Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko SNORAS pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.)). Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CPK 558 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžintina, hipotekos kreditorius kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Taigi kreditoriui pateikus pareiškimą, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus, savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas L. I. ir pareiškėjas AB bankas SNORAS 2008-01-31 sudarė vartojamąją paskolos sutartį Nr. 031-03119, pagal kurią skolininkui buvo suteikta 159 300 EUR dydžio paskola (b. l. 29-37). Skolininkas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 2008-04-18 hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l. 83-86). Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2011-01-13 raštu informavo skolininką, kad sutartyje numatyta sąlyga, jog visa paskolos suma grąžinama 2011-02-01, todėl prašė numatytu terminu grąžinti paskolą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas (b. l. 47). Paskolos negrąžinus, kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkui L. I. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011-07-21 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Nutartis skolininkui L. I. buvo įteikta 2010-09-23 (b. l. 72). Skolininkas neginčijo, kad ši Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartis jam buvo įteikta, nutartis įsiteisėjo. Kadangi skolininkas kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius AB bankas SNORAS 2011-11-11 kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l. 76-77). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011-11-15 skundžiama nutartimi tenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą ir nutarė išieškoti AB banko SNORAS naudai iš skolininko 159 300 EUR negrąžintos paskolos, 91,61 EUR nesumokėtų palūkanų, 22 633,63 EUR delspinigių, iš viso – 182 025,24 EUR bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos išieškojimo, taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 838/1093 dalį žemės sklypo, bendras plotas 0.1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 40/100 dalį gyvenamojo namo, bendras plotas 50,77 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Stalių g. 6, Vilnius, nuosavybės teise priklausančius L. I..

Skolininkas L. I. atskiruoju skundu iš esmės neginčija, jog yra praleidęs terminą grąžinti paskolą, tačiau teigia, jog nesutinka su kreditoriaus paskaičiuotais delspinigiais, kadangi jie turi būti skaičiuojami ne nuo sutarties pasirašymo dienos, o nuo datos, kuomet bankas į skolininko sąskaitą pervedė pinigus. Apeliantas įrodinėja, kad pareiškėjas delspinigius skaičiuoja ne nuo 2011-05-08, kai jis pervedė pinigus į skolininko sąskaitą, o nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2008-01-31. Apeliacinės instancijos teismas su L. I. nurodytais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jo hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartyje pabrėžė, jog hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ir nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas suformuotą teismų praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, pažymi, jog net ir kvalifikuojant skolininko su pareiškėju sudarytą paskolos sutartį kaip vartojimo, sutarties sąlygos negali būti vertinamos kaip nesąžiningos. Paskolos 2.7. punkte nustatyta, kad visa paskola grąžinama termino pabaigoje – 2011 vasario 1 d. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjas dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi 2011 m. liepos 14 d. pareiškimu, prieš tai išsiuntęs įspėjimą dėl paskolos grąžinimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog AB bankas SNORAS kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo tik suėjus sutartyje nurodytam terminui ir po prievolės neįvykdymo praėjus protingam terminui, byloje nėra duomenų apie skolininko prašymus pakeisti sutarties sąlygas, pratęsti sutarties galiojimą ir pan., todėl konstatuoti, jog kuri nors sutarties sąlyga yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose, hipotekos teisėjas, nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, net ir kvalifikavus pagrindinę arba hipotekos sutartį kaip vartojimo, neprivalo detaliai tirti pateiktų paskaičiavimų dėl palūkanų ar delspinigių. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas skolos paskaičiavimas (b. l. 87-120), iš kurio matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, palūkanos ir delspinigiai už suteiktą paskolą skaičiuojami nuo 2008 m. gegužės 8 d., kai buvo pervestos lėšos į L. I. sąskaitą, o ne nuo 2008 m. sausio 31 d., kuomet buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl hipotekos teisėja, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, įvertinusi jų atitikimą įstatymo reikalavimams, visiškai pagrįstai atliko išieškotojo prašomas procedūras. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms tenkinti skolininko atskirojo skundo jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas skolininkui išaiškina, jog manydamas, kad delspinigiai paskaičiuoti nepagrįstai, jis gali iš sutarties kilusius ginčus spręsti CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai taikė hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nurodytos kategorijos bylose, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.