Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šilas“ atstovams M. M. ir advokatei Laurai Daumantaitei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. S. ir D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šilas“ skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo akto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 2022 m. gegužės 25 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto Nr. KDV-4049-(10.10 E.) (toliau – Patikrinimo aktas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2022-07-07 sprendimo Nr. 1T-17-(5.59 E.) „Dėl SB „Šilas“ skundo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo.

Patikrinimo aktu nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 2217640, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos neteisingai; ties piketais 16-17-18 ir 21 riba nustatyta neteisingai, ties 16-17 piketais išlikę sodų bendrijos tvoros fragmentai; 21 piketas už sodų bendrijos ribos.

Sprendimu pareiškėjos skundas dėl Patikrinimo akto panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendime nurodyta, kad sodininkų bendrijos „Šilas“ kadastrinių matavimų planas, Skunde pažymėtas priedu Nr. 3, gali būti naudojamas tik kaip pagalbinė grafinė medžiaga nustatant sodininkų bendrijos ribas, kadangi jis nėra pilnai suderintas ir patvirtintas, kaip tai numato teisės aktai, šio plano koordinatės nustatytos ne vietinėje koordinačių sistemoje, kuri gali būti susieta su valstybine koordinačių sistema LKS-94, o 1942 m. koordinačių sistemoje, kuri atliekant geodezinius matavimus šiuo metu nebenaudojama, atsižvelgiant į 1994 metų rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“. Taip pat nurodyta, kad analizuojant 16, 17 ir 18 piketus, kurie nurodyti parengtame matininko J. R. Žemės sklypo plane, buvo patikrinti Teritorinio skyriaus archyve esantys gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), besiribojančių su sodininkų bendrijos teritorijos riba, kadastro duomenų bylų dokumentai, kurių kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 ir kadastro duomenys nustatyti skirtingais laikotarpiais, atitinkamai – 2009 m. sausio 27 d., 2009 m. balandžio 10 d. ir 2010 m. liepos 15 d. ir išanalizavus šių žemės sklypų suformavimo dokumentus, nustatyta, kad jų rytinė riba sutampa su sodininkų bendrijos teritorijos riba, t. y. su tvora, kuri yra kartografuota plane ir išlikusi vietovėje. Analizuojant 21 piketą, kuris nurodytas parengtame matininko J. R. plane ir įvertinus gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su sodininkų bendrijos teritorijos riba, kadastrinius matavimus ir jo suformavimo dokumentus, matoma, kad, atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo linijų ilgiai išilgėjo ir jo nustatyta riba sutampa su sodininkų bendrijos teritorijos riba.

Dėl Patikrinimo akto ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Kilusio ginčo esmė yra tai, kad pagal matininko J. R. sudarytą sodininkų bendrijos „Šilas“ kadastrinių matavimų byloje parengtą 2022 m. žemės sklypo, kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), planą SB „Šilas“ sklypo rytinė riba ties piketais 16-17-18 nesutampa su G. P. priklausančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) rytine riba ir tarp jų lieka 1,12 m. tarpas, o SB „Šilo“ sklypo riba ties piketu 21 pažymėta už sodų bendrijos ribų. Pareiškėja teigia, kad tokios ribos teisingai nustatytos vadovaujantis 1994 metais parengtu SB „Šilas“ teritorijos ribų planu, kuriame nurodytas SB „Šilas“ sklypo šiaurinės kraštinės bendras ilgis kadastrinių matavimų metu buvo teisingai pažymėtas iš kairės į dešinę nuo kelio kadastrinių matavimų ribos (1 piketo) iki 16 piketo, o nuo 16 piketo iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam atlikti kadastriniai matavimai (19-20 piketai), rytinė sklypo riba pažymėta tiesia linija, o ne pagal besiribojančių žemės sklypų rytines kraštines. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad matininkas nepagrįstai vadovaujasi 1994 metais parengtu SB „Šilas“ teritorijos ribų planu, nes jis nėra patvirtintas ir nėra parengtas 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje ar vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nustatant rytinę kraštinę privaloma vadovautis SB „Šilas“ suplanavimo projektu, kuriame numatyta tvora, taip pat išlikusiais sodų teritorijos tvoros fragmentais rytinėje pusėje ir besiribojančių G. P. žemės sklypų bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, kurie patvirtina, kad žemės sklypų rytinė riba sutampa su SB „Šilas“ teritorijos rytine riba.

