Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-385-544/ 2007

Nijolė Danguolė Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija:34.3; 34.4.10; 128.12

NUTARTIS

2007 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3231-252/2007 pagal pareiškėjo Panevėžio AVMI skundą dėl Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. S. sesers D. S. nereikėjo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, nes bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, ji palikimo po motinos mirties atsisakė, tik J. S. 1998-12-18 pareiškimu notarei priėmė palikimą (CK 1964 m. CK 587 str.). Tai, kad nėra palikėjo J. S. sesers D. S. atsisakymo priimti palikimą po brolio mirties, neturi ir negali turėti įtakos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui valstybei, nes pagal teismas 2006-10-23 nutartimi tenkino prašymą sudaryti paveldimo turto aprašą, todėl valstybė priėmė J. S. palikimą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). D. S. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po brolio mirties priimti (CK 5.57 str., 5.63 str. 3 d.). Skundas paduotas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į paveldėtą turtą, o ne dėl palikimo priėmimo.

Teismo išvada, kad J. S., priėmęs palikimą, tačiau neišsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto, nėra jo savininku, padaryta neteisingai pritaikius CK 4.47 str. 2 d. ir nukrypus nuo LR Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nuosavybės teisė į palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis daiktas, nėra susijusi su daikto registravimu viešame registre. J. S. palikimą po motinos mirties priėmė padavęs notarui pareiškimą, todėl nuo palikimo atsiradimo dienos 1998-06-24 jis yra M. S. palikimo savininkas (1964 m. CK 587 str. 5 d.). Paveldėjimo teisės liudijimo neišėmimas ir paveldėto nekilnojamojo turto neįregistravimas riboja tik teisę disponuoti palikimu, tačiau netrukdo jį valdyti, naudoti bei negali varžyti įpėdinio teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismui pateikta Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2007-04-17 pažyma Nr. (29)9R-1423 yra oficialus dokumentas, įrodantis J. S. ir M. S. giminystės ryšį.

Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos dėl notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos pagal CPK V dalies ypatingosios teisenos normas. Ypatingosios teisenos bylose dalyvauja pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys (CPK 37 str.). Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju byla iškelta dėl, pareiškėjos manymu, neteisėtų notaro veiksmų, todėl teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos mirusiojo J. S. sesers D. S. teisėms ir pareigoms. Ji suinteresuotu asmeniu dalyvauti turėtų būti įtraukta byloje dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą nustatymo.

Vienas iš pareiškėjos Panevėžio AVMI keliamų reikalavimų yra prašymas įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybei į likusį po J. S. mirties turtą, kurį jis paveldėjo po savo motinos M. S. mirties. Iš byloje notarės pateiktų Bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios M. S., pradėtos 1998-12-18, dokumentų nuorašų matyti, kad po jos mirties jos duktė D. S. 1998-12-23 pareiškimu atsisakė jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirusiosios sūnaus ir savo brolio J. S. naudai (b. l. 30). Jos gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tai yra bute, į kurį paveldėjimo teisės liudijimą išduoti prašo apeliantė. Nors po J. S. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b. l. 13), tačiau D. S. pagal esamus byloje dokumentus yra ketvirtosios eilės įpėdinė, turinti teisę pretenduoti pagal įstatymą į J. S. turtą po jo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Byloje nėra D. S. atsisakymo priimti palikimą po J. S. mirties ir nėra duomenų, kad jos faktinė gyvenamoji vieta yra nebe (duomenys neskelbtini). Todėl negalima paneigti, kad ji galėjo priimti palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ar kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.50 str. 2 d.). Aplinkybė, kad D. S. atsisakė palikimo po motinos mirties brolio naudai nėra reikšminga šioje byloje, nes pareiškėja prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusį turtą po J. S., o ne po M. S. mirties. Argumentas, kad teismui 2006-10-23 nutartimi išdavus leidimą valstybė priėmė J. S. palikimą CK 5.5 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nepagrįstas. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei esant bent vienam iš CK 5.62 straipsnyje numatytų pagrindų. Byloje nėra duomenų, kad turtas, į kurį pretenduoja pareiškėja, testamentu paliktas valstybei, kad palikėjas J. S. neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad palikėjas J. S. turi įpėdinę D. S., kuri galėjo priimti palikimą. Tiek palikimo priėmimo faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.), tiek termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 str. 1d.) klausimo sprendimas priklauso teismo kompetencijai. Todėl pareiškėja negali remtis faktais, kurie nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ar pripažinti kitos šalies (CPK 182 str., 187 str.).

Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina atskirojo skundo argumentus, kad teismas neteisingai pritaikė CK 4.47 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų yra paveldėjimas (CK 4.47 str. 1 p.). Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių registraciją (CK 1.75 str. 1 d.). Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (1 str.). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 str.). Butas daugiabučiame name yra vienas iš Nekilnojamojo turto registre registruojamų nekilnojamųjų daiktų (9 str. 1d. 3 p.). Registre registruojamas taip pat nekilnojamojo daikto paveldėjimas (12 str. 3 p.). Teisinis pagrindas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registracijai yra paveldėjimo teisės liudijimas (22 str. 5 p.).

Giminystės santykių faktą patvirtina valstybinės civilinės būklės aktų įrašų registracijos duomenys, kurių pagrindu asmenims išduodami atitinkamo akto įrašo liudijimai (CK 2.18 str.) arba asmeniui negalint gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, tokį faktą nustato teismas (CPK 444 str.). Inspekcijos pateiktoji pažyma nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas giminystės ryšiui patvirtinti. Skundo argumentas vertintinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.