Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys grąžintas pareiškėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškinio ir grąžino jį pareiškėjui.

Ieškovas A.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bei vilkinimo atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas) 2015-07-09 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos 2015-02-18 nutartį, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, ir ieškovui nustatė naują terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas 2015-07-29 Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-08-24 nutartimi nustatė, kad ieškovas nepašalino ieškinio turinio trūkumų, elgiasi piktybiškai ir nesilaiko įstatymo reikalavimų savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Teismas pažymėjo, jog tiek Vilniaus apygardos teismo 2015-02-18, tiek Apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartyse ieškovui buvo nurodyta, kad siekdamas ištaisyti ieškinio trūkumus, jis turi vengti vartoti įžeidžiančius žodžius, nerodyti paniekos Lietuvos Respublikai, jos institucijoms bei pareigūnams. Nors ieškovas nurodė, kad ištaisė ieškinio trūkumus, tačiau iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas šių įpareigojimų neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė minėtose teismų nutartyse išdėstytų reikalavimų ištaisyti ieškinio trūkumus, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A.B. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-08-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ieškinys pateiktas prieš atsakovus, kurie yra Vilniaus apygardos teismas bei šio teismo teisėja, todėl kita to paties teismo teisėja, išnagrinėjusi ieškinio priėmimo klausimą pažeidė teismų praktika suformuluotą taisyklę, kad teisėjas negali nagrinėti bylų prieš kitus to paties teismo teisėjus. Dėl šios priežasties ieškinio priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas;

skundžiamoje nutartyje nurodytomis 2015-02-18 ir 2015-07-09 nutartyse buvo įpareigojimas tik iš ieškinio pašalinti terminus „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika ir Teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, kas ieškovo buvo įvykdyta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūkumai nepašalinti yra nepagrįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl teismo sudėties

Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo, nurodo, kad nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, kadangi atsakovais byloje buvo nurodytas Vilniaus apygardos teismas bei kita šio teismo teisėja. Argumentas nepagrįstas.

Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas tokį nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai – nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos šališkumu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teisėja, sprendusi apelianto ieškinio priėmimo klausimą, buvo suinteresuota bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu. Tai, jog teismas nusprendė nepriimti ieškinio ir grąžinti jį pareiškėjui, savaime neįrodo teismo šališkumo. Nagrinėjamoje byloje jau buvo pritaikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau ieškovas neatsižvelgė į nurodytus ieškinio trūkumus, įpareigojimą nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo siekis užtikrinti tinkamą procesą, neleisti bylos šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis negali būti laikomas šališkumą patvirtinančia aplinkybe. Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

Apelianto argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja negali nagrinėti bylos, kadangi byloje atsakovais įvardijami šio teismo teisėjai, taip pat laikytini nepagrįstais. Byloje nėra keliamas klausimas dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi apskųstą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t.y. buvo šališka subjektyviuoju aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad šios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė – tuo tarpu, sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra (gali būti) pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat dėl to, kad pareikštas apeliacinės instancijos teisme nesilaikant CPK 68 straipsnio nuostatų, nesprendžiamas apelianto prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui.

Dėl ieškinio trūkumų

Susipažinus su ieškovo pateiktu patikslintu ieškinio pareiškimu matyti, kad ieškovas įpareigojimo nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir ištaisyti ieškinio trūkumus nevykdė. Ieškinyje iškraipytai įvardijamas atsakovas Lietuvos Respublika, jos institucijos ir pareigūnai, demonstruojamas niekinimas, įžeidžiantis požiūris, nesilaikoma teisinės kalbos, bendrųjų raštvedybos reikalavimų.

Apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartyje ieškovui buvo išaiškinta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti suprantamas kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje aiškiai palaikė pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovas privalo pateikti procesinį dokumentą surašytą ne buitine, o teisine kalba, nevartodamas įžeidžiančių žodžių, o reikalavimas, kad pateikiami dokumentai būtų korektiški, kyla iš pareigos proceso dalyviams elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti procesu (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį su neištaisytais trūkumais ir grąžino jį pareiškėjui.

Be to, pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, ieškiniai, kuriuose sąmoningai siekiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, kuriuose pasirinktu atsakovų įvardijimu aiškiai iškreipiami oficialūs valstybės bei jos institucijų pavadinimai, vertintini kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti, todėl tokius ieškinius gali būti atsisakoma priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesuteikia pagrindo laikyti apskųstą teismo nutartį neteisėta ar nepagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.