Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-254-480/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
e2S-254-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26227-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
Š. G., Š. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Sebona“
Advokatai
Eglė Darvainė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-254-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26227-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. G. (buvusi pavardė B.), atstovaujamo advokatės Eglės Darvainės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3726-584/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ieškinį atsakovui Š. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sebona“, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi byloje patvirtino tarp ieškovės UAB „Liviko“ ir atsakovo Š. G. (B.) pasirašytą taikos sutartį, pagal kurios pirmą punktą atsakovas įsipareigojo 20000 Eur skolą sumokėti ieškovei iki 2034 m. vasario 15 d. kas mėnesį pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“ po 100 Eur iki einamojo mėnesio 15 d. Taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovui praleidus mokėjimo terminą ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, ieškovė įgyja teisę dėl visos skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo.Ieškovė 2017 m. spalio 25 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 19800 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos. Nurodė, kad atsakovas viso pagal taikos sutartį sumokėjo 200 Eur, sekantį mokėjimą atsakovas privalėjo atlikti iki 2017 m. rugsėjo 15 d., tačiau to nepadarė, pradelsė mokėjimą ilgiau nei 30 dienų ir tokiu būdu pažeidė taikos sutarties sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą tenkino; išdavė ieškovei UAB „Liviko“ vykdomąjį raštą tokio turinio: „Atsakovas Š. B. sumoka UAB „Liviko“ 19800,00 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 19800 Eur sumos iki visiško skolos sumokėjimo“. Teismas nurodė, kad pateikti ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ išrašai patvirtina, jog atsakovas ieškovei 2017 m. liepos 20 d. pervedė 100 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. 100 Eur. Duomenų, kad atsakovas atliko daugiau mokėjimų ieškovei, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Š. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:Teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas neinformavo atsakovo apie priimtą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepaskyrė teismo posėdžio dėl prašymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeisdamas civilinio proceso nuostatas ir atsakovo teisę pateikti savo poziciją dėl ieškovo prašymo bei galimybę pasisakyti dėl ieškovės prašyme dėstomų aplinkybių ir pateikti įrodymus, susijusius su taikos sutarties vykdymu.Apeliantas deda visas pastangas tinkamai vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį. 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesiai atsakovas per apsirikimą pervesdavo po 100 Eur į kito kreditoriaus sąskaitą, su kuriuo taip pat yra sudaryta Taikos sutartis. Tai įvyko dėl to, kad atsakovo darbovietės buhalterė šiuos mėnesius nedirbo ir mokėjimus turėjo atlikti pats atsakovas, kuris neteisingai nurodydavo gavėjo duomenis. Atsakovui sužinojus apie klaidą, kai tik atsirado galimybė skirti 200 Eur sumą, ją pervedė į UAB „Liviko“ sąskaitą.Atskirojo skundo padavimo dienai apeliantas neturi pradelstų įsiskolinimų ieškovei, apelianto nuomone, šalių sudaryta taikos sutartis yra vykdoma ir teisinių pagrindų išduoti vykdomąjį raštą nėra.Ieškovė UAB „Liviko“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Į bylą pateiktas išrašas iš UAB Liviko atsiskaitomosios sąskaitos banke patvirtina, kad apeliantas nesilaikė teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatytos skolos grąžinimo tvarkos, mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant įmokų mokėjimo terminus. Pirmi du mokėjimai atlikti tik ieškovės atstovui priminus apie atsakovo įsipareigojimus pagal taikos sutartį.Apelianto su skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiąją ir ketvirtąją įmokas jis atliko tik po to, kai gavo skundžiamą nutartį. Ši faktinė aplinkybė paneigia apelianto teiginius dėl jo sąžiningų ketinimų vykdyti taikos sutartį. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad mokėjimus atliko kitam kreditoriui, pirmi mokėjimai atlikti paties apelianto.Apelianto prašymo panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo tenkinimas nelemtų kitokio rezultato šioje byloje, nes apeliantas tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Taikos sutartis - tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi byloje patvirtino tarp ieškovės UAB „Liviko“ ir atsakovo Š. G. (B.) pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis. Taikos sutarties 1 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 20000 Eur skolą, šią pinigų sumą pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį po 100 Eur iki einamojo mėnesio 15 d. Pirmą 100 Eur mokėjimą atsakovas įsipareigojo atlikti iki 2017 m. liepos 15 d., paskutinį – iki 2034 m. vasario 15 d. Taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovui pradelsus bent vieną taikos sutarties 1 p. nurodytą kas mėnesinį 100 Eur mokėjimą ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, visa atsakovo įsipareigota atlyginti 20000 Eur skolos suma tampa mokėtina (t. y. vykdytina) iš karto ir ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl visos 20000 Eur skolos (ar jos dalies, atsižvelgiant į jau gautų mokėjimų sumą) bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamą nuo nesumokėtos sumos, priverstinio išieškojimo visa apimtimi ir nedelsiant. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog atsakovas nevykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Iš byloje pateiktų ieškovės UAB „Liviko“ atsiskaitomosios sąskaitos „Swedbank“, AB išrašų matyti, kad ieškovės kreipimosi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dieną, t. y. 2017 m. spalio 25 d., apeliantas ieškovei pagal taikos sutartį buvo sumokėjęs iš viso 200 Eur - 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d., nors pagal taikos sutarties 1 punktą turėjo būti sumokėjęs 400 Eur. Trečioji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Tai reiškia, kad apeliantas netinkamai vykdė taikos sutarties 1 punkte prisiimtus įsipareigojimus, nes pavėlavo sutartyje numatytais terminais sumokėti įmokas, todėl pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktą ieškovė UAB „Liviko“ 2017 m. spalio 15 d. įgijo teisę reikalauti sumokėti visą įsiskolinimą iš karto bei prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos sutarties dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis per apsirikimą pervesdavo po 100 Eur į kito kreditoriaus sąskaitą, su kuriuo taip pat yra sudaryta Taikos sutartis dėl periodinių mokėjimų, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį gavo 2017 m. lapkričio 11 d. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog 200 Eur ieškovei sumokėjo 2017 m. lapkričio 14 d., dar 100 Eur – 2017 m. lapkričio 16 d., tai yra jau gavęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas taikos sutarties 1 punkte numatytais terminais neįvykdė piniginių įsipareigojimų ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą rašytinio proceso tvarka bei iš anksto apie tai nepranešęs apeliantui, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė. Kaip nurodyta įstatyme, apie prašymo nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims yra pranešama tik tada, kai teismas mano esant būtina vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas tokios būtinybės nenustatė. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir nustatęs, kad šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta sutartis vykdoma netinkamai, tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir pagrįstai dėl neįvykdytos sutarties dalies išdavė vykdomąjį raštą. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė