Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir I. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės apie I. T. santuokos sudarymą turi esminės reikšmės civilinei bylai Nr. 2-1441-637/2010. Apelianto įsitikinimu, sudarydama naują santuoką I. T. išreiškė savo sutikimą dėl santuokos nutraukimo su pareiškėju, todėl žinodamas šią aplinkybę teismas civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 būtų priėmęs kitokį procesinį sprendimą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015-12-01 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir kt.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-637/2006 nutraukė V. D. ir I. T. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 teismo 2006-01-23 sprendimas buvo panaikintas ir pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu paliktas nenagrinėtu. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutarties matyti, jog pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo paliktas nenagrinėtu dėl to, jog pareiškėja I. T. nebuvo pasirašiusi pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių I. T. parašas buvo suklastotas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad už šiuos neteisėtus veiksmus pareiškėjas buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-10 nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia, kuri yra išreiškiama abiem sutuoktiniams pasirašant teismui teikiamą prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str.). Dėl to negalima sutikti su apelianto nuostata, kad naujos santuokos sudarymas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaip I. T. sutikimas nutraukti šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Taigi ši aplinkybė negalėjo lemti iš esmės kitokio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 priėmimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. T. naujos santuokos sudarymas negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, todėl proceso atnaujinimas pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas nėra galimas.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad apie I. T. naują santuoką jis sužinojo tik 2015-05-22, kai į bylą buvo pateiktas I. T. ir A. L. santuokos liudijimas, todėl nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-87-323/2016 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo. Šioje civilinėje byloje atsakovas V. D. 2013-11-21 pareiškė priešieškinį ir jame nurodė, kad jam yra žinoma apie I. T. naują santuoką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas skunde pripažįsta, jog apie I. T. santuokos sudarymą jam buvo žinoma ir anksčiau nei 2015-05-22. Taigi apeliantas jau 2013-11-21 žinojo apie prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavimo pradžią sieja su proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių sužinojimo momentu, o ne šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų gavimu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido LR CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pirmosios instancijos teismas tai nustatė teisingai.

Skunde nurodoma ir tai, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas teisme nėra kliūtis atnaujinti procesą kitoje byloje ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nustatęs, jog teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dviejų civilinių bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimas tarp tų pačių šalių nėra galimas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo.

I. T. teismo prašo pareiškėjui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant atskirąjį skundą dėl teismo 2015-10-09 nutarties. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri buvo pradėta suklastoto dokumento pagrindu ir už tai pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi pareiškėjas iš esmės siekė neteisėtais veiksmais sukurtų teisinių padarinių įteisinimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas viso proceso metu naudojosi advokato pagalba, todėl akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės ir galimos neigiamos tokio elgesio pasekmės pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau apeliantas savo nesąžiningų veiksmų nenutraukė ir pradėjo apeliacinį procesą dėl teismo 2015-10-09 nutarties. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas savo teise kreiptis į teismą naudojosi ne pagal jos paskirtį ir siekė tikslų, kurie nėra susiję su asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų yra didinamos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos bei vilkinamas bylos procesas. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pareiškėjui paskirti 100 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant atskirąjį skundą ir įpareigoti pareiškėją 50 proc. šios baudos sumokėti I. T. (LR CPK 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutartį palikti nepakeistą.

Paskirti pareiškėjui V. D. 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant atskirąjį skundą ir įpareigoti pusę šios baudos sumokėti I. T..