardę.

5. V. G. ir R. G. sutaria bendrą santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu: automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti V. G., automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti R. G..

V. G. atsisako reikalavimų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (duomenys neskelbtini) esančius: 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, ir 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei reikalavimų pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, sudarytas Šilutės rajono 2-ajame notaro biure, registrų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias R. G. padovanojo savo motinai I. G. 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0620 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais nebaigtais statyti pastatais, bei reikalavimų priteisti iš R. G. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1500 Lt kompensaciją už automobilį. Šalys sutaria, kad uzufruktas gyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatomas.I. G. įsipareigoja sumokėti V. G. 61 500 Lt sumą, mokėjimus išdėstant taip:

11 503 Lt – per savaitę nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos;likusią sumą – lygiomis dalimis kas mėnesį po 2941 Lt per 17 kartų, mokėjimus pradedant nuo 2008 m. vasario mėn. ir mokant už kiekvieną mėnesį iki to mėnesio pabaigos.

I. G. turi teisę sumokėti 61 500 Lt sumą V. G. greičiau ir didesnėmis dalimis. Mokant didesnėmis dalimis, bendras sumos sumokėjimo terminas nesikeičia.Šalys atsisako savo reikalavimų viena kitai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II. Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-18 sprendimo dalį, kuria santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini)Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. G. ir atsakovo R. G., nutraukta, palikti nepakeistą.

III. Kitas Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-28 sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. N2-125-733/2007 m. panaikinti ir dėl kitų šalių pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų bylą nutraukti.

III. Iki visiškai bus įvykdytas įsipareigojimas sumokėti 61 500 Lt sumą palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nutartimi nekilnojamajam turtui – 0,0620 ha žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, ir 0,0620 ha žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitam R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtui.

IV. Iš valstybės biudžeto grąžinti ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 4243 Lt žyminio mokesčio; grąžinti atsakovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 1140 Lt žyminio mokesčio; grąžinti atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1309 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė