Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-18 · Civilinė byla Nr. 2A-598-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-18
Bylos Nr.
2A-598-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00129-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-598-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00129-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 63.2.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. P. ieškovo naudai 38 611,20 Lt skolą, kurią sudaro 28 474,81 Lt negrąžinto kredito suma, 9 393,56 Lt nesumokėtos palūkanos ir 742,83 Lt delspinigių, 13,73 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. kovo 19 d. sudarė su atsakovu kreditavimo sutartį Nr. 68, pagal kurią suteikė atsakovui 39 000 Lt kreditą. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl ieškovas sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti skolą prieš terminą. Molėtų rajono apylinkės teismas patenkino AB DnB NORD banko pareiškimą ir 2006 m. gegužės 3 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-240-611/2006 dėl skolos išieškojimo iš M. P. Po teismo įsakymo išdavimo paaiškėjo, kad atsakovas turėjo individualią įmonę, kuriai dėl įsiskolinimų 2006 m. vasario 2 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus (banko) reikalavimą, o 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir civilinę bylą Nr. L2-240-611/2006 nutraukė. Atsakovo individualios įmonės bankroto byla baigta, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau banko reikalavimas realiai nėra įvykdytas, todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl 38 611,20 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo ginčo teisena.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo M. P. ieškovo AB DnB NORD banko naudai 38 611,20 Lt skolos ir 2 339 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 40 950,20 Lt, ir 13,73 procentų metinių palūkanų už priteistą 38 611,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimai atsakovui buvo pareikšti ir patenkinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. teismo įsakymu. Teismo įsakymas buvo įsiteisėjęs ir turėjo vykdytino dokumento galią (CPK 436 str. 7 d., 584 str. 1 d. 1 p.), tačiau nebuvo įvykdytas. Skolininkui neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus jo individualios įmonės bankroto procesą, kreditoriui atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje, siekiant gauti įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteisto reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jo reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas atsakovui (skolininkui pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų. Reikalavimas grindžiamas ne tik tuo, kad nebuvo įvykdyta prievolė pagal kreditavimo sutartį, bet ir nauja faktine aplinkybe - faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. Šios bylos šalys yra tos pačios, kaip ir Molėtų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-240-611/2006, t.y. ieškovas (kreditorius) ir atsakovas (skolininkas - fizinis asmuo), o bylos nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-240-611/2006, nes iki civilinės bylos išnagrinėjimo Molėtų rajono apylinkės teisme aplinkybė, susijusi su kreditoriaus reikalavimo nepatenkinimu atsakovo įmonės bankroto byloje, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nutrauktoje Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje buvo išduotas teismo įsakymas pagal kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. P., ir nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindai nėra tapatūs, todėl atsakovo reikalavimas nutraukti civilinę bylą negali būti tenkinamas.

Atsakovo prievolė ieškovui pagal kreditavimo sutartį nėra pasibaigusi, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, išnagrinėtoje pagal AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš M. P., yra išaiškinęs, kad tuo atveju kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, šios įmonės dalyvio (ne įmonės) kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų Civiliniame kodekse nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė kreditoriui yra pasibaigusi. Taigi, fizinio asmens prievolė savaime dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigia, o ieškovo reikalavimo teisė iš atsakovo pagal kreditavimo sutartį išlieka.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas suteikė atsakovui 39 000 Lt dydžio vartojimo kreditą su 9,15 procentų metinių palūkanų norma terminui iki 2009 m. vasario 28 d., o atsakovas įsipareigojo mokėjimo grafike nustatytu laiku mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, taip pat 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties 36 p.), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė - įmokų nemokėjo, į kreditoriaus įspėjimą atsiskaityti geruoju nereagavo, todėl ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovo skola 2008 m. birželio 3 d. sudarė 28 474,81 Lt negrąžinto kredito, 9 393,56 Lt palūkanų ir 742,83 Lt delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, viso 38 611,20 Lt. Motyvavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.) Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71, 6.258 str.). Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d., 6.260 str. 1 d.). Kadangi tarp šalių kreditavimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai, atsakovas turėjo prievolę grąžinti paskolą numatytu laiku ir tvarka, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl iš jo priteistina ieškovo naudai 28 474,81 Lt negrąžinto kredito, 9 393,56 Lt palūkanų ir 742,83 Lt delspinigių, viso 38 611,20 Lt skola. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą ir bendrosios dalies 16 punktą nuo bankui priteistos sumos iš atsakovo priteistinos 13,73 procentų metinės palūkanos, skaičiuojant už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo apelianto patirtas bylinėjimo išlaidas: žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl reikalavimų pagrindo tapatumo

