Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1737-431/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
e2S-1737-431/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18413-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1737-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18413-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1.;
(S)3.3.4.20.; 3.3.2.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą gauti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos sveikatos, teistumų, administracinių pažeidimų pažymas apie A. B., taip pat teistumų, administracinių pažeidimų pažymas asmenų, kurie gyvena kartu su A. B.; paskelbti negaliojančiomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažymas, pateiktas užsienio savivaldybei ir užsienio teismui; išduoti leidimą gauti teistumų išrašus apie A. B. iš Vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymas netenkintas.

Teisme gautas pareiškėjos A. B. atskirasis skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl teismo leidimų išdavimo buvo išnagrinėtas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, kuri skirta byloms dėl teismo leidimų nagrinėti. Minėto skyriaus CPK 582 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad bylą dėl teismo leidimo išdavimo teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, per rašymo apsirikimą buvo nurodyta, kad tokia nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu. Padarytas rašymo apsirikimas nekeičia imperatyvios CPK 582 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nutartys dėl teismo leidimų neskundžiamos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta nutartis negali būti apeliacijos objektas, atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 dalis, 334 straipsnis, 338 straipsnis, 582 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir išduoti pareiškėjai teismo leidimą. Nurodo, jog pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą, nes realių duomenų suklastojimas ir tyčinis užslėpimas apie A. B. teistumus, administracines nuobaudas, kriminalinius išrašus, paveikė užsienio teismą ir užsienio savivaldybę. Įvaikinimo tarnyba ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išgalvojo pažymas, nes jie niekada nesusipažino su baudžiamosiomis bylomis, iškeltomis A. B.. Užsienio teisėjas, užsienio socialinė tarnyba turi kuo skubiau sužinoti A. B. teistumus, administracinius pažeidimus, A. B. psichikos sveikatos būklę, jo įrašymą į socialinę riziką dėl smurto prieš mažametį. Pareiškėja taip pat prašo nagrinėti bylą iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl nepagrįstų pažymų panaikinimo ir realių duomenų pateikimo užsienio savivaldybei ir teismui apie A. B. ir kartu su juo gyvenančius asmenis: A. ir V. B., suklastotų duomenų apie pareiškėją ir I. paneigimo. Įvaikinimo tarnyba savanoriškai atsisakė panaikinti pažymas ir pateikti realią informaciją apie A. B., nurodydama, kad suklastotų pažymų daugiau nebesiunčia užsieniui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylų dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjimu bei priimtų teismo nutarčių įsiteisėjimu ir jų apskundimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja prašė išduoti leidimą gauti iš įvaikinimo tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos sveikatos, teistumų, administracinių pažeidimų pažymas apie A. B. ir teistumų, administracinių pažeidimų pažymas asmenų, kurie gyvena kartu su A. B.; paskelbti negaliojančiomis įvaikinimo tarnybos pažymas, pateiktas užsienio savivaldybei ir užsienio teismui; išduoti leidimą gauti teistumų išrašus apie A. B. iš vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl leidimo išdavimo netenkino bei nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį bylą dėl teismo leidimo išdavimo teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje buvo klaidingai nurodyta, jog nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, o toks rašymo apsirikimas nekeičia imperatyvios CPK 582 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nutartys dėl teismo leidimų neskundžiamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis negali būti apeliacijos objektas. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą, nepateikė jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad teismo nutartis dėl atsisakymo išduoti teismo leidimą galėtų būti skundžiama. Pareiškėja atskirajame skunde pakartojo tas pačias aplinkybes, kurias ji nurodė ir prašyme dėl teismo leidimo išdavimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė