Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjo A. M. atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu suinteresuotam asmeniui L. M., antstoliui A. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti santuokines pavardes – M., M., tarpusavio išlaikymo nepriteisti, kreditorinį įsipareigojimą, išieškomą antstolio A. B. kontoroje, laikyti asmenine A. M. prievole, priteisti iš L. M. bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Jo atstovas prašymą palaiko, prašo jį tenkinti ir nutraukti santuoką vieno prašymu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog susituokė (duomenys neskelbtini), iš pradžių santykiai buvo gražūs, šilti, tačiau nuo 2015 m. santykiai nutrūko, abu nebebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, taip atsitiko dėl tarpusavio charakterių nesuderinamumo, interesų skirtumo, todėl prašo nutraukti santuoką vieno prašymu, kadangi sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus. Turto, bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Termino susitaikyti neprašo.

Suinteresuotas asmuo L. M. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su prašymu sutinka, nurodo jog dalintino turto, kreditorių, bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Nurodo, jog susitaikymas negalimas, todėl prašo neskirti termino susitaikyti. Nurodo, jog pageidautų pasilikti ikisantuokinę pavardę S..

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys dokumentai įrodo, jog pareiškėjo santuoka su L. M. įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (28 b. l.). Sutuoktiniai nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (9, 19-22 b. l.). Nurodo, jog bendrų nepilnamečių vaikų nėra. Pareiškėjas nuo 2014-12-08 iki 2021-12-08 atlieka bausmę (10 b. l.). Pareiškėjas nurodo, jog iš jo yra priteistas žalos atlyginimas R. B., kuri informuota apie bylos iškėlimą. Kreditoriai informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, tačiau nepateikė atsiliepimo dėl prašymo.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu ir nurodė, kad santuoka iširo nuo 2015 m., nes abu nebebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, skirti termino susitaikyti neprašo.

Civilinio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena: jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai sudaryta santuoka; jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. balandžio 29 d. yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis įtvirtindamas asmens teisę tuoktis ir kurti šeimą, tuo pačiu įtvirtina ir asmens teisę nutraukti santuoką. Europos komisijos 2005 m. patvirtintoje Žaliojoje knygoje bei jos priede dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos nurodoma, jog Lietuvos Respublikoje santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukiama remiantis vienerių metų faktinės (ne teisinės) separacijos pagrindu. Pareiškėjo teisė nutraukti santuoką remiantis faktinės separacijos pagrindu įtvirtinta ir teisės doktrinoje bei Europos šeimos teisės komisijos 2004 m. suformuluotuose principuose, t. y. šių principų 1:8 punktas įtvirtina, kad sutuoktinių faktinis gyvenimas skyrium yra pakankamas pagrindas vienam iš sutuoktinių teikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

Byloje nustatyta, jog santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), kad nuo 2015 m. pradžios sutuoktinių tarpusavio santykiai pašlijo, nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus, todėl prašymas gali būti nagrinėjamas pagal Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. 1 p.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog jai paliktina iki santuokos sudarymo buvusi pavardė S.. Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d. numato, kad po santuokos nutraukimo galima pasilikti santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atkreiptinas dėmesys, jog iki santuokos sudarymo su A. M. jos pavardė buvo G., todėl teismas negali spręsti dėl kitokios pavardės, nei numatyta santuokos liudijime (28 b. l.). Išaiškintina suinteresuotam asmeniui, jog dėl pavardės pakeitimo ji gali kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai gyvena skyrium, nepalaiko jokių ryšių daugiau nei vienerius metus, kad nepilnamečių vaikų neturi, tarpusavio išlaikymo priteisti neprašo, į tai, kad nurodė, kaip bus vykdomi įsipareigojimai kreditoriams bei į pateiktus įrodymus, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir santuoka nutrauktina vieno sutuoktinio prašymu (CPK 178, 185 str. CK 3.55 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagal ir valstybė patyrė išlaidas (31 b. l.). Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tai lemia šios teisenos specifika, nes paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi, bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Tik esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas, nes L. M. su pareiškimu sutinka (26, 27 b. l.). Nesant byloje duomenų, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar kad jų interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, kas sudarytų pagrindą teismui naudojantis diskrecijos teise spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš L. M. atmestinas (CPK 178, 185, 443 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.55 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

prašymą tenkinti.

Nutraukti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M. (Gaulienės), gim. (duomenys neskelbtini),, (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),, vieno sutuoktinio A. M. prašymu.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines M. ir M. pavardes.

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei R. B., išieškomą antstolio A. B. kontoroje, laikyti asmenine A. M. prievole.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui užregistruoti.