Byloje taip pat nustatyta, kad SB „Šilas“ teritorijai yra parengtas ir 1994 metų sodininkų bendrijos „Šilas“ ribų planas, kuris parengtas 1942 m. koordinačių sistemoje (toliau – Ribų planas). Byloje nėra ginčo, kad šis Ribų planas nėra patvirtintas. Tai matyti iš paties Ribų plano, kuriame nėra Žemėtvarkos skyriaus vedėjos parašo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ribų planas nėra patvirtintas ir nėra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, todėl ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant kokiais dokumentais turi vadovautis matininkas, atliekantis SB „Šilas“ priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Kadastro nuostatų 8 priedas „Sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenų nustatymo, jų pažymėjimo kadastro žemėlapyje ir įrašų Nekilnojamojo turto kadastre apie žemės sklypų buvimą sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje padarymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) nustato sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenų nustatymo, jos ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje tvarką.

Atsižvelgiant į nurodytą Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovė Sprendime pagrįstai nustatė, jog Ribų planas, kuriuo vadovavosi matininkas ir kuriuo siekia vadovautis pareiškėja, nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi nustatant Žemės sklypo ribas, o gali būti naudojamas tik kaip pagalbinė grafinė medžiaga. Teismas sprendžia, kad Ribų planas nėra patvirtintas, nėra galiojantis ir jis nėra parengtas valstybinėje koordinačių sistemoje ar vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, todėl vadovaujantis Taisyklių 6 punktu ir Aprašo 4, 8 punktais, nesant galiojančio sodo teritorijos ribų plano valstybinėje koordinačių sistemoje ar vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, kadastrinių matavimų metu turi būti vadovaujamasi patvirtintu ir galiojančiu Suplanavimo projektu, o ne Ribų planu.

Vadovaujantis Taisyklių 6.4 papunkčiu ir 6.6 papunkčiu, teismas konstatuoja, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus taip pat turi būti naudojama ir su SB „Šilas“ rytine riba besiribojančių žemės sklypų žemės valdos projektų kopijos, žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos.

Galiausiai, vadovaujantis Ženklinimo taisyklių 5.5 papunkčiu ir Suplanavimo projektu, teismas pripažįsta, kad Žemės sklypo ribos vietovėje turi būti ženklinamos laikantis reikalavimo sklypo ribos posūkio taškus, sutampančius su dirbtiniu stabiliu vietovės objektu - išlikusiais kapitalinės tvoros stulpais, žymėti pagal šiuos objektus, o ne pagal matematinius skaičiavimus, siekiant išlaikyti Ribų plane pažymėtą šiaurinės kraštinės bendrą ilgį, bet ignoruojant ribos posūkio taškus, sutampančius su dirbtiniu stabiliu vietovės objektu – išlikusiais tvoros stulpais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju matininkas J. R. patvirtino, kad Žemės sklypo plane 16 piketą jis pažymėjo vadovaudamasi ne Suplanavimo projektu, ne išlikusiais tvoros fragmentais ir ne besiribojančio G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, o vien tik Ribų plane numatytu šiaurinės kraštinės ilgiu, apskaičiuotu nuo 1 piketo (pareiškėja teisme nurodė nuo 59), kuris sutampa su kelio kadastriniais matavimais, taip pat patvirtino, kad rytinę kraštinę pažymėjo nuo 16 piketo iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turi atliktus kadastrinius matavimus ir kurio rytinė kraštinė tarp piketų 19 ir 20 sutampa su išorine sodų bendrijos riba, išvesdamas tiesią liniją, o piketą 21 pasirinko vietovėje esantį metalinį vamzdį, galvodamas, kad tai yra riba, nors taip žymėti ribą ties 21 piketu nėra teisinio pagrindo. Liudytojas paaiškino, kad G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos nesutapdino su SB „Šilas“ rytine riba, nes G. P. nusipirko ir prisijungė ne 5 metrus apsauginės juostos, o tik 3,56 metrus, todėl 1,44 metro tarpas liko iki SB „Šilas“ rytinės ribos. Patvirtino, kad išlikusiais tvoros fragmentais rytinėje kraštinėje nesivadovavo.

