- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- A17.-301-1068/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00073-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pažeidėjas
- Ž. G.
teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Anykščių r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, išsituokusio, profesinio išsilavinimo, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. G. 2018-07-17 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 69-ANR_P-4717-2018 dėl to, kad jis 2018-05-15 22:58 val. skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą žinomai melagingai pranešė apie nebūtą grasinimą užmušti. Dėl šio pranešimo Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK patyrė 8,55 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais Ž. G. padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdyje Ž. G. pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir sutiko, kad jo veika būtų perkvalifikuota pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nes skambinėdamas į bendrąjį pagalbos centrą prašė, kad būtų iškviesta policija. Savo poelgį vertina blogai, sutinka, kad būtų nubaustas už tokias kvailystes, kurias padarė dėl kvailumo ir girtumo. Atvykusių į įvykio vietą pareigūnų jau tą patį vakarą atsiprašė. Savo elgesio nepateisina, norėjo pamokyti draugę, su kuria tą vakarą susipyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ž. G. administracinio nusižengimo padarymą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b.l.14-15); Ž. G. 2018-05-23 paaiškinimas (b.l. 2), policijos pareigūnės V. Ž. tarnybinis pranešimas dėl bereikalingos pagalbos kvietimo (b. l. 1); policijos patirtų išlaidų paskaičiavimo duomenys (b.l. 3-5), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikti Ž. G. skambučiai, kurie įrašyti į CD laikmeną (b.l. 7 ir CD prie bylos).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad Ž. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Nors Ž. G. surašytame protokole nurodyta ANK 493 straipsnio 1 dalis, tačiau pagal padaryto nusižengimo faktines aplinkybes ir pagal tai, kad byla siųsta teismui spręsti dėl nuobaudos taikymo Ž. G., taip pat tarnybiniame pranešime, kuriuo pradėta administracinė teisena nurodyta, kad Ž. G. savo veiksmais padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, laikytina, kad Ž. G. surašytame protokole padaryta klaida dėl straispnio dalies nurodymo. Ž. G., teismui pranešus, kad jo veika gali būti kvalifikuojama pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, sutiko su tokia veikos kvalifikacija, papildomo laiko gynybai pasiruošti neprašė.
Ž. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes be paties pažeidėjo pripažinimo, jo neblaivumas teisės aktų nustatyta tvarka nenustatytas.
Skirdamas administracinę nuobaudą Ž. G., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, Ž. G. asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas 2015-02-12, t.y. pakankamai seniai), į jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą (kad prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nedirba, privalo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti Ž. G. už ANK 493 straispnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
Pagal ANK 665 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Šiuo atveju byloje pateiktos Klaipėdos apskrities VPK pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriose nurodoma, kad dėl Ž. G. melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Klaipėdos apskrities VPK padaryta 8,55 Eur žala, kurią sudaro šios išlaidos: 6,321 Eur policijos pareigūnų darbo užmokestis bei socialinis draudimas ir 2,23 Eur kuro išlaidos (b. l. 5). Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų, reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičiaus. Nagrinėjamu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko, vykdydami savo tiesiogines pareigas, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VPK dėl padaryto administracinio nusižengimo dalyje dėl darbo užmokesčio nuostolių nepatyrė ir išieškoti iš pažeidėjo pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, nėra pagrindo. Tačiau neginčytina, kad dėl žinomai melagingo Ž. G. pranešimo Klaipėdos apskrities VPK patyrė nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos kurui, sunaudotam tarnybiniu policijos automobiliu vykstant į melagingu pranešimu nurodytą įvykio vietą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 2,23 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti nusižengimą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis byloje Nr. 2AT-56-139/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš Ž. G. priteistinas 2,23 Eur turtinės žalos atlyginimas Klaipėdos apskrities VPK (ANK 664 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pripažinti Ž. G. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 200 eurų (dviejų šimtų Eur) baudą į valstybės pajamas.
Priteisti iš Ž. G. 2,23 Eur (du eurus 23 ct) žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 18084703190. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismą.