- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2-699-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01142-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. M., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad V. M. yra R. S. gimusios dukters G. S. tėvas, o G. S. - V. M. duktė, suteikiant dukrai tėvo pavardę – M.; nustatyti nepilnametės G. S. gyvenamąją vietą su motina R. S., motinos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš V. M. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 eurų dydžio išmokomis, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka, nuo dukters gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės; teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti pavesti motinai R. S.; priteisti iš V. M. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas suteikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, taip pat ieškovės naudai prašo priteisti 55,98 Eur už vykimą atlikti ekspertizę.
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu V. M. susipažino neįgaliųjų centre. Jie santuokos nebuvo sudarę, tačiau draugavo nuo 2013 m. – pažįstami aštuoni metai. M. pas ieškovę gyveno apie du metus 2018 – 2019 m., N. V. g. 11. Tam tikrais laikotarpiais gyvendavo kartu, - kartais atsakovas gyvendavo pas ieškovę, o kartais ji pas atsakovą, kartais gyvendavo atskirai, bet susitikinėdavo, turėjo ir intymių santykių. Jie dar kartu gyveno iki 2021 m. vasario mėnesio. Sužinojusi, kad laukiasi apie tai informavo atsakovą. Ši žinia nebuvo atsakovui maloni, jis nenorėjo vaiko, skatino ieškovę nutraukti nėštumą. Jų tarpusavio santykiai pašlijo. (duomenys neskelbtini) ieškovę susilaukė dukters G.. Iš pradžių dukrai pavardę žadėjo suteikti, bet vėliau atsakovas geranoriškai išspręsti tėvystės klausimo nesutiko, buvo tik priekaištai, kaltinimai. Atsakovas mergaitę matė, kai ji jau buvo grįžusi namo, tačiau dukros nelanko, vengia bendravimo ir su ieškove. Iš atsakovo elgesio supratusi, kad jis geranoriškai tėvystės dukrai nepripažins, apsisprendė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo. Dukters gimimo dokumentuose tėvu nenurodytas joks asmuo, dukrai suteikta ieškovės pavardė – S.. Nors dukra dar maža, tačiau supranta, kad ji augs, domėsis savo kilme, todėl ieškovė nori, kad iki to momento būtų įrodyta moksliniais tyrimais atsakovo tėvystė dukrai G., o taip pat, kad atsakovas vykdytų pareigas. Ieškovė pasirengusi vykti atlikti DNR ekspertizės. Pripažinus V. M. tėvystę jos dukrai G., prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tai yra tikros mama. Ieškovę su dukra sieja artimas tarpusavio ryšys, ji nuo gimimo auga su ieškove, be to, dukra yra tokio amžiaus, kad jai labai reikalinga nuolatinė mamos priežiūra ir rūpestis. Auginti dukrą vienai yra tikrai nelengva. Šiuo metu dėl dukters priežiūros nedirba. Ieškovės pajamas sudaro Sodros mokama motinystės išmoka, socialinė pašalpa bei valstybės skiriama išmoka vaikui. Ieškovė mano, kad sugebėtų užtikrinti dukrai normalias gyvenimo sąlygas, jeigu iš atsakovo būtų priteista ir išieškoma 150 Eur periodinių išmokų. Ieškovė kaip vaiko mama turi užtikrinti pilnavertę mitybą, įgyti vaiko amžių ir sezoną atitinkančius rūbus, gyvenamąjį plotą, pasirūpinti higienos prekėmis, kitais vaiko priežiūros reikmenimis. Vien sauskelnėms šiuo metu išleidžia apie 80 Eur per mėnesį. Privalo pasirūpinti dukros higiena, t.y. naudoti tinkamas vaiko priežiūrai prausimo priemones, šampūnus, kremukus, higienines servetėles, skalbiklius, minkšiklius. Tam išleidžiama tikrai nemaža pinigų suma. Vaikui gimus reikalingi elementarūs dalykai, kuriuos reikėjo ir jai augant reikia įsigyti: patalynė, rankšluosčiai, vežimėlis, lovytė, buteliukai, vaiko amžių atitinkantys pakabukai, žaisliukai ir pan. Gimus dukrai ilgą laiką maitino ją pati, tačiau vaikui augant būtina jai duoti įvairesnį maistą. Ieškovė gyvena nuosavame būste, kurį taip pat reikia išlaikyti, pasirūpinti malkomis, mokėti už elektrą, kitas paslaugas. Gimus dukrai padidėjo išlaidos už elektrą, nes tenka daugiau skalbti, lyginti. Pastaruoju metu itin pakilo ir dar kyla visų prekių ir paslaugų kainos. Didesnių sveikatos problemų mergaitė neturi. Kadangi Atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo nuo pat jos gimimo, tai materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) Tėvui bendrauti su dukra leistų, bet turi būti kartu su ja. Aplankyti dukrą leistų atsakovui patogiu metu. Kiek žino atsakovas turi sveikatos problemų, turi invalidumą. Atsakovo tėvai mirę, dar kalbėjo su atsakovo sūnumi, bet tik tiek.
3. Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai įteikiant šaukimą. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė R. Bardauskienė nurodė, kad Skyrius teikė išvadą, jie palaiko visus ieškovės ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad jie lankėsi S. šeimoje, Tarnybai šeima žinoma iš ankstesnių S. santykių, tačiau šiuo metu nėra gauta pranešimų dėl vaiko nepriežiūros, atvejo vadyba netaikoma. S. gyvena jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, vaikui gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos, nei iš sveikatos priežiūros įstaigos, nei iš seniūnijos nusiskundimų nėra. Mergaitė sveikatos problemų neturi. Siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą bei kitas vaiko teises ir teisėtus interesus, kurių tinkamas įgyvendinimas galimas tik nustačius tėvystę, būtina išspręsti tėvystės klausimą, pasitelkiant CK numatytus įrodinėjimo budus. Teismui nustačius, kad atsakovas yra ieškovės vaiko biologinis tėvas, vaiko G. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, kadangi Tarnybos Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė R. S. negebėtų užtikrinti saugios socialinės aplinkos dukteriai, jos gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos auginti dukrą. Atsakovo V. M. pozicija dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų nepateikta.
5. Liudytojas S. Š. paaiškino, kad jis dirba Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK ir jam teko vykdyti teismo nutartį dėl atsakovo V. M. paieškos paskelbimo. Teisės aktų nustatyta tvarka yra terminas iki kurio dar galima neskelbti paieškos, o atlikti kitus veiksmus, tai patikrinus duomenų registrus nustatyta asmens gyvenamoji vieta, rastas ir asmens telefonas. Jis bandė su V. M. susisiekti telefonu, signalas buvo geras, bet niekas neatsiliepė. Tada jis Kelmės policijos pareigūnų paprašė nuvykti ir patikrinti atsakovo gyvenamąją vietą. Kelmės pareigūnai nuvyko į atsakovo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) ir atsakovą rado namuose. Kelmės policijos pareigūnė davė jam pakalbėti telefonu su V. M.. Kaip suprato iš pokalbio telefonu, V. M. visą istoriją dėl tėvystės žino, jo pozicija kad jis yra vaiko tėvas, bet kaltina ieškovę jį suviliojus ir be jo sutikimo pagimdžius vaiką. Atsakovo pozicija, kad jis tėvu patapo apgavystės būdu. Pokalbio telefonu metu jis pranešė atsakovui, kad atsakovas yra ieškomas teismo, turi prisistatyti į Raseinių teismą ir jei bus siunčiami, dokumentai, kad juos priimtu. Nutartį atvesdinti jie perdavė Kelmės policijos pareigūnams nes tai jų veiklos teritorija. Nutartį dėl DNR paskyrimo ir teismo šaukimą atsakovui įteikė Kelmės policijos pareigūnai.
