Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas.

4 būrio sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, pisuarų nėra, prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, elektrinis vandens šildytuvas, būrio dušinėje įrengti 5 dušo sieteliai, 8-9 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, dušinėje – 5 dušo sieteliai, 10-11 būrių sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, 2 praustuvės, prausykloje – 12 praustuvių, 2 kojų plautuvės, dušinėje – 1 dušo sietelis. Į dušinę karštas vanduo yra tiekiamas nuolat, prausyklose buvo sumontuoti elektriniai vandens šildytuvai, nuteistojo skundų dėl netinkamų patalpų įrengimo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius negavo.

Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Įstaigoje buvo atliktas patikrinimas ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti dozimetriniai matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pažymėjo, jog pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, duomenų, jog jis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl peršalimo ligų, kurias galėjo sukelti blogos kalinimo sąlygos, nėra, pareiškėjas nesikreipė dėl juntamo šalčio. Pareiškėjas yra kreipęsis į medikus dėl peršalimo ligų 17 kartų.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti ir pareikštiems reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 3), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovės atstovas prašė teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 9-10).

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. buvo paskirtas gyventi į 10 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,00 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,18 kv. m (b. l. 10, 79, 80).

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą (b. l. 10), 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 63-2349 „Apie nuteistojo D. K. gyvenamųjų patalpų kaitą bausmės atlikimo metu“ (b. l. 79) nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 12 d. bausmę atliko 4 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 18,07 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,61 kv. m. Tačiau pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, jog jis laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. gegužės 12 d. buvo paskirtas atlikti 5 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 99) ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė Pravieniškių PN 2018 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-3172, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. spalio 22 d. prašymus Nr. 72(3)-789 ir Nr. 72(3)-792. Minėtame rašte nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 12 d. buvo apgyvendintas 5 būrio 5 sekcijoje, kurios gyvenamasis plotas 34,44 kv. m, įrengta 11 gyvenamųjų vietų (b. l. 102). Kadangi pareiškėjas pirminiame skunde, atsikirtime į atsiliepimą nurodė analogiškas aplinkybes dėl jo apgyvendinimo 5 būrio 5 sekcijoje, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus ir į atsakovės atstovo 2018 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-3172, daro išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo apgyvendintas 5 būrio 5 sekcijoje, kurios gyvenamasis plotas 34,44 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m.

Pareiškėjo teigimu, gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, supuvę, buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, netvarkinga elektros instaliacija.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės būklės. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (dėl konkrečių gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas), kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės būklės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės būklės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, dėl patalpų avarinės būklės laikytini nepagrįstais. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą drėgmę, pelėsį, netvarkingą elektros instaliaciją, patalpų avarinę būklę informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės būklės buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas teigė, jog 5, 2, 3, 4, 6 būrio gyvenamosiose patalpose įrengti tik 8 tualetai, 8 praustuvės, kuriomis naudojosi apie 200 nuteistųjų, todėl turėdavo laukti eilėse. Dušu galėjo pasinaudoti du kartus per savaitę, o pasportavus tekdavo laukti eilėse nusiprausti, nes dušais naudojosi 200 žmonių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12), Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr. 88-509 (b. l. 80-81) pažymėjo, kad 4 būrio sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, pisuarų nėra, prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, elektrinis vandens šildytuvas, būrio dušinėje įrengti 5 dušo sieteliai, 8-9 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, dušinėje – 5 dušo sieteliai, 10-11 būrių sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, 2 praustuvės, prausykloje – 12 praustuvių, 2 kojų plautuvės, dušinėje – 1 dušo sietelis, tačiau nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 10, 5 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje H. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją, Nr. 4171/04, 20 paragrafas). Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 68 punkte buvo įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte.

Pagal EŽTT praktiką kai kuriais atvejais pripažįstama, kad pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, jog jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (žr. EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimą byloje V. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 12152/05), 2012 m. kovo 13 d. sprendimą byloje O. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 22661/06). EŽTT byloje V. prieš Lietuvą yra pažymėjęs, kad galimybė dušu naudotis kartą per savaitę yra nepatenkinama, vis dėlto pažeidimo dėl šių aplinkybių Teismas nekonstatavo, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

Pareiškėjo teigimu, neįrengtos vietos rūkymui, todėl teko kvėpuoti dūmais.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas skunde minėjo, kad po pareiškėjo gyvenamąja patalpa 5 būrio 5 miegamajame įrengtas rentgeno kabinetas, kuriame buvo apgyvendinti žmonės, o pareiškėjo manymu, taip neturėtų būti.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, dažnai sirgo peršalimo ligomis, tačiau įrodymų, jog būdamas Pravieniškių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. Pravieniškių PN medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-539 matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl peršalimo ligų kreipėsi 17 kartų, tačiau, kad tuos sveikatos pablogėjimus galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, duomenų nėra (b. l. 18), duomenų, jog peršalimo ligas galėjo įtakoti blogos bausmės atlikimo sąlygos nėra ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 19-77). Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 78). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.