Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 07.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai L. J. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje.

Kaltinamasis G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. vakare pas juos į namus atėjo brolis P. V. su savo sugyventine L. J., visi vartojo alkoholį. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 06.30 val. L. J. atėjo pas juos į namus. Jie jau buvo atsikėlę ir vėl keturiese toliau šventė. Išgertuvių metu jo sugyventinė ir brolio sugyventinė tarpusavyje susipyko. Pamatė kaip L. J. virtuvėje pastūmė jo sugyventinę L. Ž., todėl jis, norėdamas L. J. išvyti iš savo namų, kumščiu smogė jai vieną kartą į veidą (b. l. 47-50).

Nukentėjusioji L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018 m. lapkričio 24 d. apie 06.30 val. ji atėjo kartu su P. V. adresu pas G. V.. Kadangi apie 07.00 val. išgertuvių metu tarp jos ir G. V. įvyko konfliktas, G. V. supykęs dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į lūpą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 16).

Liudytoja L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. V. yra jos sugyventinis. 2018 m. lapkričio 24 d. 06.30 val. pas juos į namus atėjo L. J. ir jie visi, t. y. ji, G. V., P. V. ir L. J. sėdėdami virtuvėje prie stalo gėrė degtinę. Išgertuvių metu L. J. pradėjo su ja konfliktuoti, kurio metu L. J. virtuvėje ją nestipriai stumtelėjo, tačiau fizinio skausmo jai nesukėlė. Kai L. J. ją stumtelėjo pamatė jos sugyventinis G. V.. G. V. supyko ant L. J. ir liepė jai išeiti iš jų namų. Ji nuėjo į kambarį ir kas toliau virtuvėje vyko nematė. Po kelių minučių sugrįžus į virtuvę pamatė, kad ant L. J. veido, ties lūpa, buvo kraujo (b. l. 23-26).

Liudytojas P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 06.30 val. pas jo brolį G. V. į namus atėjo L. J.. Jie visi namuose gėrė degtinę. Jam sėdint virtuvėje prie stalo G. V. pradėjo keikti L. J. ir jai liepė išeiti iš jo namų. Matė, kad G. V. su L. J. stovėjo virtuvėje. Po to virtuvėje prie jo atėjusi sugyventinė L. J., kuri pasakė, kad G. V. delnu jai sudavė per veidą ir, kad prakirto jai lūpą. Ant L. J. veido, ties lūpa, buvo kraujo. Jis pats nematė kaip G. V. jo sugyventinei sudavė per veidą (b. l. 28-30).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be visiško G. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2018 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. G 1114/2018(06) patvirtina, kad L. J. muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 21);

2018 m. lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba jam fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodydamas kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 07.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai L. J. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurioje pasekoje galimas fizinis skausmas, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas sprendžia, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad G. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 53-57). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia. Nukentėjusioji su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, jai 2018 m. gruodžio 17 d. įteiktas pranešimas dėl sprendimo užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos rūšį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, aplinkybes, kuriomis padaryta nusikalstama veika ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas vertina byloje surinktus duomenis, apibūdinančius G. V. – jis anksčiau neteistas (b. l. 38), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 39-40), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 37), nedirba (b. l. 41), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 42). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiosios poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, su kuria kaltinamasis sutinka (b. l. 54-55), įpareigojant išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą (BK 72¹ straipsnis)..

Kadangi byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. V. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį ir per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį ir per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įteikti kaltinamajam G. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

G. V. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.