Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, Kalėjimų departamentas, atsakovas) direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ (toliau – ir Įsakymas) pirmą punktą; 2) įpareigoti atsakovą skirti jį į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas; 3) priteisti iš Departamento bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pareiškėjas dėl analogiško Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. P-17 pirmo punkto panaikinimo 2021 m. vasario 21 d. skundu jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2303-860/2021 patenkino skundą iš dalies: panaikino skundžiamo įsakymo dalį, tačiau nepatenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą skirti pareiškėją į atitinkamas pareigas, bet įpareigojo atsakovą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Atsakovas minėto teismo sprendimo neskundė.

2.2. Atsakovas 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ priėmė analogišką pareiškėjui nepalankų sprendimą, šį kartą atsižvelgdamas ne tik į Departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadą Nr. TA-6, bet ir nurodydamas įstatymų nustatytas normas, kuriomis vadovavosi, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. 4-01-354 nurodyta informacija apie pareiškėjui 2017 m. balandžio 12 d. skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat remdamasis faktinėmis aplinkybėmis apie ankstesnę pareiškėjo valstybės tarnybą iki minėto 2017 m. balandžio 12 d. atleidimo; administracinės bylos Nr. eA-3247-5758-2018 medžiaga ir šioje byloje priimtu teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė šiurkščius pažeidimus, už kuriuos jam pagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

2.3. Atsakovas, pakartotinai priimdamas analogišką pareiškėjui nepalankų sprendimą, elgiasi nesąžiningai bei rodo nepagarbą teismui ir pareiškėjui, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje nustatytus sąžiningumo ir pagarbos žmogui principus, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis principus, nes nuo ankstesnio analogiško įsakymo priėmimo neįvyko nei jokių naujų teisiškai reikšmingų faktų, nei atsirado naujų bylai reikšmingų aplinkybių.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. dalyvavo ir laimėjo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) skelbtą konkursą (konkurso skelbimo Nr. 45453) eiti Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

2.5. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas), 61 punktu ir atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadą Nr. TA-6 (toliau – ir Tikrinimo išvada), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi.

2.6. Tikrinimo išvadoje nurodyta, kad, pagal Valstybės tarnautojų registro ir Kalėjimų departamento pateiktą informaciją, E. K. 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėse sistemose, 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie E. K. nėra. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos institucijos informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie E. K. nepateikė. Tikrinimo išvadoje nurodyta, kad nerekomenduojama E. K. priimti į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, nes nors nuo 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – praėjo 3 metai ir jis formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, įžvelgiami neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu, E. K. priėmimas gali sukelti tam tikrų abejonių dėl bausmių vykdymo sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudaryti precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su bendrais personalo kriterijais ir nuostatomis.

2.7. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja, jog pareiškėjas iš einamų pareigų atleistas teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu už piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų bei privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Teisingumo ministerijos 2021 m. gegužės mėnesį pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodyta, jog pareiškėjas nepadarė Viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo.

2.8. Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas – Aprašo 61 punktas – pritaikytas visiškai netinkamai, kadangi pagal loginį ir teisės aktų viršenybės principą minėtame Aprašo punkte kalbama apie organizacinius veiksmus.

2.9. Pareiškėjas nurodė visiškai atitinkantis VTĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, priimamiems į valstybės tarnautojo pareigas, taip pat formaliai atitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

2.10. Nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos praėjo daugiau kaip 4 metai, todėl neapibrėžto termino taikymas, uždraudžiant jam eiti atitinkamas pareigas valstybės taryboje, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 4-ame straipsnyje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatytomis nuostatomis, draudžiančiomis antrą kartą vykdyti persekiojimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą bei reikalaujantį, kad asmenys nebūtų du kartus traukiami atsakomybėn už tuos pačius teisės pažeidimus.

2.11. Pareiškėjas siekia eiti gerokai žemesnes pareigas, jis buvo atleistas iš kitos įstaigos, pretenduoja ne į pareigūno pareigas. Nuo 2000 iki 2012 metų tarnaudamas tame pačiame Kalėjimų departamente įvairiose pareigose, pareiškėjas įrodė savo lojalumą bausmių vykdymo sistemai, už gerą tarnybą buvo skatintas padėkomis ir žinybiniais ženklais. Skyriaus patarėjo pareigos pagal VTĮ nėra priskiriamos vadovaujamoms pareigoms, pareigybės aprašyme nėra funkcijos, susijusios su skyriaus viršininko pavadavimu, o teiginys, kad jam gali būti pavesta atlikti skyriaus viršininko funkciją, nereiškia, jog jis negalės šios funkcijos tinkamai vykdyti, be to, skyriuje yra dar 2 patarėjų pareigybės, o skyriaus viršininko funkcijų vykdymas gali būti pavestas vienam iš 8 skyriuje esančių vyriausiųjų specialistų ar kitam darbuotojui.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu neįpareigojo atsakovo priimti pareiškėją į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, o įpareigojo patikslinti ir motyvuoti, kodėl asmuo nebuvo priimtas, tą atsakovas ir padarė.

3.2. Pareiškėjas laimėjo konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, tačiau į šias pareigas Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymu pareiškėjas nepaskirtas, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 4 straipsnio 3 dalies, bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 7 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, ir padarius išvadą, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems įsidarbinti Kalėjimų departamente, taikomi daug aukštesni įstatymų reikalavimai, nei karjeros valstybės tarnautojams daugumoje kitų šalies įstaigų.

3.3. Atsakovas iš Valstybės tarnautojų registro 2021 m. sausio 8 d. duomenų ir iš Departamento pateiktos informacijos nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė M. V. 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1P-17 nušalino nuo pareigų (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktorių E. K. tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, o 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 pripažino, kad E. K., iki 2017 m. vasario 9 d. ėjęs (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padarė tarnybinį pažeidimą, bei paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Tuo pagrindu 2017 m. balandžio 12 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1P-64 E. K. 2017 m. balandžio 13 d. atleistas iš tarnybos.

3.4. Tikrinimo išvadoje, kuria nerekomenduojama pareiškėjo priimti į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, vadovautasi STT atsakymu, Teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymais Nr. 1P-61 ir 1P-64 dėl pareiškėjo padarytų trijų šiurkščių tarnybinių pažeidimų, įskaitant piktnaudžiavimą tarnyba ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, už kuriuos jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, ir valstybės registruose tvarkomais duomenimis apie pareiškėją. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau jo priėmimas gali sukelti neigiamų pasekmių, bei įžvelgtini negatyvūs aspektai – pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu.

3.5. Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos yra svarbios ir atsakingos, nuo veiklos rezultatų priklausys ne tik veiklos organizavimo vadyba ir kokybė, bet ir kontrolės mechanizmas.

3.6. Pareiškėjo atleidimas buvo sukėlęs didžiulį neigiamą rezonansą visuomenėje. Jis jau dirbo bausmių vykdymo sistemoje ir, kaip matyti iš pateiktų faktų, vykdydamas funkcijas padarė net 3 šiurkščius pažeidimus, taip neteisėtais veiksmais sukompromituodamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemą. Šie faktai buvo plačiai paviešinti ir stipriai prisidėjo prie neigiamo bausmių vykdymo sistemos įvaizdžio formavimo.

3.7. Iš patikslintų Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir VATIS) kaupiamų duomenų apie pareiškėją, atsakovui 2021 m. rugpjūčio 16 d. peržiūrėjus VATIS duomenis apie pareiškėjo atleidimą, matyti, kad nedingo įrašas apie jo piktnaudžiavimą tarnyba, dėl kurio jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. VATIS nurodyta, kad įrašas padarytas vadovaujantis Teisingumo ministerijos išvada, todėl VATIS įrašo patikslinimas, kad pareiškėjas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo nepadarė, nesudaro jokio pagrindo pakeisti Departamento 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. P-215 ar jį pripažinti netekusiu galios.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5.1. Pagal Pretendentų vertinimo komisijos, sudarytos Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 27VK-2417, 2020 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo (skelbimo Nr. 45453) Nr. 27L-2786 duomenis, eiti Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas konkurso laimėtoju buvo paskelbtas E. K..

5.2. Departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadoje Nr. TA-6 nurodyta, kad STT 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 4-01-354 informavo Departamento direktorių, kad, Valstybės tarnautojų registro 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, ir pagal Kalėjimų departamento pateiktą informaciją E. K., iki 2017 m. vasario 9 d. ėjusiam (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, VMI ir VSDFV informacinėse sistemose, 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie E. K. nėra. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos institucijos informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie šį asmenį nepateikė.

5.3. Tikrinimo išvadoje konstatuota, kad nors E. K. nuo 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – praėjo 3 metai ir jis formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgtini neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. Padaryta išvada, kad E. K. priėmimas gali suketi tam tikrų abejonių dėl bausmių vykdymo sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudaryti precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su personalo atrankos kriterijais ir nuostatomis. Tad nerekomenduota E. K. priimti į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.4. Vadovaudamasis Aprašo 61 punktu ir atsižvelgdamas į minėtą Tikrinimo išvadą, Departamento direktorius Įsakymo 1 punktu nusprendė neskirti E. K. į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.5. Departamentas 2021 m. sausio 26 d. rašte Nr. 1S-214 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į pareigas“, adresuotame Valstybės tarnybos departamentui, nurodė, kad Departamentas atliko patikrinimo dėl E. K. nepriekaištingos reputacijos procedūras ir 2021 m. sausio 20 d. surašė tikrinimo išvadą Nr. TA-6, kurioje konstatuota, jog E. K. nuo 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – praėjo treji metai ir jis formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgtini neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinimas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. E. K. skyrimas į pareigas gali sukelti abejonių dėl bausmių vykdymo sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudaryti precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su bendrais personalo atrankos kriterijais ir nuostatomis. Taigi, Departamentas priėmė sprendimą neskirti E. K. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.6. Nesutikdamas su 2021 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P-17, pareiškėjas 2021 m. vasario 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT).

5.7. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. P-17, VAAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad skundžiamo atsakovo įsakymo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų ir teisės principų, panaikino ją ir įpareigojo atsakovą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus.

5.8. Vykdydamas VAAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2303-860/2021, Departamento direktorius 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ nusprendė neskirti E. K. į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

6. Teismas byloje vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų, 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat remiantis Tikrinimo išvada, kuri yra neatsiejama ir motyvuojamoji ginčo Įsakymo dalis.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra padaręs tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus: 1) dėl aplaidumo neužtikrino, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius iš uždarosios akcinės bendrovės „Arvirita“ pagal sąskaitą faktūrą AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, būtų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos bei būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, ir patvirtino 2015 m. spalio 16 d. tiekėjo apklausos pažymą Nr. 71-86 bei pavedė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 64; 2) pareiškėjas, 2015 m. kovo ir gegužės mėnesiais bei 2016 m. liepos mėnesį, žinodamas, kad prekės ir paslaugos viešųjų pirkimų būdu neskaidriai perkamos iš su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus darbuotojais susijusių įmonių, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Globinta“ laimėti viešuosius pirkimus; 3) pareiškėjas, 2016 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms pranešdamas prieš 1–2 dienas apie tarnybinių atlyginimų koeficientų sumažinimą ir priimdamas sprendimą dėl jų darbo užmokesčio sumažinimo, neįvertino teisinio reguliavimo ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole išdėstytų aplinkybių teisingumo.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, netinkamai organizuodamas viešuosius pirkimus, neracionaliai naudodamas valstybės lėšas, pažeidė esminius viešųjų pirkimų principus bei atitinkamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, įpareigojančias asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino, jog priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, neįgyvendino anksčiau paminėtame įstatyme iškeltų tikslų, t. y. įtvirtinti sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai valstybės tarnyboje. Pareiškėjas Teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, be to, pareiškėjas iš viso padarė dvylika tarnybinių nusižengimų, iš kurių tik trys kvalifikuoti kaip šiurkštūs, taigi, pareiškėjas, veikęs kaip įstaigos vadovas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl ko jam ir buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas neneigia, kad pareiškėjas formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgia neigiamų aspektų, kurie sietini su paskirta nuobauda – atleidimu iš tarnybos.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, jam suteiktų įgaliojimų naudojimu priešingiems tarnybos interesams, pažeidė ne tik Konstitucijos imperatyvą tarnauti žmonėms, o ne savo asmeniniams interesams, bet ir pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, jų vadovais, demokratiniu valstybės valdymu ir teise. Atlikdamas veiksmus, kurie iš esmės kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės tarnautojų, pareiškėjas sumenkino ir savo, kaip valstybės tarnautojo, vardą.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė visuomenėje nemenką rezonansą, spaudoje pateikta informacija neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir yra kompromituojanti Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, kadangi parodo su valstybės tarnyba nesuderinamą pareiškėjo požiūrį į visuomenėje nustatytų moralės ir įstatymu nustatytų normų laikymąsi.

14. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo priėmimas į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas gali sukelti abejonių su bausmių sistemoje taikomomis vertybėmis. Valstybės tarnautojams keliami itin aukšti elgesio reikalavimai, todėl nustatyti duomenys Tikrinimo išvadoje buvo reikšmingi pareiškėjo tinkamumui nustatyti.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos faktas nesudaro kliūčių stoti į tarnybą iš naujo, tačiau jam taikytinas Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas apribojimas.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei taikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl jo naikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų materialinių teisės normų, nepakankamo motyvavimo, nukrypimo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl turi būti panaikintas.

18.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kuriame nurodyta, jog asmuo negali būti priimtas į vidaus tarnybą, jei apie jį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų, nuostatas. Pirmosios instancijos teismas „kitais kompromituojančiais duomenimis“ laiko pareiškėjui Teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, pasekmes, nors sistemiškai ir logiškai aiškinant Statuto 16 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl 1-7 punktuose nustatytų draudimų priimti asmenį į vidaus tarnybą šioje byloje, darytina išvada, kad 1–6 punktuose yra nurodytos įvairios aplinkybės, kurioms esant, asmuo negali būti priimtas į vidaus tarnybą, o 7 punkte vartojama formuluotė „apie kurį nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ taikoma, kuomet nustatomi „kiti duomenys“, t. y. tokie duomenys, kurie nepatenka į 1-6 punktų reglamentavimo sritį. Duomenys apie pareiškėjui 2017 m. balandžio 12 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už piktnaudžiavimą tarnyba – yra priskirtini prie l punkte nurodytų duomenų, kurie pagal teisės aktų nuostatas priskirtini prie kenkiančių nepriekaištingai reputacijai, tačiau tik trejus metus nuo minėtos nuobaudos paskyrimo (VTĮ 4 str. 1 d. 5 p., Statuto 9 str. 2 d. 4 p.), taigi, ši aplinkybė gali būti vertinama tik pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o ne pagal 7 punkto nuostatas. Pareigūno padalyto tarnybinio nusižengimo pasekmės (padariniai) yra vertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą (Statuto 39 str. 1 d.), todėl atskirai šias pasekmes vertinti kaip „kitus kompromituojančius duomenis“ Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme negalima.

18.3. Pareiškėjas nebuvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, nes tai atskiras atleidimo pagrindas, kuris nelaikytinas tarnybine nuobauda, todėl teismo argumentai dėl pareiškėjo netinkamumo pareigoms, darant nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, kurių sprendimuose buvo vertinamos pareigūno vardo pažeminimo pasekmes, yra nepagrįsti. Taip pat teismo argumentai dėl pareiškėjo nelojalumo, darant nuorodas į Konstitucinio Teismo nutarimus, yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo aptartuose nutarimuose Konstitucinio Teismo nuostatos apie tai, kad valstybės institucijose turi dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių, sietinos su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo valstybės tarnautojui. Nagrinėjamu atveju toks klausimas nebuvo sprendžiamas.

18.4. Pareiškėjas nurodo, kad pagal analogiškoje byloje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5154-492/2018), darbdavio diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir / ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki atrankos organizavimo, be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai.

