Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-515-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-04
Bylos Nr.
1A-515-175-2009
Teisminio proceso Nr.
52-1-00866-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. O., ir S
Nukentėjusysis
A.
Advokatai
Regina Šeperienė

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-515-175/09

Teisėja Vilma Dapkevičienė (Proceso Nr. 52-1-00866-2007)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-08-26 iki 2008-02-28. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. M., A. O., R. K. solidariai priteista 3035,20 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Iš S. M., A. O., R. K. solidariai priteista nukentėjusiajam A. V. 6000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. M. bei R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. M., R. K. padedant, įvykdė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, o būtent: 2007 m. liepos 20 d. nuo 19 val. iki 21 val., S. M. telefonu pakvietus A. V. prie prekybos centro „Žuvintas“, esančio Naujoji g. 8, Alytuje, kur A. V. įsėdus į R. K. vairuojamą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia A. O., R. K. visus juos vežant automobiliu Punios šilo link, A. O. sudavus du smūgius ranka į veidą A. V., S. M. sudavus du smūgius rankomis į veidą A. V., R. K. automobiliu nuvežus nukentėjusįjį A. V. į Alytaus r., Alytaus sen., Panemuninkų k. esantį Punios šilą, kur visiems išlipus iš automobilio, S. M. su A. O. sudavė ne mažiau 20 smūgių rankomis, kojomis ir kauptuko mediniu kotu į veidą, galvą, nugarą, rankas, kojas, tuo padarydami nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos, lydimos kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais.

Be to, A. O. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su S. M., pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. V. priklausantį turtą, o būtent: 2007 m. liepos 20 d. nuo 19 val. iki 21 val. Alytaus rajone, Alytaus sen., Panemuninkų k. Punios šile iš nukentėjusiojo A. V. pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6111“ 500 Lt vertės su SIM kortele 15 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 400 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 915 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. O. apeliaciniu skundu prašo jį pagal LR BK 178 str. 1 d. išteisinti, kadangi jis šio nusikaltimo nepadarė, ir paskirti švelnesnę bausmę. Pasak apelianto, teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., neobjektyviai vertino liudytojų, kaltinamųjų parodymus. Anot nuteistojo, 2007-07-20 iš A. V. nebuvo pavogti daiktai, nukentėjęs nepamena, kaip prarado daiktus. S. M. paėmė telefoną nuo žemės jau po konflikto, vėliau paaiškėjo, kad telefonas buvo A. V.. Kaltinamasis S. M. prisipažino, kad jis paėmė nukentėjusiojo daiktus, kuriuos vėliau grąžino. Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nenuoseklius ir niekieno nepatvirtintus parodymus. Be to, šiuos parodymus iš dalies paneigė kiti liudytojai. R. K., tyrėjų pamokytas, davė melagingus parodymus, kad A. O. paėmė grandinėlę. Liudytoja Matulevičienė nenurodė, kad grandinėlę gavo iš jo, grandinėlę jai atnešė nepažįstamas asmuo, kai jis buvo suimtas, ir ji grąžino grandinėlę nukentėjusiajam. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai jo parodymus vertina kritiškai, nes jis parodymų niekad nekeitė, jo parodymai buvo nuoseklūs.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti dėl A. V. turto vagystės ir jį išteisinus, paskirti mažesnę bausmę. Teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl A. O. įvykdytos nukentėjusiojo A. V. turto vagystės, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai paskyrė bausmę. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, atmestini.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiojo A. V., liudytojų parodymus, kt. įrodymus – atskleidė jų tarpusavio ryšį, įvertino jų visumą, tai aptardamas savo procesiniame sprendime. Iš nuosprendžio turinio matyti, kodėl įrodymus, patvirtinančius, kad A. O. padarė LR BK 178 str. 1 d. padarytą nusikaltimą, teismas priėmė, o paties A. O. parodymus, kaip prieštaraujančius įrodymų visetui, atmetė. Teisėjų kolegijos manymu, teismas kruopščiai ištyrė visus bylos įrodymus jų pakankamumo ir leistinumo atžvilgiu ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. O. įvykdė LR BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. pavogė nukentėjusiojo A. V. daiktus, padarydamas J. V. turtinę žalą.

