Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-704/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
2A-704/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
AB ,,Progresas“, AB ,,Klaipėdos mediena“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Ieškovas
S. Š.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-704/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,atsakovų atstovėms D. J. ir E. Z. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų AB ,,Progresas“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-444-524/2009 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, AB ,,Progresas“, AB ,,Klaipėdos mediena“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus priteisti 194 769 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo AB „Progresas“ – 6 231 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo AB „Klaipėdos mediena“ – 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nustatyta, jog ieškovė serga profesinėmis ligomis, kuriomis susirgo dėl pasikartojančių darbo judesių, triukšmo bei priverstinės darbo pozos, netinkamo darbo vietos įrengimo. Susirgusi profesinėmis ligomis, ieškovė patiria ne tik fizinius skausmus, bet ir didelę emocinę depresiją bei stiprius vidinius išgyvenimus, neteko 50 proc. darbingumo, sumažėjo pajamos. Nurodė, kad gauna pašalpą iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, tačiau nėra atlyginama neturtinė žala, kurią pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei S. Š. iš AB ,,Progresas“ 6 231 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš AB ,,Klaipėdos mediena“ 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodė, kad tuo atveju, jei asmuo dirbo keliose darbovietėse ir, atlikdamas darbo funkcijas, susirgo profesine liga, tai žalos atlyginimo dydis priteisiamas iš kiekvieno darbdavio, prieš tai nustačius profesinio darbingumo netekimo procentą toje darbovietėje. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. vasario 14 d. akte buvo vertinta tik ieškovės darbo veiklos raida ir įvertintos ieškovės darbo sąlygos, turėjusios įtakos profesiniam susirgimui, tačiau procentinė kiekvieno buvusio darbdavio kaltės išraiška buvo išdėstyta 2007 m. balandžio 11 d. rašte. Teismas sprendė, kad ieškovė, sužinojusi apie savo teisės pažeidimą, iš esmės negalėjo realizuoti teisės į teisminę gynybą, nes, praradusi 50 proc. darbingumo dirbdama 7 darbovietėse, nežinojo, kiek pas kiekvieną iš jų procentine išraiška neteko darbingumo.

Dėl atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakomybės teismas sprendė, kad, 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 18-1 straipsnio 1 dalies, 4 ir 6 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba perėmė tik ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos, nes neturtinės žalos atlyginimo buvę ūkio subjektai nebuvo pradėję jai mokėti. Atsakovo pareiga atlyginti turtinę žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš įstatymo. Tai reiškia, kad pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias turtinės prievolės perėmimo santykius. Teismas įvertino aplinkybę, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba tiesiogiai nevykdė veiklos, dėl kurios ieškovė susirgo profesine liga ir dėl to neteko darbingumo, todėl jai netaikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Nurodė, kad atsakovo pareiga atlyginti neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia pareiga numatyta prievolės perėmimo įstatyme, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

Dėl atsakovų AB ,,Progresas“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ atsakomybės teismas nurodė, kad byloje šie atsakovai neginčija ieškovės profesinio darbingumo netekimo fakto, procentų, o prašo atmesti ieškinį tik dėl ieškinio senaties termino taikymo ir pakartotinio kreipimosi į teismą. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovė bendrovėje ,,Progresas“ dirbo 1987 m. spalio 1 d. – 1996 m. liepos 18 d. laikotarpiu, ir šis darbas 13,5 procentais lėmė jos profesinę ligą, o bendrovėje AB ,,Klaipėdos mediena“ dirbo 1997 m. sausio 20 d. – 1998 m. kovo 26 d. laikotarpiu, ir šis darbas 2 procentais lėmė ieškovės profesinę ligą. Civilinė byla Nr. 2-324-33/2007 įrodo, kad ieškovė 2006 m. liepos 17 d. buvo pareiškusi ieškinį LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, prašydama priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šis ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, pagal kurią ieškovei buvo atlyginta 11 000 Lt neturtinė žala. teismas sprendė, kad nepagrįsta atsakovų pozicija dėl ieškinio senaties taikymo paminėtais motyvais. