- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-05
- Bylos Nr.
- A-403-2005-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- Joniškio rajono policijos komisariato
- Pareiškėjas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Joniškio rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3831,45 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, 2003 m. sausio – gruodžio mėnesiais, 2004 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais dėl Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu neteisėtais pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 m. II pusmetį“ bei 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ taikymo jam atsakovas išmokėjo ne visą pagal įstatymus priklausiusį darbo užmokestį. Teigė, kad apie tai, jog taikomas indeksavimo koeficientas pasirašytinai nebuvo informuotas.
Atsakovas Joniškio rajono policijos komisariatas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant darbo užmokesčio indeksavimą pagal galiojančius teisės aktus. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, neišmokėdamas viso priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal ginčo laikotarpiu galiojusius teisės aktus privalėjo veikti. Todėl nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Pabrėžė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurie yra įvykdyti, todėl negalima laikyti, kad sprendimo priėmimo procedūra nebaigta, bei taikyti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Be to, paminėti įsakymai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir jiems apskųsti pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – priteisė pareiškėjui 3556,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas taip pat nustatė, kad Joniškio rajono policijos komisariate (toliau – ir Joniškio PK) trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, remiantis atitinkamais Joniškio PK viršininko įsakymais, apskaičiuojant darbo užmokestį, buvo taikomi atitinkami indeksavimo koeficientai. Koeficientai buvo taikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vėliau pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2005 m. gruodžio 28 d., todėl trejų metų senaties terminas priteisti reikalaujamas sumas nėra suėjęs.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą pakeisti ir priimti sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr.45-1709), Valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr.66-2130; 2002, Nr.45-1708) bei 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2005, Nr.150-5462) ta apimtimi, kuria nenustato, kad valstybės tarnautojams turi būti kompensuojamas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurių pareiškėjas neginčijo, nes praleido apskundimo terminus. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento, taikant teisės aktus priimtiems sprendimams, šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurie kiekvieną mėnesį būdavo įvykdomi, t. y. būdavo išmokamas atitinkamo dydžio darbo užmokestis ir tokiu būdu būdavo sukeliamos realios teisinės pasekmės. Šiuo atveju negalima teigti, kad sprendimai yra nebaigti įvykdyti, nes policijos komisariatų vadovų įsakymų teisėtumas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos, o šiuo atveju yra pasibaigęs atitinkamų atsakovo sprendimų apskundimo terminas. Atsakovo sprendimus, kuriais buvo nuspręsta nemokėti dalies darbo užmokesčio, būtina nuginčyti ir šiuo atveju turi būti taikomas vieno mėnesio, o ne trejų metų kreipimosi į teismą terminas;Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Atsakovas privalėjo pareiškėjui darbo užmokestį mokėti pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir teisėtai tai darė;Reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Pagal Civilinio kodekso 6.271 ir 6.273 straipsnius žalą nagrinėjamu atveju privalo atlyginti valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Vyriausybė 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr.220 įgaliojo Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos atstovauti valstybei teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės tarnautojams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime iš esmės nurodo aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, bei pažymi, kad pagrindu netenkinti atsakovo apeliacinio skundo turėtų būti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1‑638/2005.
2006 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Joniškio rajono policijos komisariato 2006 m. lapkričio 21 d. raštas “Dėl atsiėmimo apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I‑381-289/2006”. Šiame rašte Joniškio PK nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas, sutinka, mano, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o darbo užmokestis pareiškėjui jau išmokėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš apelianto Joniškio rajono policijos komisariato 2006 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 62-S-9254 “Dėl atsiėmimo apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-381-289/2006” matyti, kad atsakovas, nors suklydo nurodydamas administracinės bylos numerį (vietoje Nr. I-387-289/2006 nurodė Nr. I-381-289/2006, atsisako apeliacinio skundo būtent šioje administracinėje byloje, kadangi šiame rašte nurodo, jog atsisako apeliacinio skundo administracinėje byloje, kurioje Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo D. D. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš Joniškio rajono policijos komisariato. Atsakovas atsisakymą nuo apeliacinio skundo grindžia tuo, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Taip pat nurodo, kad 2006 09 08 pavedimu pareiškėjui jau išmokėtas darbo užmokesčio skirtumas, kuris dėl taikyto indeksavimo koeficiento nebuvo išmokėtas už laikotarpį nuo 2002 12 28 iki 2004 08 31.
ABTĮ 132 str. 1 d. numato apeliacinį skundą padavusiam asmeniui teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Pagal šio straipsnio 2 d., tokiu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje kitų asmenų apskųstas nebuvo, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal atsakovo Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.