- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-808-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui J. D. dėl 2 503,18 Lt skolos, 450,57 Lt delspinigių ir 5 % dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, 2008-11-14 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. D. 2503,18 Lt skolos už ryšio paslaugas, 450,57 Lt delspinigių, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Lt žyminio mokesčio bei 236 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei nurodė, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo yra galimas sprendimas už akių. Savo reikalavimus grindė tuo, jog atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ (UAB „Bitė GSM“) 1998-05-13 sudarė abonentinę viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. M081248, kuria įsipareigojo teikti atsakovui judriojo telefoninio ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui už suteiktas ryšio paslaugas 1998-10-14 buvo pateikta sąskaita 2503,18 Lt sumai, kurios atsakovas neapmokėjo. 2006-09-25 įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisę pirminis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ perleido naujajam kreditoriui – ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009-03-19 sprendimu už akių ieškovo Lindorff Oy ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo J. D. priteisė 2503,18 Lt skolos už ryšio paslaugas, 90,11 Lt delspinigių, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2593,29 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-15) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 205,53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, atsakovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių. Teismas tarp atsakovo ir ieškovo susiklosčiusiems prievoliniams santykiams taikė 1964 m. CK 178 str. 1 d. nuostatas ir įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už jam suteiktas judriojo telefono ryšio paslaugas. Todėl ieškinį dalyje dėl 2503,18 Lt skolos bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo patenkintino pilnai. Atsižvelgęs į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl netesybų priteisimo, teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos priteisti 0,1% netesybos, kurios per metus sudaro 36,5%, yra per didelės, ir jas sumažino iki 0,02%, priėjęs prie išvados, jog tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku, ir tuo pagrindu konstatavo, jog sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1% procentų dydžio delspinigių priteisimo, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02% dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį, kurie nuo 2008-05-01 iki 2008-10-28, t. y. už 180 dienų nuo sudaro 90,11 Lt. Teismas konstatavo, kad patenkinta yra 87,81% procento ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 77,53 Lt žyminio mokesčio ir 128 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (CPK 93 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, apeliaciniu skundu (b.l.37-40) prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-03-19 sprendimą dalyje dėl 306,46 Lt priteisimo, kurioje ieškovo reikalavimas buvo atmestas, bei tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą ir priteisti iš atsakovo 64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog reikšdamas reikalavimą dalyje dėl netesybų priteisimo, apeliantas rėmėsi CK 6.71.str. 1 d., 6.258 str. 1 d., Sutarties 5.6 p. bei CK 1.125 str. 5 d. 1 p. bei prašė priteisti iš atsakovo 450,57 Lt delspinigių tik už paskutines 180 pradelstų atsiskaityti dienų, nors visa netesybų suma už pradelstą atsiskaityti laikotarpį sudaro 9 134,10 Lt (nuo 1998-11-01 iki 2008-10-28). Pažymi, jog netesybų dydžio nustatymo kriterijai yra suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 c.b. Nr. 3K-3-721; 2003-11-05 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-1070; 2005-06-16 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-316, 2007-11-19 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-503/2007), tačiau tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog 0,1% ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės, anaiptol nereiškia, kad mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteistinos 0,02% dydžio netesybos, neatkreipiant dėmesio į konkrečias bylos aplinkybes. Pabrėžia, jog netgi ir taikant 0,02 % netesybų dydį, ieškovas turėjo teisę reikalauti ne mažiau kaip 3 844,49 Lt, skaičiuojant nuo pradelsto atsikaityti laikotarpio. Akcentuoja, jog pagal Sutarties 5.6 p. šalys sulygo dėl 0,1% netesybų dydžio, todėl sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. 2 d. nuostatas, jog dėl netesybų sutartis gali būti pakeista CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. numatytais atvejais. Pagal CK 6.258 str. 2 d. pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus verslo praktikos reikalavimus (2007-11-19 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-503/2007). Pažymi, jog atsižvelgus tiek į 1964 m., tiek ir į galiojančio CK nuostatas, galima pagrįstai teigti, jog ieškovo minimalūs, įstatymo numatyti nuostoliai (CK 6.73 str. 2 d.), patirti nuo 1998-11-01 iki 2001-07-01 bei nuo 2001-07-01 iki 2008-10-23 sudaro 1129 Lt, todėl mano, jog teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti netesybų dydį tiek, kad jos 12,5 kartų tapo mažesnės nei ieškovo patirti įstatymo numatyti minimalūs nuostoliai, tuo pažeisdamas CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apelianto skundo motyvai, susiję su materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų institutą, taikymu. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, nenukrypo nuo suformuotos tuo klausimu teismų praktikos, padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju egzistuoja teisinės prielaidos mažinti priteistinų netesybų dydį, šias savo išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo.
Įstatymų leidėjo valia, teismo diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumą ir jas mažinti, yra įtvirtinta teisės normomis (CK 6.73 str.2 d.). Tokios teismo teisės nustatymas anaiptol nereiškia sutarties ar jos sąlygų keitimo CK 6.223 str. prasme, kaip tai klaidingai traktuoja apeliantas, ir nepažeidžia sutarties laisvės principo (CK 6.156 str.). Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis jam suteikta teise peržiūrėti sutartinių netesybų dydį, sprendė, jog šios yra neprotingos ir aiškiai per didelės. Kolegija, atsižvelgdama į nusistovėjusią teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.), kurie yra visos teisės sistemos pagrindas ir taikomi sprendžiant visus be išimties ginčus, į tai, kad apeliantas neįrodinėjo ir neįrodė dėl atsakovo veiksmų atsiradusių realių nuostolių dydžio, sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo vertinimais. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apelianto patirti minimalūs nuostoliai yra net didesni, nei buvo ieškiniu prašoma priteisti (1129 Lt) yra tik hipotetiniai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nors šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad tokie skundo argumentai, kaip sąžininga verslo praktika, neva sąlygojanti netesybų nemažinimą, iš viso netaikytini šiame ginče, kadangi atsakovas, 1998-05-13 sudaręs su pirmuoju kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ telefoninio ryšio teikimo paslaugų sutartį (b.l.20), yra ne verslininkas, o vartotojas, silpnesnioji vartojimo sutarties šalis.
Kita vertus, pačiam apeliantui reikalavimo teisė į atsakovo skolą pagal minėtą sutartį atsirado tik 2006-09-25 (b.l. 8). Todėl skundo teiginiai apie laikotarpiu nuo 1998-11-01 iki 2008-10-23 patirtus apelianto 1129 Lt nuostolius dar ir dėl šios priežasties nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai, juo labiau, kad jų priteisimas yra ribojamas sutrumpinta ieškinio senatimi (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Tokioms aplinkybėms esant, pirmosios instancijos teismo nustatytas netesybų dydis bei jo suma, kolegijos vertinimu, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir pakankama kompensuoti neįrodinėtinus minimalius nuostolius, kurių kreditorius galimai patyrė, nes jokio kito savo intereso kompensavimo apeliantas procesiniuose dokumentuose neįvardijo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.