Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal patraukto administracinėn atsakomybėn asmens – G. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 22ANN-103296715-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017-05-25, apie 22.50 val., dirbdama bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pardavė pil. R. Č. tris butelius alaus „Stiprusis grifo“, kuriuos neatidarė ir leido minėtam asmeniui išeiti iš baro. Šiais savo veiksmais G. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22ANN-103296715-17 G. Š. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 25 Eur bauda.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su pareigūnais J. G. ir R. A. pagal priemonių planą „Dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo“. Apie 22.50 val. pastebėjo į viešojo maitinimo įstaigą užeinantį vyriškį. Vyriškis atvyko automobiliu. Jis užėjo į vidų ir nusipirko tris butelius alaus. Pardavėja butelių nepradarė. Vyriškis, išėjęs į lauką, sėdo į automobilį. Pirkėjas paaiškino, kad alų nusipirko už 5,40 Eur ir ketino vežtis namo. Alaus buteliai buvo uždaryti gamykliniu būdu. Buvo nustatytas, kad vyriškis yra R. Č.. Viešojo maitinimo įstaigos pardavėja G. Š. paaiškinimą iš karto po įvykio teikti atsisakė.

Liudytojas R. Č. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, apie 22.30-23.00 val., tikslaus laiko nepamena, tačiau tai buvo po 22.00 val., jis nuosavu automobiliu atvyko į parduotuvę „Laviltė“, esančią Veiverių g., nusipirkti alaus. Išlipdamas iš automobilio matė, kad netoli parduotuvės stovėjusiame automobilyje sėdėjo keli civiliais rūbais vilkintys vyrai ir moteris. Pastaroji labai panaši į tą, kuri šiuo metu yra posėdžio salėje. Priėjęs prie pardavėjos, kurios išvaizdos gerai neįsiminė, paprašė parduoti jam tris vieno litro talpos plastikinius butelius alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Atsiskaitymui pateikė 10 ar 20 eurų banknotą. Tiksliai nepamena, kokį banknotą pateikė, tačiau kategoriškai teigia, kad jam dar buvo atiduota grąža. Taip pat kategoriškai teigia, kad jis nedavė pinigų be grąžos. Pardavėja, atidavusi grąžą, padavė tris butelius alaus, jų neatidarydama. Taip pat neliepė pirkėjui juos atidaryti ar vartoti vietoje. R. Č., neskubėdamas, pasiėmęs nusipirktus butelius, išėjo iš parduotuvės ir įsėdo į savo automobilį. Tik jam įsėdus, prie jo priėjo automobilyje sėdėję tie patys asmenys, prisistatė policijos pareigūnais, liepė išlipti iš automobilio ir paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jis nusipirko alų. Liudytojas parašė paaiškinimą. Liudytojas taip pat parodė, kad pardavėja jam nepaaiškino, jog negalima išsinešti uždarytų butelių.

Skundą padavusio asmens atstovė advokatė Eglė Latauskienė prašė tenkinti skundą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė J. G. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė taikoma už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šioje normoje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos, norint nepažeisti įstatymo reikalavimų. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka vienos sąlygos buvimo, kaip kad yra šiuo atveju, jog alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje.

Nors pareiškėja nurodo, kad liudytojas R. Č. davė pinigus monetomis ir greitai pasišalino iš baro, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje surinkta medžiaga – liudytojų R. K. ir R. Č. parodymai, alkoholinius gėrimus įsigijusio R. Č. paaiškinimas, jog perkant alkoholinius gėrimus pardavėja butelių neatidarė, neįspėjo, jog gėrimus reikia vartoti baro patalpose. Pažymėtina ir tai, jog R. Č. buvo parduoti net trys dideli, 1 l talpos, buteliai alaus, todėl darytina išvada, jog jie buvo parduoti būtent išsinešimui. Teismo nuomone, pardavėja, prieš parduodama alkoholinius gėrimus, net formaliai nesiekė, kad alkoholį pirkėjas vartotų vietoje. Pabrėžtina, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, skunde išdėstytus teiginius, kuriais administracinėn atsakomybėn traukiama G. Š. neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, laiko pareiškėjos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus aukščiau paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 22ANN-103296715-17 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu, teismas

nutaria:

G. Š. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. birželio 7d. nutarimą Nr. 22ANN-103296715-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.