Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 15 d., apie 13 val. 00 min., neturėdamas Kauno miesto savivaldybės leidimo (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir organizavo piketo akciją „Taikai ir Laisvei – Taip. Fašizmui ir amerikiečių okupacijai – Ne“, kurioje dalyvavo daugiau nei 15 žmonių, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. ir 11 str., tai yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. kaltės dėl protokole nurodyto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad Kauno miesto savivaldybė nedavė leidimo mitingui vasario 15 d., todėl nutarė organizuoti piketą, kuriame dalyvavo ne daugiau kaip 8 žmonės, o tuo pačiu metu vyko kitas mitingas, kuriame dalyvavo apie 60 žmonių (53-56,58,71 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad dalyvavo mitingo derinimo posėdžiuose savivaldybėje dėl Valstybės dienos minėjimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo organizavo teisėtą piketą, kuriame dalyvavo ne daugiau 10 žmonių (56 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi dėl leidimo išdavimo, nes norėjo organizuoti mitingą dėl žmonių išvarymo iš Lietuvos, tačiau leidimo negavo (57 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas H. J. parodė, jog kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kreipėsi į miesto savivaldybę dėl leidimo mitingui išdavimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas. Liudytojas taip pat parodė, kad E. S. mitingo „Taikai ir Laisvei – TAIP. Fašizmui ir amerikiečių okupacijai – Ne“ neorganizavo, jis organizavo piketą dėl tarybos narių skaičiaus (57-58 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. J. parodė, kad mitingo organizatoriams leidimas išduotas nebuvo, kadangi buvo organizuojami miesto renginiai, mitingo organizatoriams buvo pasiūlytos alternatyvios vietos, jos organizatoriams netiko. Dėl leidimo piketui organizatoriai nesikreipė, o prieš E. S. piketą vyko kitas piketas už NATO, kuriam leidimas taip pat nebuvo išduotas, už NATO (63-64 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Š. parodė, jog protokolas E. S. buvo surašytas už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo organizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 žmonių, ji protokolą surašė remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais ir liudytoju apklausomis. Vienas iš apklaustų liudytojų nurodė, kad šis asmuo organizavo piketą „Taikai ir Laisvei – TAIP. Fašizmui ir amerikiečių okupacijai – Ne“, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašydavo kaip organizatorius, vienintelis iš organizavusių asmenų dalyvavo pikete (64-66 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad dalyvavo vasario 15 d. pikete, kurį organizavo „(duomenys neskelbtini)“, buvo trys ar keturi piketuotojai. Šalia vyko antipiketas, kuri organizavo jaunimas, su ES ir NATO vėliavėlėmis, jame dalyvavo apie 70-80 žmonių (66 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. R. parodė, kad nežino, kas organizavo renginį, jis buvo pakviestas dalyvauti, į renginį atvyko jis ir dar šeši žmonės, tarp jų ir E. S. (67 b.l.).

E. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d., pateiktoje teismui medžiagoje buvo grindžiama byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl nesankcionuoto mitingo (3 b.l.), Kauno apskrities VPK policijos veiksmų užtikrinant viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą bei teisės pažeidimų prevenciją eitynių metu planu (4-5 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl viešos informacijos stebėsenos organizuojamiems Vasario 16-osios renginiams (6-7 b.l.), elektroniniais laiškais (8,12,16 b.l.), prašymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui (9-10 b.l.), pranešimu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui (11,15 b.l.), Kauno apskrities VPK raštu (13 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu „Dėl 2015-02-15 vykusio minėjimo“ (14 b.l.), CD su vaizdo įrašais (17 b.l.), G. G., H. J. paaiškinimais (24-26 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. ATPK 188⁷ str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Susirinkimų įstatymu ir inkriminuojant minėtos teisės normos pažeidimą, būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, piketo „Taikai ir Laisvei – Taip. Fašizmui ir amerikiečių okupacijai – Ne“ organizatoriui E. S. inkriminuojamas LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. ir 11 str. pažeidimas. LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. Taigi, šiuo atveju susirinkimų organizavimo tvarkos būtinasis elementas yra susirinkimo organizatorių rašytinis pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, kuris paduodamas ir nagrinėjamas šio įstatymo nustatyta tvarka. LR Susirinkimų įstatymo 11 str. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, pažeidę Susirinkimų įstatymą ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, atsako už padarytą turtinę žalą ir privalo atlyginti nuostolius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigė, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo mitingui išdavimo, tačiau leidimo negavo, todėl organizavo piketą, kuriame dalyvavo tik 8 žmonės, ir kuriam leidimas nereikalingas. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. versija nepaneigta liudytojų parodymais: G. G. parodė, kad negavus leidimo organizuoti mitingą, buvo organizuotas piketas, kuriame buvo ne daugiau nei 10 piketuotojų, kitus asmenis pakvietė ne E. S. (56 b.l.), H. J. parodė, jog kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kreipėsi į miesto savivaldybę dėl leidimo mitingui išdavimo, leidimas išduotas nebuvo, todėl E. S. organizavo piketą dėl tarybos narių skaičiaus (57-58 b.l.), J. J. parodė, kad prieš E. S. piketą vyko kitas piketas už NATO, kuriam leidimas taip pat nebuvo išduotas (63-64 b.l.), I. Š. parodė, jog protokolas E. S. buvo surašytas už tai, kad jis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo organizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 žmonių, ji protokolą surašė remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais ir liudytoju apklausomis, be to, jis vienintelis iš organizavusių asmenų dalyvavo pikete (64-66 b.l.), R. B. parodė, kad dalyvavo vasario 15 d. pikete, kurį organizavo „(duomenys neskelbtini)“, buvo trys ar keturi piketuotojai. Šalia vyko antipiketas, kuri organizavo jaunimas, su ES ir NATO vėliavėlėmis, jame dalyvavo apie 70-80 žmonių (66 b.l.), Ž. R. parodė, kad jis buvo pakviestas dalyvauti pikete, į jį atvyko šeši žmonės, tarp jų ir E. S. (67 b.l.). Liudytojų parodymai objektyviai ir neginčijamai nepatvirtina E. S. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, priešingai, tiek G. G., R. B. ir Ž. R. teismui parodė, kad į E. S. organizuotą piketą susirinko mažiau nei 15 žmonių, o liudytojai G. G., J. J., R. B. ir Ž. R. patvirtino, kad kartu su E. S. organizuotu piketu vyko ir kitas piketas, į kurį susirinko daug daugiau piketuotojų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad būtų nustatinėjama, ar tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje vyko ir kitas piketas, kurio E. S. neorganizavo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių E. S. versiją, jog kad į jo organizuojamą piketą susirinko mažiau nei 15 žmonių ir kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d. nuostatomis, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos, tai yra, nereikalingas suderinimas su miesto savivaldybe.

E. S. kaltės nepatvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys vaizdo įrašai (17 b.l.) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos fotonuotraukos (39-51 b.l.). Vaizdo įrašuose ir fotonuotraukose nesimato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, be to, vaizdo įrašu negalima paneigti E. S. versijos, jog toje pačioje vietoje vyko ne tik jo organizuojamas piketas, tačiau ir kitas piketas, su kurio organizavimu jis nėra susijęs.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog E. S. organizavo mitingą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 žmonių ir kuriam reikalingas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens leidimas, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad savo veiksmais E. S. pažeidė LR Susirinkimų įstatymo nuostatas ir todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.