18.5. Pareiškėjas siekia eiti ženkliai žemesnes pareigas, jis atitiko atrankos kriterijus dėl galimybės pretenduoti į minėtas pareigas, nes jau yra praėjęs įstatyme numatytas terminas (3 m.), kuriam praėjus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir turi teisę pretenduoti į valstybės tarnybą. Skundžiamu Įsakymu pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai grįžti į valstybės tarnybą, pasibaigus įstatyme numatytam terminui nuo nuobaudos paskyrimo.

18.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta nė į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjo skundo argumentą tiek dėl atsakovo netinkamai taikyto Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos supratimo ir taikymo, tiek dėl neapibrėžto termino taikymo, uždraudžiant pareiškėjui užimti atitinkamas pareigas valstybės taryboje, t. y. teismo sprendimas yra be motyvų, ir pažeidžia pareiškėjo teisę į efektyvią teisminę gynybą.

18.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo stojimo į valstybės tarnybą galimybę, vertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos, jam einant vadovaujančias pareigūno pareigas, pasekmes, nors jau praėjo 4 metai po pažeidimo padarymo. Teismui nepasisakant ir nevertinant pareiškėjo minėtų argumentų dėl Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų „kitų kompromituojančių duomenų“ buvimo / atsiradimo fakto termino neapibrėžtumo, jam nėra aišku, kiek laiko praėjus nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, jis galėtų stoti iš naujo į tarnybą Departamente, kaip teigia teismas.

19. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu į pareigas nebuvo priimtas vadovaujantis ne tik Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet ir kitų Statuto bei kitų teisės aktų (VTĮ, Aprašo) nuostatų pagrindu, bei atsižvelgiant į turimą informaciją apie pareiškėją, kuri nurodyta Įsakyme.

19.2. Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą aiškinant sistemiškai, gramatiškai ir logiškai, nėra išskirta, kokie kiti patikrinti kompromituojantys duomenys turi būti nustatyti, todėl darytina aiški išvada, kad Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto neriboja 16 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai. Vadovaujantis šiuo Statuto straipsniu, Kalėjimų departamento Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsiliepime pateikta informacija apie pareiškėją yra kompromituojanti ir nesuderinama su bausmių vykdymo sistemos principais. Nėra jokių abejonių, kad pareiškėjas savo elgesiu kompromitavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemą, kadangi, dirbdamas šioje sistemoje, padarė net 3 šiurkščius pažeidimus.

19.3. Atliekant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos tikrinimo procedūrą, taip pat vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, buvo atsižvelgta į STT pateiktą informaciją apie pareiškėją (dėl jo atleidimo, piktnaudžiavimo tarnyba, nušalinimo ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, nes pasisakė dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o ne dėl pareigūno vardo pažeminimo, bei tinkamai priteikė Konstitucinio Teismo praktiką dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai.

19.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo 24.1 punkte nustatytas specialusis reikalavimas – „atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.“

19.5. Nors pareiškėjas teigia, kad faktas dėl pareiškėjui 2017 m. skirtos tarnybinės nuobaudos nėra naujas, t. y. jis atsakovui buvo žinomas, ir tai nebuvo kliūtis leisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje, atsakovas pažymi, jog kompromituojančią informaciją apie pareiškėją sužinojo tik atliekant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos tikrinimo procedūrą.

19.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių grįžti į valstybės tarnybą pažeidimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos faktas nesudaro kliūčių stoti į tarnybą iš naujo, tačiau pareiškėjui taikytinas Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas apribojimas.

19.7. Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme numatytos funkcijos yra svarbios ir atsakingos, nuo kurių veiklos rezultatų priklauso ne tik veiklos organizavimo vadyba ir kokybė, bet ir kontrolės mechanizmas, todėl pareiškėjo priėmimas į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas gali sukelti abejonių su bausmių sistemoje taikomoms vertybėmis. Valstybės tarnautojams keliami itin aukšti elgesio reikalavimai, todėl nustatyti duomenys Tikrinimo išvadoje buvo reikšmingi pareiškėjo tinkamumui nustatyti.?

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ pirmo punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu (1 p.) atsakovas nusprendė neskirti konkursą Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigoms užimti laimėjusio pareiškėjo E. K. į šias pareigas. Tokį sprendimą atsakovas iš esmės grindė Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį „į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: <...> 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“. Iš byloje surinktų įrodymų bei teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas kaip Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus „kitus patikrintus kompromituojančius duomenis“ vertino šioje byloje neginčijamą faktą, kad pareiškėjas 2017 m., eidamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padarė tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei išimtinai su paminėtų pažeidimų turiniu susijusias aplinkybes.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų skirta už tai, kad jis 2017 m., eidamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padaręs tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus: 1) dėl aplaidumo neužtikrino, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius iš uždarosios akcinės bendrovės „Arvirita“ pagal sąskaitą faktūrą AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, būtų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos bei būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, ir patvirtino 2015 m. spalio 16 d. tiekėjo apklausos pažymą Nr. 71-86 bei pavedė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 64; 2) pareiškėjas 2015 m. kovo ir gegužės mėnesiais bei 2016 m. liepos mėnesį, žinodamas, kad prekės ir paslaugos viešųjų pirkimų būdu neskaidriai perkamos iš su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus darbuotojais susijusių įmonių, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Globinta“ laimėti viešuosius pirkimus; 3) pareiškėjas, 2016 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms pranešdamas prieš 1–2 dienas apie tarnybinių atlyginimų koeficientų sumažinimą ir priimdamas sprendimą dėl jų darbo užmokesčio sumažinimo, neįvertino teisinio reguliavimo ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole išdėstytų aplinkybių teisingumo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai kaip Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus „kitus patikrintus kompromituojančius duomenis“ vertino pareiškėjo 2017 m. padarytus tarnybinius nusižengimus, kadangi, pareiškėjo nuomone, šie duomenys vertinami taikant Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą savarankišką draudimo priimti į vidaus tarnybą pagrindą, t. y. sprendžiant, ar asmuo atitinka šiame statute nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punktą, pagal kurį „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 5) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai“. Pareiškėjas nurodo, kad nuo jo padarytų tarnybinių nusižengimų, už kuriuos buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jau praėjo daugiau kaip 3 metai, todėl, pareiškėjo nuomone, vien dėl to jis negali būti pripažintas nelaikomu nepriekaištingos reputacijos asmeniu Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto prasme. Kadangi pastaruoju aspektu pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jo nuomone, nepriimant jo į pareigas laimėjus konkursą dėl anksčiau nei prieš 3 metus padarytų tarnybinių nusižengimų pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai grįžti į valstybės tarnybą, pasibaigus įstatyme numatytam terminui nuo nuobaudos paskyrimo.

24. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informaciją apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra šio statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

25. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, daro išvadą, kad (i) šioje dalyje įtvirtinami pagrindai, kuriems esant asmuo (net ir laimėjęs atitinkamą konkursą užimti valstybės tarnautojo pareigas) negali būti priimamas į valstybės tarnybą (vidaus tarnybą); (ii) tokių pagrindų sąrašas nėra baigtinis, t. y. be konkrečiai Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalie 1–6 punktuose nurodytų pagrindų, asmuo į valstybės tarnybą (vidaus tarnybą) negali būti priimamas ir tais atvejais, kai apie asmenį „yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ (Vidaus tarnybos statuto 16 str. 1 d. 7 p.); (iii) Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais „kitais patikrintais kompromituojančiais duomenimis“ negali būti pripažintos faktinės aplinkybės, kurios, kaip nustatyta ir šioje byloje, yra reikšmingos konstatuojant asmens nepriekaištingą reputaciją (Vidaus tarnybos statuto 16 str. 1 d. 1 p., 9 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.)).

26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad atsakovas, spręsdamas, ar konkursą Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigoms užimti laimėjęs pareiškėjas E. K. gali būti paskirtas į šias pareigas, esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog jis 2017 m., eidamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padarė tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir ar dėl išimtinai su paminėtų tarnybinių pažeidimų turiniu susijusių aplinkybių pareiškėjas gali užimti laimėtas valstybės tarnautojo pareigas, turėjo taikyti ne Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, kartu su 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punktu.

27. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus kilusio ginčo turinį, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjant kilusį administracinį ginčą turi būti taikoma inter alia (be kita ko) Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostata, kad „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostata „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“ yra imperatyvi. Todėl nei į vidaus tarnybą asmenį skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl konkursą į vidaus tarnybą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas, nei teismas, nagrinėdamas atitinkamą ginčą, neturi kompetencijos vertinti tarnybinio nusižengimo, už kurį asmuo daugiau nei prieš 3 metus buvo atleistas iš valstybės tarnybos, pobūdžio ir nuspręsti, kad, nepaisant formalios aplinkybės (t. y. kad yra suėjęs 3 metų terminas nuo tarnybinio nusižengimo, už kurį asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos), asmuo dėl jo padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų pobūdžio negali būti pripažintas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

29. Teisėjų kolegijai, ypač atsižvelgus į veikų, už kurias pareiškėjas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigų, pobūdį, net ir praėjus daugiau nei trims metams nuo tų veikų padarymo, pareiškėjo galimybės užimti Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas kontekste kyla abejonių dėl Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostatos „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“ atitikties Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

30. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta „piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“.

31. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai kaip sistemai suponuoja ir tam tikrus konstituciškai pagrįstus reikalavimus asmenims, kurie siekia įgyvendinti savo konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą arba jau yra tapę valstybės tarnautojais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti ir su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šių priemonių yra Statuto 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad Statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir susijusiomis statutinių valstybės tarnautojų nepriekaištingą reputaciją ir tolesnę tarnybą ribojančiomis nuostatomis siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą (žr. mutatis mutandis Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo 16.2 p.). Tačiau, kaip matyti iš Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, praėjus 3 metams po asmens atleidimo iš vidaus tarnybos dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, asmuo pripažįstamas esančiu nepriekaištingos reputacijos, neatsižvelgiant nei į asmens padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nei į instituciją ir ketinamas užimti pareigas statutinėje tarnyboje, ir nesant galimybės įvertinti su į statutinę tarnybą stojančio asmens buvusio nusižengimo individualiomis aplinkybėmis susijusią korupcijos pasireiškimo tikimybę, asmens patikimumą ir kt.

33. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta „teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“.

34. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, be kita ko, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (žr., pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą). Taip pat Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kyla tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (2013 m. liepos 5 d. nutarimas); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta vertinamojo pobūdžio „valstybės tarnyboje einančio pareigas asmens patikimumo“ kriterijus, kurio įgyvendinimas užtikrinamas ir per Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, šios dalies 4 punkto atveju nesudaro galimybės bylą dėl atsisakymo priimti konkursą laimėjusį asmenį į statutinę tarnybą nagrinėjančiam teismui įvertinti individualios situacijos, patvirtinant ar paneigiant, kad asmens veiksmai (padaryti tarnybiniai nusižengimai) lemia šio asmens neatitiktį „valstybės tarnyboje einančio pareigas asmens patikimumo“ kriterijui.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tarnybiniai nusižengimai skiriasi jų padarymo aplinkybėmis, sukeltomis pasekmėmis. Nepaisant to, pagal Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostatą „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“ asmuo, kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai, visais atvejais laikomas nepriekaištingos reputacijos, nepriklausimai nuo to, kokio sudėtingumo ir kokio pobūdžio tarnybinį nusižengimą jis padarė, kokią įtaką ši aplinkybė kelia asmens ketinamoms užimti pareigoms statutinėje tarnyboje.

37. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai kyla abejonė dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinos teisės normos – Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostatos „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“ – atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, nes ji, teisėjų kolegijos vertinimu, apriboja teismų galimybes įvertinti individualią kiekvieno asmens, pretenduojančio į statutinę tarnybą, situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją ir nustatyti minėtam asmeniui konkrečiu atveju taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones.

38. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reguliavimo, byloje yra tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymus ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostata „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 1 ir 2 d.).

40. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba (kodas 288697120).

41. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvusio atsakovo teisinis statusas (pavadinimas) pasikeitė, atsakovas byloje iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos keičiamas į Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 54 straipsnio 1 dalimi, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 137 straipsniu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punkto nuostata „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.