Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. (toliau – apeliantas) prašymą/skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nuosprendžio peržiūrėjimo ryšium su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 str. 1 d. nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Pastebėtina, kad apeliantas šiuo metu teistas 10 kartų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nuosprendžiu nuteistas už septynis apysunkius nusikaltimus nuosavybei, iš kurių keturi yra smurtinio pobūdžio. Nusikalstamas veikas įvykdė iš karto po to, kai, buvo pripažintas kaltu kitoje baudžiamojoje byloje ( 2015-05-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (3 veikos), 300 str. 1 d. (3 veikos), 302 str. 1 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams.

Minėta, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nors apeliantas skunde nurodo, kad turi planų, kurie neabejotinai turės teigiamą įtaką jo gyvenimui ateityje, šios aplinkybės nepaneigia aukščiau išdėstytų motyvų, kuriems esant bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Teismo nuomone, pagrįstai apylinkės teismas skundžiamoje 2016-01-08 nutartyje konstatavo, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendį, BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai jau galiojo ir teismas, skirdamas A. J. bausmę, padarė išvadą, jog nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai atliekant bausmę.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.