Teismas konstatuoja, kad liudytojo J. R. parodymai aiškiai patvirtina, jog atlikdamas kadastrinius matavimus jis vadovavosi iš esmės tik kelio kadastriniais matavimais, kaip išeities tašku nustatyti vakarinės Žemės sklypo kraštinės ribas, ir Ribų planu bei jame nurodytu šiaurinės kraštinės ilgiu, kurį siekė išlaikyti nuo kelio, tokiu būdu Žemės sklypo rytinę ribą atitraukdamas nuo G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos ir nuo išlikusių tvoros fragmentų rytinėje kraštinėje. Tačiau, tokie matininko šiaurinės kraštinės ilgio matematiniai skaičiavimai, kaip minėta, yra pagrįsti tik negaliojančiu Ribų planų ir nesivadovaujant galiojančiu Suplanavimo projektu bei G. P. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis ir sklypų planais, kuriais vadovautis privaloma. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime nustatė, jog žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos neteisingai ir nesivadovaujant išlikusiais tvoros fragmentais, bei gretimų G. P. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais.

Pareiškėjos ir matininko J. R. argumentus, kad iš dviejų besiribojančių žemės sklypų suformuojant G. P. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prie 0,06 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo prijunta visa apsaugos juosta iki tvoros, todėl SB „Šilas“ rytinė riba neturi sutapti su G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytine riba, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Tokie argumentai grindžiami tik matematiniais skaičiavimais, nes pareiškėja teigia, kad Suplanavimo projekto aiškinamajame rašte numatyta apsaugos juosta yra 6 metrai, o G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planai patvirtina, jog po sujungimo šio žemės sklypo šiaurinė kraštinė pailgėjo tik 3,56 metro, bet ne 6 metrais, vadinasi, tarpas tarp išorinės SB „Šilas“ rytinės ribos dar liko. Tačiau teismas pažymi, kad Suplanavimo projekte tvora pažymėta tik grafiškai, bet be tikslių atstumų nuo sklypų ribų, o jokiame dokumente nebuvo tiksliai užfiksuota, kad Suplanavimo projekto Aiškinamajame rašte nurodyta žaliosios vejos apsauginė juosta faktiškai ir buvo palikta 6 metrų nuo kiekvieno žemės sklypo iki įrengtos tvoros ties juo. Todėl nesant tikslių kadastro duomenų, kad G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo projekto (toliau – Projektas) patvirtinimo metu atstumas tarp jos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos ir faktiškai buvusios SB „Šilas“ rytinės tvoros buvo 6 metrai, nėra teisinio pagrindo vien iš matematinių skaičiavimų konstatuoti, kad G. P. neišsipirko ir neprisijungė visos faktiškai iki tvoros buvusios laisvos sodų bendrijos žemės. Šiai aplinkybei konstatuoti reikšmingi ne be konteksto atliekami matematiniai skaičiavimai, o visa Projekto medžiaga ir šio Projekto tikslų analizė.

Kaip matyti iš Projekte esančio SB „Šilas“ pirmininkės 2007-07-19 Prašymo išduoti leidimą formuoti žemės sklypus rengiant žemėtvarkos projektą, pirmininkė prašė suprojektuoti iki 4 a sklypą prie esančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir prijungti prie jo.

