Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

vykdydama Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Anitos Sereikienės 2019 m. kovo 19 d. potvarkį Nr. (1.24)-PO-127 dėl bylų perskirstymo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo fakto nustatymo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuotas asmuo – K. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po jo tėvo A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad dėl palikėjo palikimo priėmimo po palikėjo mirties pareiškėjas nesikreipė, kadangi pareiškėjo tėvas jokio registruoto turto savo vardu neturėjo, po jo mirties pareiškėjas pradėjo valdyti tėvo asmeninius daiktus, galvojo, kad dėl tėvo asmeninių daiktų, nesant registruoto turto, kreiptis dėl palikimo priėmimo nereikia. Paaiškino, kad po tėvo laidotuvių dalį tėvo daiktų pareiškėjas atidavė kaimynams, dalį išmetė, dalį išsivežė į savo namus, taip priėmė palikimą, pradėdamas daiktus faktiškai valdyti. Po tėvo mirties pareiškėjas, žinodamas, kad pareiškėjo tėvas 1992 m. kovo 30 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo (pareiškėjo senelio) žemę, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, bendravo su Nacionaline žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėją informavo, kad jis turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra jo mirusio tėvo įpėdinis, pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis dėl palikimo priėmimo.

2019 m. kovo 20 d. teisme gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo artimas palikėjui, rūpinosi jo laidotuvėmis, priėmė palikimą – asmeninius daiktus, drabužius, buities reikmenis, pradėdamas turtą valdyti, registruotino turto palikėjas neturėjo. Prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Palikėjas turi du vaikus: pareiškėją ir suinteresuotą asmenį (bylos lapas (toliau – b. l.) 36).

Pareiškėjo tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo motinos A. V. santuoka nutraukta 1999 m. gruodžio 29 d. (b. l. 11).

Pareiškėjo tėvas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirė ištuokoje (b. l. 9, 12, 36).

Testamentų registro duomenimis, palikėjo įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra (b. l. 32).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, palikėjas nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 13).

Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Kitų galimų paveldėtojų nėra.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Nagrinėjamu atveju palikėjo palikimą sudaro kilnojamieji daiktai. Nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto palikėjas neturi. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po jo tėvo, palikėjo, mirties, kadangi po palikėjo laidotuvių disponavo palikėjo kilnojamaisiais daiktais, dalį jų pasiėmė sau, naudojasi palikėjo turtu kaip savo, taip aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismas turėjo 9,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. birželio 30 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur (devynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.