Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-12 · Administracinė byla Nr. AS-502-129-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-12
Bylos Nr.
AS-502-129-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
V. I.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
Administracinė byla Nr. AS502-129/2008Procesinio sprendimo kategorija 46; 52; 57.3; 65.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir SODROS Kauno skyrius, atsakovas) 2004 m. rugsėjo 7 d. raginimą Nr. (10.V)-9.43-4739 sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2002 m. (1062 Lt), 2005 m. gegužės 13 d. raginimą Nr. (10.V)-9.43-2994 sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2003 m. (1688 Lt), 2005 m. gruodžio 7 d. raginimą Nr. (10.V)-9.43-8901 sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2004 m. (1872 Lt), 2006 m. rugsėjo 27 d. raginimą Nr. (9.43)10.V-8876 sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2005 m. (2061 Lt) ir 2007 m. birželio 8 d. raginimą Nr. (9.43)10.V-6148 sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2006 m. (2325 Lt) bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai nepagrįstais ir neteisėtais bei juos panaikinti;

2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 34 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui bei joje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;

4) grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dydį (400 Lt).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovui yra žinoma, jog jam (pareiškėjui) senatvės pensija yra paskirta, o tai reiškia, kad jis turi pakankamą darbo stažą valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti ir yra įvykdęs prievolę sumokėti įmokas jai gauti. Pažymėjo, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra grindžiamas Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies ir 36 straipsnio 4 dalies nuotatomis. Teigė, jog toks teisinis reguliavimas, kai advokatai, gaunantys valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas ir didesnes negu 12 minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA) metines pajamas, turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, pažeidžia Konstituucijos 29 straipsnio 2 dalį ir 52 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovas SODROS Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal 2002 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją 2004 m. liepos mėnesį buvo nustatyta, jog pareiškėjo apmokestinamosios pajamos sudarė 8069 Lt, t. y. viršijo 12 MMA (5160 Lt) sumą, dėl ko SODROS Kauno skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatomis, pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 1602 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2002 m. Analogiškai paaiškino ir dėl apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2003 m., 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. Pažymėjo, jog pareiškėjo atleisti nuo šių įmokų nėra pagrindo, kadangi jo pajamos per metus viršijo 12 MMA. Teigė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundus nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisme pareiškėjas nuo savo skundų atsisakė ir kad toks atsisakymas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia pareiškėjo, kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas). Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad šioje situacijoje nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 42 straipsnyje, dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, pareiškėjo prašymas grąžinti žyminį mokestį netenkintinas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį, nurodant, kad permokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungė kitas administracines bylas. Pažymi, jog pagal jo (pareiškėjo) skundus dėl SODROS Kauno skyriaus raginimų buvo pradėtos 5 administracinės bylos. Akcentuoja, jog įstatymai leidžia tikslinti ir keisti skundo dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (ABTĮ 52 straipsnis), todėl laikytina, kad paduodant vėlesnį skundą, faktiškai buvo patikslinamas pirminis skundas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomai nuo reikalavimų skaičiaus, už skundą mokamas vienas nustatyto dydžio žyminis mokestis (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis), todėl už vėlesnius skundus mokėti žyminio mokesčio nepriklausė, o tai reiškia, jog permokėto žyminio mokesčio suma (400 Lt) turi būti grąžinta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytomis ABTĮ nuostatomis nesivadovavo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose. Pareiškėjo skundai nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje nurodytų neapmokestinamų skundų sąrašą, be to, jis pagal ABTĮ 41 straipsnį nepateikė prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl pareiškėjo skundų buvo pradėtos 5 administracinės bylos: Nr. I1k-521/04 (Nr. I-2943-406/07) (b. l. 2), Nr. I-1011-406/2005 (Nr. I-2942-406/07) (b. l. 39), Nr. I-1648-413/05 (Nr. I-563-413/06) (b. l. 68), Nr. I-2891-31/06 (b. l. 105) ir Nr. 2456-353/2007 (b. l. 134). Sprendžiant iš Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties, šios administracinės bylos buvo sujungtos į vieną bylą, suteikiant jai Nr. I-46-353/08.

ABTĮ 69 straipsnyje įtvirtinta, jog bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjo skundus buvo pradėtos 5 administracinės bylos, negalima laikyti, jog vėlesni jo skundai buvo skirti tik pirminio skundo patikslinimui, kadangi skyrėsi šių skundų pagrindas ir dalykas. Tas faktas, jog šios bylos kaip giminingos buvo sujungtos į vieną, savaime nereiškia, jog buvo paduotas vienas pirminis skundas ir keturi jį patikslinantys skundai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teiginys, jog jis turėjo sumokėti žyminį mokestį tik už vieną skundą, yra nepagrįstas. Pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi su 5 savarankiškais skundais, kurių kiekvienas turėjo būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Vadinasi, žyminio mokesčio permokos šiuo atveju nebuvo, ir pareiškėjas nepagrįstai reikalauja jam grąžinti 400 Lt tariamai permokėto žyminio mokesčio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas negali remtis ABTĮ 42 straipsniu ir reikalauti, kad šio straipsnio pagrindu jam būtų grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, kadangi, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas bylą nutraukti ABTĮ 42 straipsnio prasme nėra laikomas pagrindu grąžinti visą ar dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. I. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisArtūras DrigotasBirutė Janavičiūtė