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę pasirinkti jai padarytos žalos atlyginimo subjektą, todėl ji nėra saistoma priimtu sprendimu kitoje civilinėje byloje, iškeltoje kitam jos buvusiam darbdaviui. Teismas nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 18, 28 straipsnių nuostatos leidžia tikėtis darbuotojui, jog jis darbe bus saugus, jo darbo priemonės bus saugios, tačiau įvykus priešingai, akivaizdu, kad darbuotojas patiria didesnius išgyvenimus negu susirgus kita, ne profesine liga, nes darbas yra kiekvieno žmogaus pajamų, o kartu ir pragyvenimo šaltinis. Teismas pažymėjo, kad įprastai profesinės ligos pasižymi ilgalaikiu ir lėtiniu pobūdžiu. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė serga keliomis profesinėmis ligomis: stuburo osteochondroze su radikulopatijomis, pečių sąnarių periartroze ir poliosteoartroze. Ieškovės gydymosi dokumentai įrodo, kad profesinis ieškovės susirgimas yra lėtinis, lydimas nuolatinių skausmų. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog stuburo ir sąnarių ligos sukelia ypatingai didelius skausmus. Sveikas stuburas užtikrina asmeniui vieną iš gyvybiškai svarbiausių asmens organizmo funkcijų – judėjimą. Judėjimas užtikrina asmeniui galimybę laisvai dirbti, bendrauti, gerai pailsėti, t.y. gyventi pilnavertį gyvenimą. Ši funkcija yra susijusi su asmens galimybe vaikščioti, sėdėti, gulėti. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė, būdama 60 metų amžiaus, dėl profesinio susirgimo patiria nuolat juntamus ir nepraeinančius sveikatos sutrikimus, skausmą. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.283 str. 1 d.), kai ji padaryta asmens sveikatai, nepriklausomai nuo to, kad ji padaryta ne nusikaltimu, ir nuo to, kad nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Teismas nurodė, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Šioje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Viešojo intereso prasme darbdavys turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis darbų saugos užtikrinimo reikalavimų. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog darbdavys neužtikrino saugių sąlygų, yra konstatuota profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nurodytais teisės aktais, bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, padarė išvadą, kad ieškovė, dirbdama AB ,,Progresas“, neteko 13,5 proc. darbingumo, todėl jos prašoma priteisti 6 321 Lt neturtinei žalai atlyginti suma nėra pernelyg didelė, papildomai atsižvelgiant į 9 metų darbo stažą toje įmonėje. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė pas atsakovą AB ,,Klaipėdos mediena“ neteko 2 proc. darbingumo ir dirbo toje įmonėje vienerius metus, prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 3 000 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas AB ,,Progresas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AB ,,Progresas“ ieškovei priteista 6 231 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o valstybei – 186,93 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovės 186,93 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas turėjo nustatyti visas atsakovo AB ,,Progresas“ civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. Teismas nenustatė atsakovo AB ,,Progresas“ neteisėtų veiksmų, kurie galėjo padaryti įtaką nustatytoms ieškovei profesinėms ligoms bei šių ligų pasekmėms. Teismas sprendime nurodė tik vieną abstraktų teiginį, jog ,,tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, yra konstatuota profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte“, kuris teismo nuomone, pagrindžia tiek AB ,,Progresas“, ties AB ,,Klaipėdos mediena“ neteisėtus veiksmus. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, neužtikrino saugių darbo sąlygų, nors, remiantis CPK 12, 178 straipsniais, turėjo tai padaryti. Iš byloje esančio 2005 m. vasario 14 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto matyti, kad profesinės ligos vystymosi priežastis – netinkamas darbo vietos įrengimas, ką patvirtino ir ieškovė savo ieškinyje. Kadangi S. Š. darbo vieta AB ,,Progresas“ nebuvo tirta, teigti, kad ji buvo netinkamai įrengta ir preziumuoti AB ,,Progresas“ neteisėtų veiksmų buvimą, nėra jokio pagrindo. Be to, minėtame akte nėra nurodytas nei vienas AB ,,Progresas“ padarytas teisės aktų pažeidimas, kuris būtų galėjęs sąlygoti ieškovės susirgimą profesinėmis ligomis. Apeliantas pažymi, kad darbo Klaipėdos valstybinės taros gamyklos ,,Progresas“ metu, S. Š. nuo 1988 m. balandžio 19 d. iki 1991 m. vasario 23 d. buvo išleista nemokamų atostogų vaiko priežiūrai, o nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. sausio 2 d. jai buvo suteiktos nemokamos atostogos, ko ieškovė neginčija. Taigi, daugiau kaip tris metus S. Š. apskritai nedirbo mašiniste. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė, 2006 m. gruodžio 6 d. pateiktame ieškinyje atsakovui LKAB ,,Klaipėdos smeltė“ nurodė, kad dėl to, kad ji susirgo profesinėmis ligomis, yra kaltas jos darbdavys LKAB ,,Klaipėdos smeltė“, neužtikrinęs jai tinkamai įrengtos, teisės ir sanitarinių teisės aktų nuostatas atitinkančios darbo vietos. Paminėtame ieškinyje ieškovė aiškino, kad nors ji ir dirbo kitose įmonėse, kuriose atliekami darbai teoriškai galėjo turėti įtakos profesinės ligos išsivystymui, tačiau iš ankstesnių ieškovės sveikatos patikrinimų išvadų matyti, kad, įsidarbindamas LKAB ,,Klaipėdos smeltė“ ji buvo sveika ir profesinių ligų požymiai jai nepasireiškė. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2007 m. balandžio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrojo teritorinio skyriaus raštu Nr. R-20. Šis raštas buvo pateiktas į kitą civilinę bylą, kaip atsakymas į teismo klausimus, suformuotus atsižvelgiant į toje civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus pasiūlymus, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių AB ,,Progresas“, kuri toje byloje nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. Be to, apelianto nuomone, 2007 m. balandžio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrojo teritorinio skyriaus rašte Nr. R-20 išdėstytos informacijos teisingumas kelia pagrįstų abejonių, nes nurodoma, kad ieškovės profesinės ligos priežastys yra visą žmogaus kūną veikianti vibracija, pasikartojantys darbo judesiai, darbo poza, triukšmas, kas neatitinka tikrovės. Iš 2005 m. vasario 14 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 16.2 punkto matyti, kad ieškovės profesinės ligos vystymosi priežastis – netinkamas darbo vietos įrengimas, ką patvirtino ir pati ieškovė savo ieškinyje. Esant tokiai nustatytai profesinės ligos priežasčiai, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrasis teritorinis skyrius turėjo nustatyti, kurie ieškovės S. Š. darbdaviai buvo netinkamai įrengę darbo vietas, ir tik po to tokiems darbdaviams paskirstyti S. Š. 50 proc. profesinio darbingumo netekimą. Be to, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrasis teritorinis skyrius, paskirstydamas S. Š. 50 proc. profesinio darbingumo netekimą jos darbdaviams, neatsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes, į kurias turėjo būti atsižvelgta: tai, kad iki privatizavimo AB ,,Progresas“ teisinė forma buvo valstybės akcinė įmonė, o pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18-1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žalos atlyginimo prievolė, kai profesinė liga nustatoma po įmonės privatizavimo, už nedarbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki privatizavimo, pereina valstybei. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, kaip minėta, ieškovė daugiau kaip tris metus įmonėje realiai nedirbo – buvo nemokamose atostogose. Teismo motyvai, kuriais remiantis jis konstatavo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos 6 321 Lt suma nėra pernelyg didelė (t. y. kad ieškovė, dirbdama AB ,,Progresas“, neteko 13,5 proc. darbingumo, atsižvelgiant į 9 metų darbo stažą įmonėje), yra nepagrįsti. Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, tik abstrakčiai nurodė, kad dėl profesinių ligų negali gyventi pilnaverčio gyvenimo – nuolat kenčia skausmus stuburo ir pečių srityje, tapo jautri temperatūros pokyčiams, todėl yra priversta daugiausiai laiko praleisti namuose, uždaroje patalpoje, tokia padėtis ją veikia emociškai neigiamai. Tokie abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti, o tik prielaidomis paremti teiginiai negalėjo būti pagrindu priteisti ieškovės prašomo dydžio neturtinę žalą, kuri yra akivaizdžiai per didelė.Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Profesinės ligos, iš kurių ieškovė kildina AB ,,Progresas“ tariamą prievolę sumokėti 6 231 Lt dydžio neturtinę žalą, buvo nustatytos 2005 m. vasario 24 d., ko neneigia ieškovė. Apeliantas pažymi, kad žala dėl profesinės ligos daroma nuo susirgimo momento, o ji paaiškėja nuo tada, kai profesinė liga konstatuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teisė į žalos, padarytos asmens sveikatai dėl profesinės ligos, atlyginimą atsiranda nuo profesinės ligos konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento, ką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-512/2006). Išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškinio senatis dėl žalos, susijusios su 2005 m. vasario 24 d. S. Š. nustatytomis profesinėmis ligomis, prasidėjo 2005 m. vasario 25 d. ir baigėsi 2008 