Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė 2006 m. gruodžio 19 d. surašė S. P. , UAB „Dainavos tvirtovė“ direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172³ straipsnį. Protokole nurodyta, kad S. P. , UAB „Dainavos tvirtovė“ direktoriui, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsniu, 2006 m. lapkričio 16 d. surašė privalomą nurodymą. Nurodymu S. P. buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos pateikti mokestiniam patikrinimui didžiąją knygą už 2006 metus; pirkimo ir pardavimo sąskaitų suvestinius registrus už 2006 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesius; ilgalaikio turto apyvartinius žiniaraščius ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraščius už 2006 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesius.

Kadangi S. P. per nustatytą terminą (nurodymas bendrovėje gautas 2006 m. lapkričio 23 d., todėl turėjo būti įvykdytas iki 2006 m. gruodžio 4 d.) reikalaujamų dokumentų nepateikė, protokole konstatuota, kad tokia veika S. P. pažeidė ATPK 172³ straipsnį, numatantį atsakomybę už valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą.

II.

Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2006 m. gruodžio 28 d. nutarime konstatavo, kad S. P. kaltė dėl minėto pažeidimo padarymo įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, mokesčių administratoriaus nurodymu. Nenustatęs nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad S. P. už analogiškus pažeidimus nėra baustas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, teismas skyrė S. P. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 50 litų baudą.

III.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, skirdamas minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, pažeidė ATPK 30² straipsnio nuostatas, kadangi, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, turi būti skiriama sankcijos maksimumo ir minimumo vidurkio dydžio bauda. Apelianto teigimu, minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas iš esmės buvo nemotyvuotas.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad neoficialiais duomenimis S. P. yra keletą kartų teistas (taip pat ir už sunkius nusikaltimus), be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir dokumentų suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo UAB „Dainavos tvirtovė“, kuriai vadovauja S. P. .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

S. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pirmosios instancijos teismo nutarimu jam paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto 172³ straipsnyje, padarymą – valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno nurodymo nevykdymą.

Konstatuojant šį pažeidimą, įrodinėtinos šios objektyviąją pažeidimo pusę sudarančios aplinkybės: kad yra pateiktas privalomas vykdyti valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymas, tačiau jis per nustatytą terminą neįvykdytas. Šiuo atveju įrodyta, kad UAB „Dainavos tvirtovė“ direktoriui S. P. buvo pateiktas Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės 2006 m. lapkričio 16 d. nurodymas (b. l. 4) dėl įmonės apskaitos dokumentų pateikimo. Nurodymas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas. Šią aplinkybę pripažino ir S. P. savo 2006 m. gruodžio 19 d. paaiškinime (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad mokesčio administratoriaus reikalaujamų dokumentų jis neturi, tačiau jeigu suras, pateiks iki 2007 m. sausio 17 d. Šiuo paaiškinimu įrodyta ir S. P. kaltė dėl pažeidimo padarymo.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. P. inkriminuotas pažeidimas ir jo kaltė įrodyti.

Tačiau vertinant teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat turi būti patikrintas ir paskirtosios nuobaudos atitikimas įstatymams (ATPK 297 str. 2 d.). Šiuo atveju būtent nuobaudos pagrįstumas ir sudaro apeliacinio skundo dalyką.

Sankcijoje už S. P. padarytą pažeidimą numatyta bauda nuo 50 iki 2000 litų. Pirmosios instancijos teismas jam skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Sprendžiant klausimą, ar tokia nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, turi būti įvertinta, ar ją skiriant buvo laikytasi ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių ir ar baudos mažinimas teismo buvo motyvuotas, kaip to reikalauja ATPK 30² straipsnio, reglamentuojančio baudų skyrimą, 3 dalis.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Todėl pagal nurodytą ATPK 30² straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę turėtų būti skiriamas baudos vidurkis (t. y. 1025 litai).

Tačiau ATPK 30 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles, 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, mažindamas iki sankcijos minimumo pažeidėjui skiriamą baudą, nutarimą motyvavo pažeidėjo asmenybe: dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, už analogiškus pažeidimus nebaustas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog S. P. už analogiškus pažeidimus nebaustas, tėra sunkinančios aplinkybės nebuvimo konstatavimas. Tačiau nei ši aplinkybė, nei faktas, jog pažeidėjas dirba ir turi gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo pažeidėjo asmenybės išskirtinai teigiamam charakterizavimui.

Tuo tarpu pažeidimo padarymo aplinkybės: nebuvo įvykdytas nė vienas iš mokesčio administratoriaus nurodyme išdėstytų reikalavimų; pažeidėjas neparodė jokių pastangų nurodymui įvykdyti – atsiliepė tik tada, kai buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paaiškino, kad jokių dokumentų neturi, sudaro pagrindą vertinti pažeidėjo veiką kaip piktybišką.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas S. P. paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudą nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Todėl jis naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti nuobaudos skyrimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti S. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.