Marijampolės apskrities viršininko 2007-08-13 Leidimu Nr. 50 buvo leista suformuoti naują žemės sklypą iki 0,04 ha iš laisvos sodų bendrijos „Šilas“ žemės, prijungiant prie esamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė 2007-11-21 patvirtino Planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams rengti Nr. 14.2007, kuriose nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai – „<...> suformuojamas naujas žemės sklypas iki 0,04 ha iš laisvos sodų bendrijos „Šilas“ bendro naudojimo žemės, prijungiant prie esamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“.

2008-11-19 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. ŽA-279 pateikta teigiama išvada ir nurodyta, kad Projekto sprendiniai atitinka Kalvarijos savivaldybės administracijos išduotas planavimo sąlygas ir suderinti su projekto organizatoriumi, gretimų žemės sklypų savininkais, SB „Šilas“ pirmininke, Kalvarijos savivaldybės architektu bei Marijampolės žemėtvarkos skyriumi.

SB „Šilas“ pirmininkė 2008-12-02 Prašymu dėl projekto patvirtinimo prašė patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodė, kad prie nuosavybės teise valdomo 0,0600 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), norima prijungti naują 0,0272 ha ploto žemės sklypą.

Marijampolės apskrities viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. ŽM-1263 “Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas Projektas, kuriame suformuotas naujas 0,0272 ha ploto žemės sklypas prijungimui prie G. V. (dabar P.) nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Šilas“ 169 skl.

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypų formavimo tikslas yra iš dviejų sklypų suformuoti vieną bendrą sklypą, nurodyta, kad formuojami du sklypai: Nr. 169-1 – 0,0272 ha ir Nr. 169-2 – 0,0872 ha.

Iš Projekte esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad jo plotas 600 m², o už jo šiaurinės ir rytinės ribos yra SB „Šilas“ apsaugos juosta pasibaigianti sodų teritorijos tvora.

Iš Projekte esančio prijungimui suformuoto 272 m² žemės sklypo plano matyti, kad jo šiaurinė ir rytinė ribos sutampa su sodų bendrijos teritorijos tvora, kuri rytinėje kraštinėje tęsiasi ir toliau už ribos posūkio taško 3, t. y. ties gretimu žemės sklypu.

Iš Projekte esančio sujungimo būdu suformuoto 0,0872 ha žemės sklypo plano matyti, kad po 600 m² ir 272 m² žemės sklypų sujungimo, naujai suformuoto 0,0872 ha žemės sklypo šiaurine ir rytine ribomis tapo prijungimui suformuoto 272 m² žemės sklypo ribos, kurios sutampa su sodų bendrijos teritorijos tvora.

Taigi, iš Projekto dokumentų visumos teismas konstatuoja, kad pati SB „Šilas“ pirmininkė inicijavo iki 4 a sklypo suformavimą iš laisvos sodų bendrijos „Šilas“ bendro naudojimo žemės tam, kad prijungti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visą apsaugos juostą iki tvoros, tiek šiaurinėje pusėje, tiek rytinėje pusėje, nes tokios laisvos žemės buvo žymiai mažiau nei 0,4 ha. Akivaizdu, kad prašymas suformuoti sklypą „iki 4 a“, kai tarp G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodų bendrijos tvoros laisvos žemės buvo tik 0,0272 ha, reiškia siekį prijungti prie G. P. žemės sklypo visą laisvą SB „Šilas“ bendro naudojimo žemę iki išorinės ribos, kuri sutampa su tvora, o ne dalį, kaip teigia pareiškėja. Formuodama Projekto rengimo tikslą, o vėliau prašydama jį patvirtinti iniciatorė SB „Šilas“ pirmininkė neabejotinai būtų išreiškusi aiškią valią palikti tam tikrą apsaugos juostą tarp prijungiamos SB „Šilas“ bendro naudojimo žemės ir išorinės ribos – tvoros, jeigu būtų to siekusi, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, pagal SB „Šilas“ pirmininkės prašymą galėjo būti ir būtų buvęs suformuotas dar didesnis, nei buvo prijungtas 272 m² žemės sklypas, nes buvo suformuotas tik šiek tiek didesnis nei pusės dydžio galimo prijungti sklypo plotas. Kitaip tariant, jeigu iki išorinės SB „Šilas“ ribos, sutampančios su tvora, būtų buvę dar daugiau žemės, neviršijant 0,4 ha, tai ir ji būtų buvusi prijungta, o ne prijungta tik dalis galimos prijungti žemės ir paliktas dar mažesnis įsiterpęs tarpas, nei buvo iki Projekto rengimo, kaip teigia pareiškėja, nepagrįstai siekdama tokį tarpą įteisinti ginčijamų kadastrinių matavimų būdu.

Projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas - „iš dviejų sklypų suformuoti vieną bendrą sklypą“ - reiškia, kad iš visos laisvos sodų bendrijos bendro naudojimo žemės iki tvoros ribų buvo formuojamas vienas prijungimui skirtas sklypas, neviršijant maksimalaus 0,4 ha ploto, todėl nustačius, kad tokios laisvos žemės buvo tik 0,0272 ha, negalėjo likti jokio trečio žemės ploto tarp G. P. padidinto iki 0,0872 ha žemės sklypo ir SB „Šilas“ išorinės ribos, tiek šiaurinėje, tiek rytinėje pusėje. Pažymėtina, kad G. P. patvirtino, ir nėra jokio pagrindo tuo abejoti, jog jos tikslas buvo išsipirkti visą laisvą įsiterpusią žemę tarp jos sklypo ir SB „Šilas“ išorinės ribos, apribotos tvora, kuri visada buvo ir yra. Teismas pabrėžia, kad laisvos įsiterpusios žemės išpirkimo ir prijungimo esmė ir tikslas būtent ir yra pertvarkyti gretimus sklypus taip, kad tarp jų neliktų įsiterpusių žemės naudmenų, todėl pareiškėja visiškai nepagrįstai, remiantis vien matematiniais skaičiavimais, įrodinėja, kad tiek G. P., tiek buvusi SB „Šilas“ pirmininkė, tiek Projektą rengę specialistai ir jį tikrinę bei tvirtinę atitinkami savivaldos pareigūnai turėjo tikslą ir suformavo naują G. P. žemės sklypą taip, kad liktų tarpas tarp naujai suformuoto sklypo ir SB „Šilas“ išorinės ribos.

Aplinkybę, kad rytinėje Žemės sklypo pusėje išorinę SB „Šilas“ ribą visada žymėjo Suplanavimo projekte numatyta tvora ir šiuo metu yra išlikę jos fragmentai (stulpai) patvirtina ne tik atsakovės atstovų ir G. P. paaiškinimai, ne tik minėti Projekte esantys žemės sklypų planai, bet patvirtino ir liudytoju apklaustas matininkas J. R., kuris teisme patvirtino, kad tvoros fragmentai rytinėje pusėje yra išlikę (nurodė, kad ties sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. P., ir ties 17–18 piketais), tik jis jais nesivadovavo, siekdamas išlaikyti tiesią liniją nuo 16 piketo iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip minėta, 16 piketą matininkas nustatė neteisingai ir vadovaudamasis ne tais teritorijų planavimo ir kitais dokumentais, kuriais privalėjo, todėl atsakovė pagrįstai nustatė kadastrinių matavimų trūkumus, nurodytus Patikrinimo akte ir Sprendime.

Pažymėtina, kad pats matininkas J. R. savo aiškinamajame rašte ir 2021-11-23 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodo, kad išorinė sodo teritorijos riba sutampa su tvora, natūroje išlikusiais tvoros stulpais ir suformuotomis ir įregistruotomis kelių ribomis, todėl jo parengtas Žemės sklypo planas, kuriame rytinė sklypo riba nesutampa su išlikusiais tvoros stulpais, prieštarauja aiškinamajam raštui ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui.

