- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1584-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25202-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. liepos 1 d. savavališkos statybos aktą Nr. SAA-00-200701-00049; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200702-00051; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200702-00054. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo Nr. NSD-00-200702-00051 ir privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200702-00054 galiojimą. Nurodė, jog teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis draudžia Inspekcijai perduoti nurodymą antstoliui priverstiniam vykdymui, jeigu dėl jo vyksta teisminis ginčas, tačiau ieškovės nuomone, toks draudimas neužtikrina pakankamos ieškovo teisių ir teisėtų interesų apsaugos nuo nepagrįstų teisinių pasekmių atsiradimo. Inspekcija savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų pagrindu turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus, paskirti baudas ir kt. Byloje taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės teisėti interesai nenukentės. Tuo tarpu netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai neproporcingai nukentės ieškovė, jei jai skundžiamų aktų pagrindu bus surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir paskirtos baudos, nes teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis tokios rizikos nepašalina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės prašo uždrausti jos atžvilgiu pradėti administracinę bylą ar skirti administracinę nuobaudą dėl skundžiamų aktų nevykdymo. Įstatymas nenumato galimybės taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepašalintų grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, o dėl tokio pobūdžio reikalavimų vykdomieji raštai nėra išduodami, t. y. teismo sprendimai dėl pripažinimo nėra priverstinai vykdomi, jie yra savaime besirealizuojantys.
4. Atkreipė dėmesį, jog ieškovei nekyla didelė rizika patirti nepatogumus, jog jos atžvilgiu būtų skiriama administracinė nuobauda, nes šiuo metu ieškovės atžvilgiu nėra pradėta jokia administracinė byla. Jeigu ieškovė ir būtų traukiama administracinėn atsakomybėn, ji turėtų teisę administracinę nuobaudą apskųsti ir prašyti sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą teisme iki bus išnagrinėta ši civilinę bylą, jei šios bylos neišnagrinėjimas kliudytų teisingai išspręsti ieškovės patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
5. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių padidėtų teismo sprendimo neįvykdymo rizika, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymą atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirajame skunde nurodė:
6.1. pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, kurių galiojimo metu Inspekcija turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus bei skirti ieškovei baudas, todėl laikytina, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius, Inspekcija skundžiamų sprendimų pagrindu paskirs baudas Statybos įstatymo 56 straipsnio ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio nustatyta tvarka;
6.2. Inspekcija jau yra pradėjusi procedūras siekdama surašyti administracinių nusižengimų protokolą vadovaujantis šioje teisminėje byloje skundžiamais Inspekcijos sprendimais, t. y. Savivaldybėje buvo gautas kvietimas atvykti į Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmąjį statybos priežiūros skyrių dėl valstybinėje žemėje, šalia pastatų, esančių Taikos g. 53, 55, 57, 61, Vilniuje, įrengto plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio. Kvietime nurodyta, kad kvietimo tikslas – administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Dėl organizacinių klausimų, bei Savivaldybės prašymo posėdis buvo laikinai atidėtas (naujo kvietimo kol kas Savivaldybė nėra gavusi);
6.3. teismo argumentas, kad ieškovė gavusi nuobaudą turės teisę ją apskųsti ir tokioje teisminėje byloje galės prašyti sustabdyti procesą kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-30933-294/2020, neatitinka Civilinio proceso kodekse įtvirtintų teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų. Ieškovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje būtų proporcingas, leistų užtikrinti koncentruotą bei ekonomišką ginčo išsprendimą, nekeliant kitų bylų, kurių išsprendimas iš esmės priklausytų nuo šios bylos rezultatų;
Atsiliepimas
7. Atsakovė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Atsiliepime nurodė:
7.1. Inspekcija skundžiamą aktą ir privalomuosius nurodymus surašė dėl savavališkai valstybinėje žemėje šalia pastatų, esančių Taikos g. 53, 55, 57, 61, Vilniuje, įrengto plokščio horizontalaus inžinerinio statinio, kurio apytiksliai išmatavimai 41 m x 24 m, preliminarus plotas – 682 kv. m, priskiriamo II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Inspekcija 2020 liepos 2 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200702-0051 įpareigojo apeliantę nevykdyti jokių plokščiojo horizontalaus statinio, esančio valstybinėje žemėje šalia pastatų, esančių Taikos g. 53, 55, 57, 61, Vilniuje, statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Inspekcija 2020 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-00-200730-00041 konstatavo, kad 2020 liepos 2 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200702-00051 yra įvykdytas, todėl jo galiojimo sustabdymas nesukeltų apeliantei teisinių pasekmių;
7.2. apeliantė atskirajame skunde būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia ne šioje byloje būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, bet atsakomybės taikymo Statybos įstatymo ir ANK nustatyta tvarka grėsme (apeliantė iš esmės nurodo argumentus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimui, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o galėtų būti nagrinėjimas ANK nustatyta tvarka). Įvertinus apeliantės teiginius dėl galimo administracinės atsakomybės taikymo sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad jei apeliantė būtų patraukta administracinėn atsakomybėn, ji turėtų teisę administracinę nuobaudą apskųsti ir prašyti sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą teisme iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, jei šios bylos neišnagrinėjimas kliudytų teisingai išspręsti jos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad grėsmė būti nubaustam ANK nustatyta tvarka nėra susijusi su būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1044-502/2015).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
11. Teismas, spręsdamas dėl nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą ir privalomuosius nurodymus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas ir privalomieji nurodymai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama laikinai sustabdyti skundžiamo akto ir privalomųjų nurodymų galiojimą, būtinybę imtis tokių veiksmų grindžia ne šioje byloje galimai jai palankaus teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimu, o grėsme būti nubausta Statybos įstatymo 56 straipsnio ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio numatyta tvarka. Kadangi šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodinėjo ir teismas savo iniciatyva nenustatė, jog panaikinus skundžiamą aktą ir privalomuosius nurodymus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas taps itin sudėtingas arba iš viso neįmanomas, apeliacinio teismo vertinimu, nesant duomenų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių padidėtų teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.