m. vasario 24 d., o ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas 2008 m. spalio 31 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl buvo pagrindas ieškinį atmesti (CPK 1.131 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ ieškovei priteista 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei valstybei 90 Lt žyminio mokesčio, ieškinį atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovės žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nepagrįstai skaičiavo ieškinio senaties terminą ne nuo 2005 m. vasario 14 d., kai profesinė liga buvo konstatuota teisės aktų nustatyta tvarka, o nuo 2007 m. balandžio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrojo teritorinio skyriaus rašto Nr. R-20 pateikimo dienos. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovai ieškinį prašė atmesti tik dėl ieškinio senaties ir pakartotinio kreipimosi į teismą. Atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad darbdavio AB ,,Klaipėdos mediena“ atsakomybė dėl ieškovės susirgimo profesine liga nėra įrodyta. Teismas nenustatė atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ kaltės. Kaip nurodyta 2005 m. vasario 14 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, ieškovei periodiškai buvo tikrinama sveikata. Ir sveikatos priežiūros įstaigų išvadose nuo 1994 m. iki 2004 m. buvo nurodyta, kad ieškovė sulygtą darbą dirbti gali. Tačiau, kaip matyti iš 2007 m. balandžio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrojo teritorinio skyriaus rašto, profesinė liga ieškovei pradėjo vystytis dar nuo 1971 m., nors jokiuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad S. Š. negali dirbti krano mašiniste ir kad jai tokios darbo sąlygos netinka. Šių medicininių dokumentų prieštaravimų teismas netyrė ir nevertino. Be to, ieškovės darbo AB ,,Klaipėdos mediena“ metu, t. y. nuo 1997 m. sausio 20 d. iki 1998 m. kovo 26 d., buvo atliekami darbo vietų higieniniai tyrimai ir jokių darbuotojų saugos darbų reikalavimų pažeidimų užfiksuota nebuvo, tuo tarpu matavimai atlikti 2005 m. ir pateikti kaip papildoma informacija 2005 m. vasario 14 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, jokios įtakos nagrinėjamam susirgimui profesine liga neturi.Teismas sumažino atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ padarytą neturtinę žalą, prieš tai nenustatęs jos dydžio, taip pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų.Ieškovė S. Š. AB ,,Klaipėdos mediena“ dirbo nuo 1997 m. sausio 20 d. iki 1998 m. kovo 26 d., t. y. iki įsigaliojant 2000 m. CK. 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus CK. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal CK normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam CK, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo darbe atlyginimo norma įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis, ir ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.

Atsiliepimas

Ieškovė S. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės manymu, teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kaip minėta ieškinyje, ieškovė aplinkybę, kad serga profesine liga, sužinojo 2005 m. vasario 24 d. Nepraleisdama terminų, ji kreipėsi dėl žalos atlyginimo į teismą, patraukdama atsakovu paskutinį darbdavį LKAB ,,Klaipėdos smeltė“. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kokia procentine išraiška profesinei ligai išsivystyti turėjo įtakos ieškovės darbas kitose įmonėse, ir ši išraiška buvo nustatyta 2007 m. balandžio 11 d. Ieškovės manymu, žalos apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka turi būti nustatyta, remiantis teisės aktais, kurie galiojo ieškovės profesinės ligos nustatymo momentu, t. y. nuo 2005 m. vasario 24 d., kai galiojo naujasis CK bei jame įtvirtintos nuostatos, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir pagrįstai nurodė, jog šią žalą turi atlyginti už tai atsakingi asmenys – buvę ieškovės darbdaviai. Ieškovės manymu, priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Atsakovas AB ,,Progresas“ atsiliepimu į atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo juos patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovė įgijo 2005 m. vasario 24 d., jai nustačius profesinę ligą, ieškinys pateiktas suėjus ieškinio senaties terminui. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų AB ,,Progresas“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ civilinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik du atsakovai AB ,,Progresas“ ir AB ,Klaipėdos mediena“, kurie skundžia tas sprendimo dalis, kuriomis ieškinys jų atžvilgiu buvo patenkintas. Todėl byla nagrinėjama šių apeliacinių skundų ribose.

Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevisiškai išaiškino bylai reikšmę turinčias aplinkybes bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Gindamiesi nuo ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Atsisakęs tenkinti šiuos prašymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senatis nebuvo praleista ir šį terminą skaičiavo nuo 2007 m. balandžio 11 d. rašto, kuriame buvo nurodyta procentinė buvusių ieškovės darbdavių kaltės išraiška (prijungta Klaipėdos apygardos teismo civ. b. Nr. 2A-324-33/2007, b. l. 100). Tačiau sutikti su teismo išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios kolegija negali, nes byloje nustatyta ir pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą atsiranda nuo tada, kai profesinis susirgimas konstatuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tokiu momentu laikytina 2005 m. vasario 24 d., kai Klaipėdos jūrininkų ligoninė, remdamasi profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto išvadomis, nustatė ieškovės profesinį susirgimą. Būtent šiame akte buvo išvardinti visi ieškovės darbdaviai, analizuojami ieškovės darbo įvairiose darbovietėse ypatumai bei aptariami profesinės rizikos veiksniai. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priėmus nurodytą aktą, ieškovė negalėjo realizuoti savo teisės į teisinę gynybą, nes nežinojo kiek pas kiekvieną iš darbdavių procesine išraiška neteko darbingumo.

Pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą patvirtina pačios ieškovės elgesys. Jau 2006 m. birželio 6 d. (t. y. dar iki teismo minimo 2007 m. balandžio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus rašto) ieškovė kreipėsi į atsakovą AB ,,Klaipėdos mediena“ su pasiūlymu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė konkretų šios žalos dydį (b. l. 164). Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad toks pasiūlymas žodine forma buvo teiktas ir AB ,,Progresas“. Pagaliau ir ieškinys bendrovei ,,Klaipėdos Smeltė“ buvo pareikštas iki minėto rašto, t. y. 2006 m. liepos 17 d. (prijungta civ. b., b. l. 3).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, kolegija daro išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kurio eiga turi būti skaičiuojama nuo 2005 m. vasario 25 d. (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str.). Tuo tarpu, sprendžiant dėl šio termino atnaujinimo, reikia turėti omenyje, kad tos pačios aplinkybės parodo, jog ieškovė jau po 2005 m. vasario 24 d. turėjo galimybę kreiptis į teismą, nes jau po šio akto priėmimo vedė su apeliantais derybas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pastebėtina ir tai, kad jau 2006 m. ieškovės interesus atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas. Todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškovės pareikšto ieškinio senaties terminą. Vien nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Tačiau, kolegijos nuomone, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas iš esmės. Spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau šią teisės normą taikė netinkamai. Tokia išvada daroma todėl, kad nei 1964 m. CK 499 straipsnis, nei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas nenumatė neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė bendrovėje ,,Progresas“ dirbo iki 1996 m. liepos 18 d., o pas kitą apeliantą – iki 1998 m. kovo 26 d. Taigi, nagrinėjamu atveju žala ieškovės sveikatai buvo padaryta iki naujojo CK įsigaliojimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, žala atsirado ir ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo jau įsigaliojus 2001 m. CK.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864) 4 straipsnis numatė, kad CK (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.) taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad CK 6 knygos XXII skyriaus 3 skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamos bylos atveju neturtinė žala padaryta iki naujojo CK įsigaliojimo. 1964 m. CK normos, reglamentuojančios atsakomybę už fizinio asmens sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą privalo mokėti už tą fizinį asmenį draudimo įmokas, ir kiti panašius santykius reglamentuojantys įstatymai neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tokiais atvejais nenustatė. Įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymo, kuris numatytų, jog CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą profesinio susirgimo atveju galiotų atgal, tai yra naujajame CK nėra išimčių dėl materialiųjų teisės normų, numatančių galimybę atlyginti neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turėjo taikyti principą, kad įstatymas atgal negalioja. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Kadangi apeliaciniai skundai patenkinti – ieškinys atmestas, CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, tačiau pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovai už apeliacinius skundus sumokėjo: AB ,,Progresas“ – 186,93 Lt (b. l. 154), UAB ,,Klaipėdos mediena“ – 90 Lt (b. l. 169), šios sumos priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. Š. (a. k. 44910180453) atsakovui AB ,,Progresas“ (į. k. 140357477) 186,93 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 93 ct), atsakovui UAB ,,Klaipėdos mediena“ (į. k. 240616710) 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinius skundus.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėDonatas Šernas