Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-376-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
AN2-376-926/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00682-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-376-926/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00682-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 21.11.10.; (S) 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 17 d. nutarimo Š. S. (toliau – Š. S.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 14 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,77 promilės), taip pat neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Tokiais veiksmais Š. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Š. S. buvo paskirta 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui bei 10000 (dešimties tūkstančių) eurų konfiskavimu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimą ir taikyti Š. S. atžvilgiu transporto priemonės konfiskavimą; arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

3.1. Institucijos teigimu, Š. S. yra linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų numatytą tvarką, moralės ir elgesio normas, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka, o vertinamu atveju transporto priemonę vairavo pakartotinai būdamas neblaivus. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Š. S. žinojo jam gresiančią atsakomybę, todėl transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju atitinka proporcingumo reikalavimus.

Atsiliepimas

4. Transporto priemonės savininkė A. Š.-S. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

5. Administracinėn atsakomybė patrauktas Š. S. taip pat pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimu Š. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti Š. S. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio ,,BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, buvo padarytas Š. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

8. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau, vien tik ši aplinkybė, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai iš esmės teigia Institucija, nėra pakankama sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo priėmimui. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis), atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nei vieno ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyto punkto, dėl ko šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10. Bylos duomenimis, komentuojamo įvykio metu Š. S. vairuotas automobilis „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruotas jo sutuoktinės A. Š.-S. vardu. Nors nuo pat tyrimo pradžios Š. S. tvirtino, kad jo sutuoktinė nežinojo apie tai, kad automobilį jis vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai tokia teisė iš jo buvo atimta, ką patvirtino ir A. Š.-S., tačiau, įvertinęs tai, kad Š. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu A. Š.-S. buvo Š. S. vairuojamame automobilyje, pirmosios instancijos teismas šią Š. S. ir jo sutuoktinės versiją pagrįstai pripažino gynybine, tokiu būdu konstatuodamas vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Sutinkant su tokia apylinkės teismo pozicija vis tik pažymėtina, kad vertinamu atveju Š. S. buvo nustatytas 0,77 promiles siekiantis neblaivumo laipsnis, kuris, aukštesniojo teismo įsitikinimu, ne tik matomas vizualiai, bet ir esant tokiam neblaivumo laipsniui, nuo asmens neabejotinai sklinda ir alkoholio kvapas, todėl, būdama Š. S. sutuoktinė, tokiu būdu, artimai jį pažinodama, A. Š.-S. turėjo ir galėjo numanyti, jog jos sutuoktinis transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus. Darant šią išvadą, kaip abejotini vertintini ir Š. S. teiginiai, jog alkoholio jis vartojo iš vakaro. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas analizuojamu atveju buvo patikrintas ne rytą, kuomet dar galima būtų paaiškinti jo alkoholio vartojimo faktą vakare, bet 16.42 val. Be to, remiantis A. Š.-S. teiginiais, būtent Š. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną ji sužinojo apie tai, kad Š. S. (duomenys neskelbtini) ketina kurti kitą šeimą, dėl ko, jos teigimu, ji buvo per daug susijaudinusi, kad galėtų pati vairuoti jai priklausančią transporto priemonę, tačiau paaiškinti, ką jie veikė iki to laiko, ji negalėjo, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti Š. S. versijos patikimumu ir objektyvumu.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Š.-S. priklausančią transporto priemonę Š. S. vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tokios teisės, kai ji jam jau buvo atimta. Nors A. Š.-S. teigia, jog ir ši aplinkybė Š. S. vairavimo metu jai nebuvo žinoma, tačiau aukštesnysis teismas tokiais A. Š.-S. teiginiais vis tik abejoja. Bylos duomenimis, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta jau šiam būnant santuokoje su A. Š.-S., kai vėlgi asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,54 promilių neblaivumo laipsnis), nusižengimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini), todėl abejoti, kad A. Š.-S., būdama pažeidėjo sutuoktinė, nežinojo tokio svarbaus fakto, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir vis tik, net ir manant priešingai, A. Š. S., būdama atsakinga savo turto savininkė, turėjo įsitikinti, kad asmuo, kuriam ji perduoda vairuoti transporto priemonę, turi teisę šią transporto priemonę vairuoti bei nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Nepadariusi to, ji prisiėmė galimo savo rizikingo elgesio pasekmes, todėl vien tai, kad ji nežinojo, jog Š. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.

12. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, abejoti, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo pagrindas, nėra jokio objektyvaus pagrindo, ką iš esmės skundžiamu nutarimu pripažino ir apylinkės teismas. Tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kuris iš esmės ir buvo pritaikytas analizuojamu atveju, iš Š. S. konfiskuojant 10000 (dešimt tūkstančių) eurų, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalyje ir gali būti taikomas tik nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Atitinkamai galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę nei ANK 29 straipsnis, nei kiti ANK straipsniai nenumato, o taikyti BK nuostatas narinėjant administracinio nusižengimo bylas galima tik ANK nustatytais konkrečiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323/2018, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-105/2017).

13. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimo dalis, kuria iš Š. S. nutarta konfiskuoti 10000 (dešimt tūkstančių) eurų, panaikintina kaip neteisėta, iš naujo svarstant A. Š.-S. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo proporcingumo klausimą.

14. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2AT-4/2011).

15. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad nors A. Š.-S. ir Š. S. yra susituokę, tačiau iki santuokos jie sudarė vedybų sutartį, pagal kurią, visas jų santuokoje įgytas turtas lieka asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Šiuo metu, sprendžiant iš Lietuvos informacinės teismo sistemos (LITEKO) duomenų, vyksta A. Š.-S. ir Š. S. skyrybų procesas abiejų sutuoktinių sutarimu, sutuoktiniai turi mažametę dukrą, kuri gyvena su A. Š.-S.. Ji lanko pradinę mokyklą, esančią ne prie namų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad automobilis A. Š.-S. reikalingas ne tik jos asmeninių poreikių tenkinimui bei darbo funkcijų atlikimui, bet ir jos mažamečio vaiko interesų užtikrinimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamo automobilio vertė siekia apie 40000 eurų. Šių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju konfiskavus A. Š.-S. priklausančią transporto priemonę dėl jos sutuoktinio (šiuo metu vyksta skyrybų procesas) kaltės, būtų padaryta neproporcingai didelė žala A. Š.-S. bei jos mažametės dukros interesams, dėl ko, komentuojamos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju pripažintinas neproporcingu ir netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo netenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimo dalį dėl 10000 (dešimties tūkstančių) eurų konfiskavimo iš Š. S..

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Vingilė