- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-144-124/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-9254-901/2014, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. L. ieškiniu (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. L. priteisti po 500 Lt (144,81 EUR) per mėnesį nuo 2014-09-01 iki 2018-06-30, kadangi jai reikalinga parama. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant iš atsakovo priteisti po 500 Lt (144,81 EUR) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 nutartimi (9–10 b. l.) taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo R. L. laikinąjį materialinį išlaikymą ieškovei R. L., gim. (duomenys neskelbtini) , mokamą po 500,00 Lt (144,81 EUR) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2014-10-17, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad ieškovai R. L. yra būtina materialinė parama, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), nuolatinių studijų pirmosios pakopos režisūros studijų programos I kurso valstybės nefinansuojamos studijų vietos studentė. Studijų baigimo terminas 2018 m. birželio 30 d. Ieškovei mamos teikiamo išlaikymo nepakanka, nes mama šiuo metu turi tik laikiną darbą. Kadangi abiejų tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), todėl, atsižvelgiant į besimokančio vaiko interesus ir tai, kad atsakovas gera valia neteikia išlaikymo vaikui, iš atsakovo priteistinas laikinas materialinis išlaikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (11–12 b. l.) atsakovas R. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:
1. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutartį, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalį bei 3 dalį. Ieškovė yra pilnametė. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. ir 145 str. 1 dalies 11 punktą, 4 dalį, 148 straipsnį nepagrįstai pažeidė atsakovo teises, vienašališkai priimdamas tokią nutartį ir konstatuodamas, jog gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovas visus teismo sprendimus vykdė, teikė išlaikymą ieškovei iki pilnametystės ir kol baigė vidurinę mokyklą. Atsakovas yra legaliai dirbantis, mokantis valstybei visus mokesčius, todėl jam nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė dėl paramos turi kreiptis į R. L., kadangi abiejų tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (19–20 b. l.) ieškovė R. L. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas visuomet vengė savo pareigos laisva valia ir geranoriškai rūpintis ieškove, bei mokėti jai išlaikymą (paramą), ieškovei baigus mokyklą atsakovas pasinaudojo formalia galimybe nebemokėti paramos ir sumažino ją iki 150 Lt (43,44 EUR) sumos. Faktiškai atsakovas visiškai nesidomi ieškovės gyvenimu, jos perspektyvomis ir planais tolimesniam gyvenimui, per bendrus giminaičius jam yra žinoma, kad ieškovė įstojo į (duomenys neskelbtini) ir atitinka visas sąlygas, kad jai būtų priteista parama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė R. L. iš atsakovo laikiną išlaikymą po 144,81 EUR (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) I kurso valstybės nefinansuojamos studijų vietos studentė. Teismas taip pat nurodė, kad mamos teikiamo išlaikymo jai nepakanka, nes R. L. šiuo metu turi tik laikiną darbą.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis geranoriškai teikė išlaikymą savo dukrai pagal teismo sprendimus, o 2014-07-16 ir 2014-10-01 parašė prašymus savo darbovietei dėl paramos po 150 Lt (43,44 EUR) per mėnesį pervedimo į ieškovės sąskaitą. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiga išlaikyti savo vaikus numatyta abiems tėvams.
Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu iš dalies sutinka.
Nors dėl skirtingo subjekto pilnamečio vaiko išlaikymas negali būti tapatinamas su tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką ir nėra pagrindo pagal analogiją taikyti CK 3.192 straipsnio 2 dalį, įstatyme nesant tiesiogiai įvardintų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti paramos pilnamečiam vaikui poreikį ir teiktino išlaikymo dydį, ginčą nagrinėjantis teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje privalo vertinti paramos ieškovei būtinumo ir atsakovo galimybių teikti paramą klausimus. Pilnamečiam vaikui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, tokio reikalavimo pagrįstumas vertintinas išnagrinėjus bylą iš esmės, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti atsakyta į klausimus, susijusius su ieškovės poreikiais ir atsakovo galimybėmis teikti ieškovei paramą.
Preliminariai įvertinus paramos ieškovei būtinumą ir atsakovo galimybes teikti paramą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pareiškimo metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), ji yra I kurso valstybės nefinansuojamų studijų vietos studentė, studijų pradžia – 2014 m. rugsėjo 1 d., numatomas studijų baigimo terminas – 2018 m. birželio 30 d. Studijų metų kaina – 3197,41 EUR (11040 Lt) (6 b. l.). Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje 2014 m. spalio 20 d. nutartimi taikytos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu iš atsakovo R. L. priteisė ieškovei R. L. išlaikymą po 101,37 EUR (350,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-01 iki tol kol ieškovė R. L. mokysis (duomenys neskelbtini) ar kitos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Sprendimas šiuo metu neįsiteisėjęs.
Iš teismui pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad vidutinis atsakovo R. L. mėnesio atlyginimas sudaro 985,57 EUR (3402,97 Lt), todėl laikytina, kad atsakovas turi finansines galimybes paremti dukrą, kad ši galėtų mokytis aukštojoje mokykloje ir įgyti pasirinktą specialybę (17 b. l.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jis savo darbovietės – (duomenys neskelbtini) direktoriui pateikė prašymus dėl paramos pervedimo į ieškovės sąskaitą po 150 Lt (43,44 EUR) kiekvieną mėnesį, pateikė teismui tai įrodančius dokumentus. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014-10-29 pažyma apie išskaitytas išmokas patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais ieškovei iš atsakovo atlyginimo pervesta po 150 Lt (43,44 EUR) per mėnesį. Kad atsakovas R. L. ieškovei teikia paramą, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 150 Lt (43,44 EUR), patvirtina ir pati ieškovė R. L. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. pirmosios instancijos teismui priteisus laikiną išlaikymą per mėnesį po 500 Lt (144,81 EUR), o atsakovui gera valia pervedant ieškovei po 150 Lt (43,44 EUR), parama ieškovei per mėnesį sudarytų 650 Lt (500 Lt + 150 Lt) 188,25 EUR. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, priteistos paramos dydį mažina iki 101,37 EUR (350 Lt) per mėnesį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo geranoriškas paramos teikimas, neatima ieškovei teisės kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo (LR CPK 5 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl auksčiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, laikinos paramos dydį sumažinant iki 101,37 EUR (350 Lt) per mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti – priteistą laikiną paramą sumažinti nuo 144,81 EUR (500 Lt) iki 101,37 EUR (350 Lt).
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.