Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-714/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
1-90-714/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Kaltinamasis
B. R.
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-714/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09028-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Artūrui Bartusevičiui,

kaltinamajam B. R.,kaltinamojo gynėjui advokatui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė (deklaruota) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. R. 2018 m. lapkričio 7 d., Vytauto Didžiojo g. 21, Jurbarkas, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingai liudijo, kad 2018 m. vasario 9 d. jo dėdė N. B. alkoholį vartojo jau po to, kai sugedo jo automobilis, kai 2018 m. gruodžio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu N. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis B. R. kaltės nepripažino teismo posėdyje paaiškino, kad N. B. yra jo mamos sesers vyras, tą vakarą jam paskambino R. A., pasakė, kad sugedo N. B. automobilis, važiuojant į vietą R. A. bendravo su N., kai atvažiavo jau buvo atvykę pareigūnai, tralas, N. B. vaikščiojo, atėjo iki jų, įmetė tuščią degtinės butelį, R. padavė jam pilną butelį degtinės, nes buvo labai šalta, N. B. atsigėrė degtinės iš butelio, po to nuėjo prie savo automobilio, atvedė šunį (b. l. 69).

Liudytojas N. B. parodė, kad kai atvažiavo B. R. ir R. A., šis turėjo butelį degtinės, todėl jis atsigėrė iš butelio, o butelį įsidėjo į rankinuką (b. l. 69 – 70).

Liudytojas R. A. patvirtino nurodytas aplinkybes (b. l. 93 – 94).

Liudytojas M. B. parodė, kad nepamena aplinkybių, nes viskas vyko seniai, anksčiau jau buvo apklaustas teisme (b. l. 99).

Liudytojas V. B. parodė, jog nepamena, kad būtų buvę kokie asmenys, su kuriais bendravo B. (b. l. 100).

Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad N. B. 2018m.vasario 9d. apie 20val.30min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo 1,97 promilės alkoholio, N. B. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 9-12). Taip teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 257 straipsnio 1 dalimi, nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti prokurorui, kad liudytojas B. R. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje. Priimdamas nuosprendį teismas B. R. parodymus vertino kaip melagingus, atsižvelgiant į tai, kad B. R. yra N. B. giminaitis, gali būti suinteresuotas bylos baigtimi (nuosprendžio 6 puslapis), todėl nusprendė pranešti prokurorui, jog B. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (nuosprendžio 6 – 7 puslapiai).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti (b. l. 13 – 15). Teisėjų kolegija liudytojo B. R. (nuteistojo sūnėno) parodymai „apie tai, kad N. B. alkoholinius gėrimus vartojo jau po automobilio vairavimo, prieštarauja kitų liudytojų, kurie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymams, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai B. R. parodymus vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių aplinkybių, t. y. kaip jų siekį padėti išvengti atsakomybės N. B., su kuriuo juos sieja artimi ryšiai (nutarties 4, 11 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti N. B. kasacinį skundą (b. l. 16).

Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios medžiaga prijungta prie nagrinėjamos bylos, nustatyta, kad B. R. kaip liudytojas buvo apklausiamas teisiamajame posėdyje 2018 m. lapkričio 7 d., prisiekęs ir pasirašęs pasižadėjimą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) II tomo b. l. 53, 55 – 62) liudijo: „Kaltinamasis (N. B.) buvo visas drebantis, nes lauke buvo šalta. Į mašiną įmetė tuščią butelį, turbūt degtinės, ir A. su savimi vežėsi degtinės butelį. Kadangi lauke buvo šalta, jis pasiėmęs degtinės butelį, B. kažkiek atsigėrė ir įsidėjo į savo rankinuką. Vėliau tralas užsikėlė mašiną, žinau, kad reikėjo man pasirašyti ant popierių, dėl nugabenimo. Tada jie kaltinamąjį įsisodino į savo mašiną, nes jis nepūtė ir jį išsivežė, o mes važiavome iš paskos. Prieš tai , kaltinamasis atvedė į mano mašiną šunį. Mes su tuo šunimi ir A. važiavome iš paskos pareigūnų.“ (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo.

Melagingi parodymai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-566-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad B. R. kaltė yra visiškai įrodyta byloje pateiktų duomenų. B. R. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2018 m. lapkričio 7 d., Vytauto Didžiojo g. 21, Jurbarkas, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingai liudijo, kad 2018 m. vasario 9 d. jo dėdė N. B. alkoholį vartojo jau po to, kai sugedo jo automobilis. N. B. 2018 m. gruodžio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Įsiteisėjusiu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu ir aukštesnės instancijos nutartimi konstatuota, kad visiškai pagrįstai B. R. parodymai vertintini kaip neobjektyvūs, neatitinkantys faktinių aplinkybių, t. y. kaip siekis padėti išvengti atsakomybės N. B., su kuriuo liudytoją sieja artimi ryšiai. Baudžiamosios byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, „kaip nurodyta užduotyje įvykio aplinkybėse nuo 2018-02-09 20 val. 36 min. N. B. alkoholio nevartojo“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) I tomo b. l. 110). Galima daryti išvadą, kad pradiniame bylos nagrinėjime ir pats N. B. nebuvo nurodęs, kad vartojo alkoholį po automobilio vairavimo, neginčijo specialisto išvados, tokios aplinkybės buvo nurodytos, specialisto išvada nebuvo ginčijama.

Visi šie nurodyti įrodymai suponuoja išvadą, kad B. R. melagingai liudijo teismo posėdyje. To negalima nuginčyti liudytojų N. B. ir R. A. parodymais. Šie asmenys yra susiję su nagrinėjamu įvykiu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, tiriami įvykiai tiesiogiai susiję su jais pačiais. Be to jų parodymai prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams. Liudytojai M. B. ir V. B. parodymus buvo davę ir nagrinėjant bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėję teismai jų parodymus pripažino teisingais ir patikimais (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) II tomas, b. l. 20-24, b. l. 24-26).

Nors tikslas ir motyvas nėra būtinieji BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau neretai siekiant išsiaiškinti šios veikos tyčios turinį, jos kryptingumą, atsižvelgtina ir į atitinkamų parodymų davimo tikslus ir motyvus. Vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą B. R. asmeninis suinteresuotumas, nors jis pats to nepripažįsta, yra siekis padėti savo giminaičiui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nerado kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikos padarymo motyvus – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į teisingumo vykdymą, siekiant pagelbėti giminaičiui išvengti baudžiamosios atsakomybės; kaltinamojo asmenybę - teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu baustas administracine tvarka nebuvo, dirba, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, darytina išvada, kad, siekiant tinkamai nubausti kaltinamąjį bei įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės dydį - 60 MGL (bazinio bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 3 000,00 Eur, nustatant vienerių metų ir trijų mėnesių terminą baudai sumokėti. Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 700, ir BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII - 653 redakcija, numatanti baudą už nesunkų nusikaltimą nuo 50 MGL iki 2 000 MGL.

Kardomoji priemonė, paskirta B. R., rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

B. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL arba 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Bauda per 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas – 6801). Baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą privalomai pateikti teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti į teismo archyvą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė