Kauno apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas bei panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas nurodė, kad iš skolininko yra išieškomos visos jo artimųjų pervestos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne 1 MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms (išlaidoms laiškų siuntimui paštu, elektrai, pokalbiams telefonu), be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams (būtiniausių maisto produktų ir reikmenų) įsigyti. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo 28 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančiomis, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalimi, kur numatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, nurodančiu, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, taip pat BVK 99 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintu Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomu būtiniausių reikmenų asortimentu, kas rodo, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistuosius būtiniausiai reikmenimis, būtiniausiais maisto produktais.