Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. sausio 20 d. teisme priimtas ieškovės T. V. ieškinys atsakovei VĮ Turto bankas, kuriuo ieškovė prašo teismo pripažinti, kad G. L. R, mirusi (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su G. V. V, mirusiu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) G. V. V ir S. L. R. susituokė ir įregistravo santuoką. Sutuoktiniams gyvenant Klaipėdoje, pastarieji pagal tuo metu egzistavusią tvarką gavo minėtą butą. Šalims gyvenant santuokoje jų bendravimas ėmė tolti, santuoka byrėti, nes G. V. V dirbant jūreiviu ilgai nebūdavo namuose. Jų kaip sutuoktinių gyvenimas pasibaigė dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, G. V. V net neturėjo Lietuvos Respublikos suteikto asmens kodo, grįžęs iš jūros išvykdavo gyventi į Ukrainą, iš kurios ir buvo kilęs. Pagal 1991-05-28 (Butų privatizavimo) Įstatymą Nr. I-1374 atsirado galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą asmens vardu ("privatizuoti"), kuria pasinaudojo G. L. R, 1992-07-02 įsigydama minėtą butą savo vardu už 12.369 rublių, iš kurių 1.508,00 rubliais grynais pinigais, o likusi suma (10.861,00 rubliai) valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Nors butas faktiškai buvo įsigytas santuokos metu, tačiau šalys tuo metu jau nebegyveno kartu, o be to didžioji dali buto buvo įsigyta už asmeninės nuosavybės teise turėtas valstybines vienkartines išmokas bei kitas tikslines kompensacijas. Aplinkybė, kad butas buvo registruotas vieno asmens vardu atsispindėjo buto techninės apskaitos byloje. Tokiu būdu, G. L. R įsigijo nuosavybės teise butą esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Šalims iš karto nepavyko oficialiai išsiskirti, nes kaip minėta, dar prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimą G. V. V išvyko gyventi atgal į Ukrainą. Tik kai G. L. R susiorganizavo išvykimą į Ukrainą dėl santuokos nutraukimo, tik tada pastarajai pavyko išsiskirti. Ši ištuoka buvo įregistruota Ukrainoje 1993-06-08. (duomenys neskelbtini) G. L. R mirė. 2017-11-07 dieną sudaryto testamento pagrindu, visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat visas turtines teises ir neturtines teises, pinigines lėšas ir visą kitą turtą paliko ieškovei T. V.. Ieškovė faktiškai yra perėmusi mirusios G. L. R butą, kuriame ne tik gyvena, bet ir už jį moka skolas, komunalinius aptarnavimus, tačiau jo negali paveldėti pagal testamentą, kadangi paveldėjimo byloje turi būti nustatytas faktas, kad minėtas butas buvo įgytas asmenine nuosavybe ir/ar nėra išlikusių paveldėtojų iš buvusio vyro pusės. Ieškovė nurodo, kad G. V. V ir G. L. R bendrų vaikų neturėjo. L. R. du vaikai iš pirmos santuokos yra mirę. G. V. V savo vaikų neturėjo. Be to jis pats jau miręs ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė buvo G. L. R artima draugė ir kaimynė, todėl tarp pastarųjų buvo artimas ryšys ir didžiąją dalį asmeninio gyvenimo ji papasakojo ieškovei. Sudarydama testamentą ji minėjo ieškovei, kad paliks butą ir kad jokio kito turto ji neturi. Taip pat, buvo nurodžiusi, kad jos buvęs vyras faktiškai išvyko iš Lietuvos Respublikos dar iki jos nepriklausomybės atkūrimo. Todėl prašoma pripažinti, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su G. V. V, G. L. R įgijo asmeninės nuosavybės teise.