Atsakovu (skolininku) civilinėje byloje Nr. L2-240-611/06 (t.y. byloje dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo apeliantas (kaip fizinis asmuo), o ne M. P. įmonė. Nagrinėjamoje byloje atsakovu taip pat yra apeliantas, taigi šalys civilinėse bylose yra tos pačios. Tapatus ir abiejų bylų dalykas - skolinis apelianto įsipareigojimas, kylantis iš 2004-03-19 kreditavimo sutarties Nr. 68. Vadinasi sutampa ir antrasis elementas - bylų dalykas. Be to, yra vienodas ir abiejų bylų faktinis pagrindas - tai, kad apeliantas laiku negrąžino pinginių lėšų paskolintų pagal 2004-03-19 kreditavimo sutartį Nr. 68. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, jog ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintas bankroto byloje, nesudaro pagrindo reikšti naują ieškinį ir tokį reikalavimą laikyti netapačiu. Minėta aplinkybė yra tik fakultatyvinė ir nedaro ieškinio pagrindo skirtingu, nes teisinių santykių esmė išlieka ta pati - reikalavimas kilęs iš paskolinių santykių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantui neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus jo individualios įmonės bankroto procesą, ieškovui atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje, siekiant gauti įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteisto reikalavimo patenkinimą iš apelianto turto. Apelianto nuomone, ieškovas, pateikdamas kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, pats komplikavo savo interesų gynybą, pasirinkdamas netinkamą teisių gynimo būdą, kadangi įsiteisėjęs teismo įsakymas galėjo būti vykdomas bendra tvarka ir galioti visą vykdymo senaties laiką. Tuo tarpu ieškovui pareiškus kreditorinį reikalavimą apelianto individualios įmonės bankroto byloje minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas. Be to, kaip visiškai pagrįstai pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2009-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-230-464/2009, ieškovo subjektines teises varžo ne Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425-335/2009, o Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2077-45/2006.

Dėl delspinigių priteisimo

Sprendimu iš apelianto priteista 742,83 Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos skolos sumos. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Apeliantas yra įvykdęs dalį prievolės (grąžinta 10 525,19 Lt kredito), o ieškovas savo patirtų nuostolių šioje byloje nereikalavo ir neįrodinėjo. Tokiu būdu, net ir pripažinus sprendimą dalyje dėl pagrindinės skolos pagrįstu, iš apelianto priteistini delspinigiai mažintini, iki 5 proc. metinių palūkanų dydžio, kas sudaro 0,01 proc. per dieną nuo neapmokėtos skolos sumos, t.y. iki 148,57 Lt.

Dėl palūkanų priteisimo

Teismo sprendimu iš apelianto be pagrindinės skolos sumos taip pat buvo priteista 13,73 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2008-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., bendrosios dalies 16 p., bei CK 6.37 str. 2 d. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvadą. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostatą, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, vadovaujantis minėta teisės norma, procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik įstatymų nustatyto dydžio, tuo tarpu priteistą 13,73 proc. palūkanų normą nustato bylos šalių sudaryta sutartis. Iš to seka, išvada, kad net pripažinus sprendimą dalyje dėl pagrindinės skolos pagrįstu, iš apelianto negali būti priteistos didesnės nei 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2., 6.210 str. 1 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, o būtent Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį. Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 330 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų tapatumą bei bylų nutraukimo pasekmes (CPK 293 str. 1 d. 3 p., 294 str.), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

Atsiliepimas

Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio tapatumo

Nustatyta, kad ieškinys byloje grindžiamas tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, konstatuota, kad nutrauktoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas ir nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindai nėra tapatūs. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija šias kasacinės instancijos teismo padarytas išvadas, nors jos yra privalomos žemesniesiems teismas, tai nurodyta LR CPK 362 straipsnio 2 dalyje.

Dėl delspinigių priteisimo

Nustatyta, kad skolininkas - atsakovas yra įvykdęs dalį prievolės – grąžino 10525,19 Lt kredito, šios aplinkybės neneigia ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 742,83 Lt delspinigių, kuriuos priskaičiuoja už laikotarpį nuo 2005-11-30 iki 2008-05-30 ( b. l. 15-16), nenurodė argumentų, dėl kurių teismas neturėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra grąžinęs dalį skolos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nenurodė argumentų, kodėl atmestinas atsakovo prašymas priteisti mažesnes netesybas dėl to, kad jis atlygino dalį prievolės. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta atsakovo skundą dalyje dėl netesybų pagrįstu ir tenkina jį, sumažindamas netesybas iki 148, 57 Lt. Tai, kad ieškovas byloje nepateikė duomenų apie turėtus nuostolius, atsakovui nevykdant įsipareigojimų, tai, kad sutartyje buvo numatytas papildomų palūkanų mokėjimas už laiku nesugrąžintą kreditą ir šioje dalyje teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu, atitinkančiu sutarties sąlygas ir LR CK 6.210 str. 1 dalies nuostatą – galimybę šalims susitarti dėl kitokio palūkanų dydžio, nei numato įstatymas, leidžia daryti išvadą, jog teismas turėjo sumažinti priteisiamas netesybas iš atsakovo. Delspinigių priteisimo dalyje teismo sprendimas keistinas, teismui nepagrįstai netaikius CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kadangi ieškovui priteista 38611,20 Lt skolos, ši suma mažintina iki 38016,94 Lt, pripažinus, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 148,57 Lt netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dalinai patenkinus ieškinį ir skundą, turi būti sumažintos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas iš atsakovo. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2320,51 Lt, t.y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pašto išlaidos sumoje 5,70 Lt priteistinos iš atsakovo, nes iš esmės sprendimas paliekamas nepakeistas, o žyminis mokestis dalyje, kurioje atsakovo skundas buvo patenkintas ir kurioje atsakovas buvo atleistas nuo mokesčio mokėjimo valstybei, priteistinas valstybei iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo M. P. ieškovui AB DnB Nord bankui skolos sumą sumažinti iki 38016,94 Lt. ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2320, 51 Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. P. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir 18,49 Lt iš ieškovo AB DnB Nord banko valstybei.

Teisėjai Petras JaržemskisRita KisielienėDanutė Kutrienė