6. Liudytoja R. J. paaiškino, kad jos su R. S. yra kaimynės, daug metų gyvena tame pačiame name. V. M. pažįsta, nes kartu jis gyveno su R. S. apie trejus metus. V. M. pas R. S. gyveno. Jis išsikėlė iš R. 2021 m. vasario ar kovo mėnesį. Kiek žino, vaikas R. S. gimė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ji pakalba su R., pakalbėdavo ir su V.. V. žinojo, kad R. laukiasi, bet tuo vaiku jis nesidžiaugė, ne kaip buvo nusiteikęs. Tėvystę kaip ir pripažino. Ji matė, kad po vaiko gimimo V. M. du kartus buvo atvažiavęs. Ar kokių lauktuvių atvežė vaikui, ji nežino. Dabar R. S. su vaiku mato, mergaitei suteiktos visos sąlygos gyventi. Mergaitė prižiūrėta, sveika.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pagal gimimo įrašą G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra R. S., tėvas nenurodytas. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui 111,20 Eur, socialinė pašalpa po 267,52 Eur, motinystės išmoka. Taip pat ieškovė gimus vaikui gavo vienkartinę išmoką vaikui 440 Eur ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai 257,20 Eur. Ieškovė nuosavybės teise turi ½ dalį gyvenamojo namo ir po ½ dalį ūkinio pastato, daržinės, tvarto, garažo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad R. S. su buvusiu sugyventiniu yra susilaukusi trijų nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu. Tarnybos Skyriui Raseinių rajone ieškovės šeima yra žinoma nuo 2008 m. dėl minėtų vaikų netinkamos priežiūros, šiuo metu nėra gauta pranešimų dėl vaiko G. S. teisių pažeidimų, nepriežiūros, ieškovės šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, nėra teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė su dukra gyvena namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei, būstas be patogumų, yra tik vietinis vandentiekis, apšildomas krosnimi. Jame yra vienas kambarys ir virtuvė. Namuose yra sudarytos visos sąlygos mažametei augti, vystytis bei jos poreikiams tenkinti. Mergaitė prižiūrėta, rengiama pagal sezoniškumą. Ieškovė įsigijusi lavinamųjų priemonių, vežimėlį, kūdikio gultelį, higienos priemonių, drabužėlių dukrai. R. S. niekur nedirba, augina dukrą. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Mažametė G. registruota (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. Mergaitės motinos teigimu, dukra skiepijama pagal skiepų planą, yra sveika. Ieškovė nurodė, kad atsakovą V. M. informavo apie tai, kad laukiasi nuo jo kūdikio. Taip pat informavo atsakovą apie dukters gimimą, tačiau jis atsisako tėvystę įteisinti, yra du kaltus aplankęs vaiką, nėra prisidėjęs prie išlaikymo. Duomenų byloje nėra, kad tarnyba būtų vertinusi atsakovo gyvenimo sąlygas su juo bendravusi. Poreikiams šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai, tačiau grįžo neįteikti. Kreiptasi pagalbos į policijos pareigūnus. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK kreipėsi pagalbos į Kelmės pareigūnus, kurie nuvykę atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jį rado namuose. Raseinių rajono PK pareigūnas kalbėjo su atsakovu V. M. telefonu, nurodė, kad jis visada gyvena minėtu adresu, niekur išvykti neplanuoja, turi neįgalumą. Į klausimą kodėl nepriima teismo siųstų dokumentų nurodė, kad jokių dokumentų nėra gavęs. Į nežinomus telefono skambučius neatsiliepia, nes yra sulaukęs grasinimų iš nežinomų asmenų dėl tarpusavio santykių su ieškove R. S.. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK VS vyresnioji tyrėja J. G. atsakovui pasirašytinai įteikė šaukimą į teismo posėdį 2022 m. gegužės 6 d.
Byloje buvo skirta DNR genominė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikė raštą, kad R. S. su dukra G. S. buvo atvykusios 2022 m. kovo 24 d., joms paimti kraujo ėminiai, iki 2022 m. kovo 29 d. V. M. atvykęs nebuvo. Tėvystės nustatymo ekspertizė atliekama per 25 darbo dienas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta, policijos pareigūnai įteikė jam teismo šaukimą. akovo pozicija nežinoma, nes atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. V. M. tėvystės dukrai nepripažino, nors apie vaiko gimimą žino, po mergaitės gimimo pas ieškovę lankėsi du kartus. Ieškovė R. S. nurodė, kad su atsakovu pažįstama buvo apie 8 metus, atsakovas su ja kartu gyveno apie trejus metus iki 2021 m. vasario mėnesio, liudytoja patvirtino, kad R. S. ir V. M. kartu gyveno. Pasak liudytojos, atsakovas su R. S. nebegyvena kartu nuo 2021 m. vasario ar kovo mėnesio. Liudytojas S. Š., kuris kalbėjo telefonu su atsakovu, nurodė, kad jis tėvystės neneigia, bet mano, kad jis buvo suviliotas ir apgaulės būdu ieškovė pastojo. Ieškovė nurodė, kad kitų partnerių neturėjo ir šiuo metu neturi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai su atsakovu nebendravo.
8. Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Teismo posėdžiai buvo skirti keturis kartus, tačiau nė karto jis į posėdžius neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
9. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (LAT 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011) Nustatyta, kad atsakovas žinodamas apie pareikštą ieškinį netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – nenuvyko priduoti kraujo, kad būtų atlikta DNR genominė ekspertizė tėvystei nustatyti, būdamas informuotas apie teismo posėdį neteikė informacijos, kad teismo posėdžio laikas galimai jam netinkamas, nebendradarbiavo nei su ieškove, nei su valstybinėmis institucijomis, tai yra nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką ir nepažeidžiant bylos šalių interesų. Teismas laiko, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
10. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, vaiko teisė žinoti savo tėvus, t.y. pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. (Vaiko teisių konvencija 7 straipsnio 1 dalis). Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.
11. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
12. Šioje byloje atsakovas į skirtą DNR genominę ekspertizę nenuvyko, priežastys nėra žinomos. Jo neatvykimą atlikti DNR ekspertizės teismas vertina kaip atsisakymą nuo DNR ekspertizės ir tėvystės pripažinimą. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu apie trejus metus, tačiau ir prieš tai bendravo nuo 2013 m. Iš šalių paaiškinimų matyti, atsakovas apie mergaitės gimimą žinojo, ją matė, tėvystę pasak ieškovė ir pradžių žadėjo pripažinti, bet vis tik nepripažino. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra ir nebuvo sutuoktiniai. Atsakovas žinia apie ieškovės nėštumą nebuvo patenkintas, įkalbinėjo ieškovę nutraukti nėštumą. Iš bylos duomenų matyti, kad mergaitė gimė (duomenys neskelbtini), šalys kartu gyveno iki 2021 m. vasario mėnesio. Akivaizdu, kad šalis minimu laikotarpiu siejo artimi santykiai, bendras ūkis, todėl teismui nekyla abejonių, kad atsakovas V. M. gali būti G. S. tėvas. Atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą, žinojo ir apie mergaitės gimimą, du kartus ją matė, tačiau nelanko. V. M. tėvystės nepripažinęs, vaiko gimimo įraše G. pavardė įrašyta ieškovės prigimtinė pavardė ,,S.“.
13. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007, Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės parodymais, liudytojų paaiškinimais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas pripažintinas asmuo byloje esantis atsakovu. Ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukros G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas V. M. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.), o G. S. yra atsakovo V. M. dukra.
14. Ieškovė parašė vaikui nustatyti tėvo pavardę.
15. Sprendžiant klausimą dėl vaiko pavardės vadovaujamasi CK 3.167 straipsniu. Teismas nustačius G. S. biologinę tėvystę ir tėvu pripažinus V. M., atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, teisės aktų nuostatas, mergaitei suteiktina tėvo pavardė ,,M.“.
16. Nustačius tėvystę, yra tenkintini ir kiti ieškovės reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. S. sprendimo priėmimo dienai yra beveik vienuolika mėnesių. Tokiam vaikui itin reikalinga mamos globa ir priežiūra. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo dalyje, gyvenimo sąlygos geros ir tinkamos auginti vaiką, jam ugdyti. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, kadangi nėra duomenų, kad ieškovė negebėtų užtikrinti saugios socialinės aplinkos dukrai, jos gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos auginti dukrą. Atsakovo V. M. gyvenamoji vieta nevertinta. Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nepasisakė.
19. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės, Vaiko teisių apsaugos tarnybos argumentus, teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikų interesai yra prioritetiniai, atsakovas vaiko net nepažįsta, su juo ryšių nepalaiko, G. S. yra mažametė, siekiant jai užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ieškove R. S. jos gyvenamojoje vietoje. Tai geriausiai atitinka mažamečio vaiko teises, teisėtus interesus ir poreikius.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
21. Ieškovė prašė, kad atsakovas su jų mažametė dukra bendrautų tik jai esant, nes vaikas dar mažas, tėvo kaip ir nepažįsta, nes matė tik du kartus. Sutinka, kad atsakovas su dukra bendrautų jam patogiu metu. Atsakovas pozicijos nėra išreiškęs.
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių išsakytus argumentus, mažametės G. S. ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo, atsakovo V. M. bendravimo tvarka nustatoma tokia: tėvas V. M., kas antrą savaitgalį gali dukrą G. S. aplankyti jos gyvenamojoje vietoje, prieš 2 (dvi) dienas pranešus telefonu dukros motinai R. S. apie ketinimą aplankyti dukrą. Lankymai vyksta dalyvaujant G. S. motinai R. S..
23. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
24. Ieškovė prašė priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo vaiko gimimo iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jei tėvas šią sumą skirtų dukros išlaikymui, ji galėtų patenkinti dukros poreikius. Paaiškino, kad nuo pat gimimo atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, nieko nenupirkęs. Dukra sveikatos problemų neturi, Ieškovė viena augina dukrą, šiuo metu nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos ir išmokos vaikui, jos pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 378,72 Eur. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, būstas be patogumų. Atsakovas apie savo turtinę padėtį teismui duomenų neteikė. Iš SODROS duomenų bazės matyti, kad atsakovas gauna pastovias pajamas po 183,16 Eur per mėnesį iš SODROS Panevėžio skyriaus. Ieškovės žiniomis, o ir pats atsakovas pokalbio su policijos pareigūnu metu nurodė, kad yra neįgalus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas pozicijos dėl išlaikymo teismui nepateikė.
25. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2008; Nr. 3K-3-189/2009; Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-419/2010).
26. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių ir atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, kad ji dirbti negali, nes augina vaiką, kad jos pajamos minimalios, atsakovas darbingo amžiaus, tačiau turi neįgalumą, duomenų apie atsakovo pajamas nėra, daugiau išlaikytinių neturi, darytina išvada, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis 150 Eur yra optimalus, kad būtų galima patenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, o materialinio išlaikymo dydis priteisiamas ilgam laikui, todėl svarbu atsižvelgti į infliaciją, kintančią ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai ir dėti pastangas, jog vaikui būtų suteikiamos tinkamos gyvenimo ir ugdymosi sąlygos. Abu tėvai turi būti suinteresuoti vaiko gerbūviu. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad atsakovas turi dėti maksimalias pastangas gauti pastovias ir pakankamas pajamas nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo V. M. priteistina periodinio mokamo kas mėnesį materialinio išlaikymo po 150 Eur nepilnamečiui vaikui G. S.. Tai minimali suma, kuri leis patenkinti būtiniausius mažamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi realią galimybę šią sumą mokėti.
27. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančiu tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data. Tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo jokio išlaikymo neteikė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad bent iš dalies atsakovas būtų materialiai išlaikęs vaiką. Ieškovė materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo vaiko gimimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatą, ieškovės prašymas tenkintinas ir išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavestina vaiko motinai R. S. (CK 3.185 str.).
28. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė su dukra vyko atlikti DNR genominę ekspertizę ir patyrė 55,98 Eur kelionės išlaidų (pateiktas degalų pirkimo kvitas 2022 m. kovo 24 d.), iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikto rašto matyti, kad R. S. su dukra buvo atvykusios 2022 m. kovo 24 d. ir jos paimti kraujo ėminiai. Teismo vertinimu, ieškovė su dukra vykdama priduoti kraują patyrė išlaidų, kurios yra protingos ir turi būti priteistos iš atsakovo. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 55,98 Eur ieškovės patirtų išlaidų. (CPK 79 str. 88 str. 1 d. 4 p.)
29. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikta pažyma apie patirtas išlaidas 278,60 Eur sumoje, pridedamas iš išlaidų apskaičiavimo išdėstymas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovu būtų suteita nemokama teisinė pagalba ar jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinį patekinus visiškai, iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos advokato atstovavimo išlaidos 278,60 Eur, žyminis mokestis 134,50 Eur (94,00 Eur už neturtinius reikalavimus ir 40,50 Eur už materialinį išlaikymą). ir teismo patirtas pašto išlaidos – 15,40 Eur. (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)
Vadovaujantis LR CPK 259, 269, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. Nepilnametės G. S. pavardę pakeisti į ,,M.“, vardą ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus.
Nustatyti G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. S. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti V. M. bendravimo su jo nepilnamete dukterimi G. S. gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: tėvas V. M., kas antrą savaitgalį gali dukrą G. S. aplankyti jos gyvenamojoje vietoje, prieš 2 (dvi) dienas pranešęs telefonu dukros motinai R. S. apie ketinimą aplankyti dukrą. Lankymai vyksta dalyvaujant vaiko motinai R. S.. Pasikeitus situacijai šalys gali būti kreipiamasi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko mamai R. S..
Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 55,98 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 98 ct) jos patirtų išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš V. M. 149,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir teismo patirtos pašto išlaidos) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš V. M. 278,60 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.