Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-81-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
1A-60-81-2011
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00034-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Evaldas Gražys, Arvydas Stankus
Nuteistasis
A. J., V. A.
Nukentėjusysis
P. D.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-81/2011

Teisėjas A.Grauželis Proceso Nr. 1-79-1-00034-2010-8;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Arvydo Stankaus, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 180 str. 2 d.padarymą laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas V. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendisapeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. J. už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis ir V. A. 2010 m. sausio 16 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, V. A. išėmus P. D. gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir tuo metu į namus grįžus nukentėjusiajam P. D., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. netikėtai užpuldami, abu sugriebė P. D. iš nugaros pusės už drabužių, taip jį laikydami, uždėjo ranką nukentėjusiajam ant burnos ir pasinaudodami sukurta bauginančia ir keliančia nerimą bei saugumo trūkumą nukentėjusiajam situacija, reikalavo pinigų, kol nukentėjusysis iš kambaryje esančios prie kamino dėtuvės išėmė ir padavė vieną 100 litų kupiūrą, tokiu būdu pagrobė ir užvaldė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam P. D. 100 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į slaptą vagystę ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Jis nurodo, kad smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, nepamena, kad būtų apiplėšęs P. D., o veikos iniciatorius buvo V. A., nes nuteistasis ėjo su juo, kaip pateko į nukentėjusiojo namus, jam nežinoma, V. A. gavo iš nukentėjusiojo 100 litų, ir jie grįžo namo. Apeliantas nurodo, jog prižiūri neįgalų brolį.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas dėl neteisingos A. J. veikos kvalifikacijos.

Šalies argumentai

Nors nuteistasis A. J. skunde nurodo kad jis nežino, kaip pateko į P. D. namus, kad jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, tačiau šie argumentai prieštarauja teismo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. J. kaltu dėl jam inkriminuotos LR BK 180 str. 2d. numatytos veikos prisipažino visiškai, paaiškino, jog V. A. pasiūlė nueiti iki P. D. pasiskolinti pinigų, nuteistasis V. A. ir J. L. nuėjo iki P. D. namų, V. A. išėmė lango stiklą ir įlipo į namo vidų, iš paskos įlipo ir A. J., V. A. ieškojo pinigų namo viduje, tada abu išgirdo, kad atsidarė lauko durys ir įėjo P. D., tuomet nuteistasis A. J. staiga pagriebė P. D. iš už nugaros už burnos, kita ranka laikė už peties, V. A. taip pat pagriebė P. D.. Nuteistasis teisme aiškino, jog matė, kad jo ir V. A. laikomas nukentėjusysis buvo persigandęs ir sutrikęs, V. A. pradėjo šaukti reikalaudamas bei liepdamas P. D. atiduoti pinigus, jis taip pat reikalavo iš P. D. pinigų, P. D. laikomas jų už drabužių nuėjo į kambarį ir paėmęs pinigus atidavė jam, tuomet jis ir V. A. nukentėjusįjį paleido ir greitai išėjo iš namų. Analogiškas aplinkybes parodė ir V. A.. Jų nurodytos aplinkybės iš esmė sutapo su nukentėjusiojo P. D. parodymais. Šių asmenų parodymai neprieštaravo jų parodymams ikiteisminio tyrimo metu, be to parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. taip pat parodė vietas, kur ir kaip jie pateko į P. D. namą, kur ieškojo pinigų, kur laikė P. D., iš kur jis paėmė ir padavė jiems pinigus. Dėl šių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais parodymais, nes jie visumoje pateikia logišką nuoseklią įvykio seką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog A. J. veika pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes šioje dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Kaip jau minėta aukščiau A. J. ir V. A. įsibrovė į patalpą- P. D. gyvenamąjį namą. Byloje nustatyta, jog jie turėjo tikslą gauti pinigų, matė jog dega namuose šviesa, kas rodo, jog buvo pagrindas manyti, kad namuose kažkas yra, tačiau durų jiems niekas neatidarė, todėl neketindami atsisakyti savo tikslų A. J. ir V. A. lipo per langą, t.y. V. A. išėmė langą, tokiu būdu bendravykdytojai įsibrovė į patalpą. Nors smūgių nuteistieji nesudavė nukentėjusiajam, tačiau plėšimu kvalifikuojama ir tokia veika, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Byloje nustatyta, jog A. J. ir V. A. nukentėjusįjį užpuolė netikėtai, laikė iš už nugaros už drabužių, buvo užspaudę ranka burną, t.y. pasinaudodami sukelta bauginančia ir keliančia nerimą situacija, sukeliančia saugumo trūkumą nukentėjusiajam, reikalavo pinigų, tokia situacija sudarė sąlygas nukentėjusiajam manyti, kad gali būti panaudotas fizinis smurtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. J. apiplėšė nukentėjusįjį kartu su V. A. grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Bausmė nuteistajam taip pat skirta teisingai.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl svarbu nustatyti, kokia bausmė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistajam A. J. įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes - nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, nedirba, nesimoko, kartą baustas administracine tvarka. Nors LR BK Įstatymas už LR BK 180 str. 2 d. numatytą veiką numato tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nusikalstama veika priskiriam prie sunkių. Nuteistasis skunde teigia, jog prižiūri neįgalų brolį, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikta, byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios duotų pagrindą bausmę švelninti LR BK 62 str. numatyta tvarka. Be to, nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių patvirtinančių, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumo ir prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai. Teismas atsižvelgė į iš esmės teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą nustatydamas bausmės dydį.

LR BK 61 str. 2d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį teisėjų kolegijos manymu šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (vieneriems metams trims mėnesiams) žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (treji su puse metų laisvės atėmimo) Atsižvelgiant į tai, kad net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei teismas skyrė bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tinkamai įvertino kitas aplinkybes, todėl A. J. paskirtoji bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Arvydas StankusEvaldas Gražys