Tai, kad iš nukentėjusiojo A. V. buvo pavogti mobiliojo ryšio telefonas ir grandinėlė patvirtino pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad gerai neprisimena daiktų tikslių dingimo aplinkybių. Jis neprisiminė, ar daiktai iš jo buvo paimti automobilyje, ar po muštynių, neprisiminė, kuris iš kaltinamųjų paėmė jo daiktus. Tačiau iš jo parodymų matyti, kad daiktai dingo būtent tuo metu, kai jis konfliktavo su kaltinamaisiais. Todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad iš A. V. daiktai nebuvo pavogti. Tai, kad iš nukentėjusiojo buvo pavogti mobiliojo ryšio telefonas ir grandinėlė, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Išvadą, kad A. O. padarė LR BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, teismas visų pirma pagrindė kito kaltinamojo - R. K., kuris pats šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, tačiau matė, kaip S. M. ir A. O. pavogė A. V. daiktus, parodymais. Priešingai, nei kad tvirtina nuteistasis A. O., R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iš esmės analogiškus parodymus. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo R. K. parodė, kad po to, kai A. V. buvo sumuštas, S. M. paėmė A. V. telefoną, o A. O. – grandinėlę (t. 3, b. l. 146-148; 152-154;175, 176). Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 157-171). Tiesa, apklausiamas teisiamajame posėdyje R. K. parodė, kad S. M. paėmė telefoną, o kas paėmė grandinėlę, nematė. Tačiau pagarsinus R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtino, kad jie yra teisingi. Apelianto teiginiai, kad R. K. davė tokius parodymus tyrėjų pamokytas, tam, kad pats išvengtų baudžiamosios atsakomybės, niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami. Pažymėtina, kad R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus, savo parodymų teisingumą jis patvirtino parašu. Jo apklausose, išskyrus pirmąją, dalyvavo gynėja, kuri taip pat pasirašė po apklausos protokolais. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad R. K., pamokintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, davė melagingus parodymus, apkalbėjo A. O..

Priešingai, nei kad apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jo paties parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, todėl apylinkės teismas, spręsdamas A. O. kaltės klausimą, pagrįstai jais nesirėmė. Jo parodymų nenuoseklumas pasireiškė tuo, kad iš pradžių A. O. tvirtino, kad miške mušė A. V., vėliau parodė, kad sudavė kelis smūgius mašinoje. Teisme jis taip pat tvirtino, kad sudavė kelis smūgius mašinoje, jis taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas užrašė ne tai, ką jis sakė. Tam, kad išsiaiškinti A. O. parodymų užrašymo aplinkybes, buvo apklaustas tyrėjas A. G., kuris patvirtino, kad protokolai buvo surašyti iš įtariamųjų žodžių, jie susipažino su protokolų turiniu ir pasirašė. Nors A. O. visą laiką tvirtino, kad A. V. daiktų nevogė, tačiau teismas šiuos jo teiginius vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šiuos nuteistojo teiginius paneigė byloje esantys įrodymai, visų pirma R. K. parodymai.

A. O. kaltę įvykdžius LR BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą iš dalies patvirtina ir nuteistojo S. M. parodymai. S. M. pripažino, kad pavogė A. V. telefoną, tačiau neigė paėmęs A. V. grandinėlę. Įvykio vietoje buvo tik nukentėjusysis, kaltinamieji S. M., A. O. ir R. K.. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. tik stebėjo, kaip S. M. ir A. O. muša A. V.. Kaip jau anksčiau minėta, R. K. parodė, kad S. M. paėmė A. V. telefoną, o A. O. grandinėlę. S. M. taip pat patvirtino, kad paėmė A. V. telefoną, ir neigė ėmęs grandinėlę. Įvertinus šiuo įrodymus, galima daryti išvadą, kad ne kas kitas, o būtent A. O. pavogė A. V. grandinėlę, todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad būtent A. O. padarė LR BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo pagal LR BK 178 str. 1 d. atmetamas.

Atmetamas ir apelianto alternatyvus prašymas paskirti mažesnę bausmę. Nuteistajam A. O. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos artimos sankcijose už šias veikas numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams bausmės. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi LR BK 54 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, A. O. anksčiau buvo teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka, įvertino asmenybės bruožus, tai, kad A. O. atsiprašė nukentėjusiojo, bandė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlygino dalį žalos. Teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir už kiekvieną nusikaltimą paskyrė tinkamai individualizuotas bausmes. Be to, bendrindamas bausmes, parinko ne patį griežčiausią bausmių bendrinimo būdą, todėl galutinę subendrintą bausmę taip pat laikyti aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Jurgis KiškisAlgirdas Jaliniauskas