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė patvirtino, kad nereikalauja iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų – nei sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio nei atstovavimo išlaidų. Ieškovės atstovas pritarė, kad sutinkamai su formuojama teismų praktika tokiu atveju iš VĮ Turto banko bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

4. Teismo posėdžio metu VĮ Turto banko atstovas patvirtino, kad atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimais sutinka, tačiau prašo teismo nepriteisti iš atsakovo jokių bylinėjimosi išlaidų sutinkamai su formuojama teismų praktika kur panašūs reikalavimai teismų vieni nagrinėjami ieškinine tvarka, kiti kaip juridiniai faktai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), registruotas L. G. (R) vardu remiantis 1992-07-02 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374. Nėra žymos, kad šis butas būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis butas pirktas L. G. ir G. V. (V) (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos metu, oficialiai nutrauktos jau po buto įgijimo (ištuoka buvo įregistruota Ukrainoje 1993-06-08). Sutartyje pirkėja nurodyta L. G. R.. Į bylą taip pat pateikta šio buto techninės apskaitos byla, kurioje kaip savininkė nurodoma tik ši pirkėja.

6. Ieškovė šiuo ieškiniu siekia įrodyti, kad mirusi G. L. R, kuri visą savo turtą 2017-11-07 testamentu paliko ieškovei, butą įgijo asmenine nuosavybės teise, nes tuo metu palikėjos santuoka egzistavo tik juridiškai, bet ne faktiškai, buto įgijimo metu (1992-07-02) sutuoktinis G. V. V jau nebegyveno Lietuvoje ir kadangi G. L. R butą įgijo už savo asmenines pinigines lėšas.

7. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). Atkreiptinas dėmesys, jog SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

8. Pagal buto įgijimo metu galiojusio Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (toliau Privatizavimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalį, buvo numatyta, kad „asmuo, įsigyjantis privatizavimo objektą (akcijas) už valstybės vienkartinę išmoką, privalo 5 procentus įsigyjamo turto vertės sumokėti pinigais“. Be to investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

9. Pažymėtina, kad 1992-07-02 buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje iš pirkėjo pusės yra nurodyta tik G. L. R, be to buto techninėje apskaitos byloje yra įrašyta taip pat tik ji. Beveik 90 proc. buto kainos sumokėta valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, kas teisine prasme priskiriama asmeninei nuosavybei. Be to buto įsigijimo metu tuo metinis G. L. R sutuoktinis G. V. V neturėjo Lietuvos Respublikos suteikto asmens kodo, kas suponuoja, kad jo Lietuvoje nebuvo, jų santuoka nutraukta Ukrainoje. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad yra pakankamai įrodymų, kad G. L. R nors ir formaliai būdama santuokoje, tačiau butą įsigijo viena pati už savo asmenines pinigines lėšas, taigi ji jau 1992-07-02 butą įgijo asmenine nuosavybe. Taip pat remiantis nurodytu galima spręsti, kad buvo aiškiai išreikšta G. L. R valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Per visą šio buto turėjimo, valdymo, disponavimo laikotarpį jokių kitų turtinių teisių niekas neturėjo ir nereiškė. Nuo šio buto įgijimo jau yra praėję daugiau kaip 30 metų.

10. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie įrodo, jog pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo sudarė tik G. L. R, turtas registruotas jos vienos vardu, nenustatyta, kad prie šio buto įsigijimo būtų prisidėjęs tuo metu dar formaliai tebesantis, bet Lietuvoje nebegyvenantis sutuoktinis, todėl visą nurodytą įvertinus pripažintina, kad šį butą ji įgijo asmeninės nuosavybės teise. Todėl vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais, nesant ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl ieškinio reikalavimo, ieškovės ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad G. L. R, mirusi (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su G. V. V, mirusiu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

11. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 602 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus šis sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalimi galėtų būti priteistas ieškovei iš atsakovės. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje neprašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir jos už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Be to pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė tokios bylinėjimosi išlaidos. Todėl atsižvelgiant į tinkamą atsakovės procesinį elgesį, tai, kad atsakovė atstovauja valstybę, ir į tai, kad ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokiose bylose, jos nėra priteistinos.

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad G. L. R, a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su G. V. V, gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.