- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-359-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03412-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- S. Z.
- Trečiasis asmuo
- V. Z., uždaroji akcinė bendrovė ,,NS Valda“
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, susipažinusi su ieškovo J. K. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei S. Z. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. Z. priešieškinį ieškovui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys – V. Z., uždaroji akcinė bendrovė ,,NS Valda“), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. Z. 200 000 Lt negrąžintos skolos ir 20 515 Lt palūkanų pagal vekselį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu ieškovui 2008 m. rugsėjo 24 d. išduotą paprastąjį vekselį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Paduodamas apeliacinį skundą, ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio už jį, taip pat nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80, 115, 302, 316 straipsniais, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. balandžio 30 d. sumokėti į valstybės biudžetą 1 951,84 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. balandžio 30 d. gautas apelianto J. K. prašymas atleisti pastarąjį nuo žyminio mokesčio arba, atmetus prašymą atleisti nuo mokesčio, atidėti jo mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo teisme, kurį teismas 2015 m gegužės 5 d. nutartimi atmetė ir nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. gegužės 14 d. sumokėti į valstybės biudžetą 1 951,84 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Šis terminas, apeliantui prašant, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi pratęstas iki 2015 m. gegužės 31 d., nurodant, kad įrodymai Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti gauti ne vėliau kaip 2015 m. birželio 1 d. Be to, apeliantui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu.
A. J. K. 2015 m. gegužės 2 d. pateikė teismui įrodymus, kad UAB „Varonis“ sumokėjo už jį 300 Eur (1035,84 Lt) žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimą prašė atidėti ir neužkirsti kelio ginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 straipsnis), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo (CPK 83 ir 84 straipsniai) sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Nagrinėjamu atveju šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi jau yra išspręsti abu alternatyvūs apelianto prašymai – iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jį atidėti, kurie nebuvo patenkinti. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad apeliantas, prašydamas žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, nepateikė įrodymų, jog yra tikimybė, kad iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo jo turtinė padėtis gali pagėrėti tiek, jog jis turės lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir šiuo atveju sumokėjęs dalį žyminio mokesčio ir teikdamas pakartotinį prašymą atidėti likusios dalies jo mokėjimą. Kadangi apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie savo galimybes sumokėti žyminį mokestį apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą, nėra pagrindo pakartotinai spręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, nes jis jau yra išspręstas minėta teismo nutartimi.
Pažymėtina, kad pareiga sumokėti žyminį mokestį apeliantui kilo dar 2014 m. lapkričio mėnesį, paduodant apeliacinį skundą dėl skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teisme ši pareiga ir jos neįvykdymo pasekmės apeliantui buvo išaiškintos ne kartą (minėtomis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 20 d., gegužės 5 d. ir gegužės 14 d. nutartimi), jo prašymu pratęstas terminas šį mokestį sumokėti. Taigi, turint omenyje, kad tokią pareigą apeliantas turėjo jau pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teisme jau spręstus klausimus dėl atleidimo nuo šio mokesčio, jo atidėjimo ir termino jam sumokėti pratęsimo, spręstina, kad jis turėjo pakankamai laiko šią pareigą įvykdyti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal CPK 315 straipsnio pirmąją dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 316 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą neįvykdo nutartyje nurodytų reikalavimų, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 316 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pagal teismo reikalavimą apeliacinio skundo trūkumų neištaisė – įstatymu nustatyto 1 951,54 Lt (565,21 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjo, sprendžia, kad apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Grąžinus apeliacinį skundą, UAB ,,Varonis“, kuris už apeliantą J. K. sumokėjo dalį žyminio mokesčio (300 eurų), ši žyminio mokesčio dalis grąžintina iš valstybės biudžeto (CPK 87 straipsnio 3, 5 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti iš valstybės biudžeto UAB ,,Varonis“ (įmonės kodas 302560919) 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminio mokesčio, kurį jis sumokėjo už apeliantą J. K..