Taigi, teismas konstatuoja, kad po Projekto patvirtinimo ir G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo iš dviejų žemės sklypų rytinė SB „Šilas“ teritorijos riba sutampa su G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir su kito jos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių įsiterpęs tik vienas sklypas, rytinėmis ribomis ir su išlikusiais tvoros fragmentais tarp 16-18 piketų. Todėl matininkas privalo vadovautis G. P. žemės sklypų kadastriniais matavimais, šių sklypų suformavimo planais bei išlikusiais tvoros fragmentais ir Suplanavimo projektu, o ne negaliojančiu Ribų planu.

Atitinkamai dėl piketo 21 matininkas J. R. pats pripažino, kad jokio teisinio pagrindo jį pažymėti kaip išorinę rytinę SB „Šilas“ ribą jis neturėjo, o tiesiog palaikė metalinį vamzdį Žemės sklypą žyminčia riba, todėl taip ir pažymėjo. Be to, pareiškėjos atstovai teisme taip pat nurodė, kad dėl piketo 21 pareiškėja nėra kategoriškai prisirišusi ir galėtų jį patraukti į SB „Šilas“ pusę, kaip reikalauja atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė Patikrinimo akte ir Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog 21 piketas pažymėtas už sodų bendrijos ribos. Juo labiau, kad kaip ir G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atveju, iš žemės sklypo planų prieš kadastrinius matavimus ir po jų matyti, kad ties 21 piketu esantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po jam atliktų kadastrinių matavimų taip pat padidėjo iki SB „Šilas“ išorinės ribos, todėl 21 piketas turi būti žymimas vadovaujantis besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, o ne matininko nuožiūra be teisinio pagrindo pasirinktu metaliniu vamzdžiu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir bylos įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo panaikinti skundžiamus Patikrinimo aktą ir Sprendimą, nes atsakovė pagrįstai, teisėtai ir teisingai, savo kompetencijos ribose, nustatė, kad Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos neteisingai ties piketais 16-17-18 ir 21, kadangi nebuvo vadovautasi išlikusiais sodų bendrijos tvoros fragmentais, besiribojančių žemės sklypų kadastriniais matavimais, o pareiškėjos akcentuojamas Ribų planas nėra patvirtintas ir juo atsakovė pagrįstai nesivadovavo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjos argumentai, kad atsakovė Sprendime nenurodė, kokius teisės aktus ir konkrečius teisės aktų punktus pažeidžia SB „Šilas“ Sklypo projektas Nr. 1, koks teisės aktas nurodo, kad išlikę pavieniai senos tvoros fragmentai turi viršenybę prieš sodo suplanavimo projektą ar teritorijos kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje ribų planą, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti Sprendimą. Teismas pažymi, kad atsakovė Sprendime nurodė, jog vadovaujasi Nuostatų 21 punktu ir 8 priedo 10 punktu, Taisyklių 6 punktu, o šie teisės aktai, kaip minėta, įpareigoja kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis, jų nekeičiant, ir vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, šiuo atveju sodo suplanavimo projektu, kadangi nėra parengto galiojančio ribų plano valstybinėje koordinačių sistemoje ar vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, taip pat gretimų sklypų kadastriniais matavimais. Taigi, Sprendimas atitinka administraciniam aktui keliamus esminius reikalavimus ir pakankamai pagrįstas, kad iš jo būtų galima suprasti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu jis priimtas. Vien tai, kad Sprendime nenurodyti visi įmanomi teisės aktai, kuriais remiantis turi būti atliekami kadastriniai matavimai, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas, jeigu jis visiškai atitinka Sprendime nepaminėtus teisės aktus, kurie nagrinėjamu atveju įpareigoja Žemės sklypo ribą nustatyti pagal išlikusius tvoros fragmentus.

Išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę suderinti pateiktą Žemės sklypo projektą Nr. 1, bylos Nr. 2217640, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks pareiškėjos reikalavimas atsakovės buvo išspręstas teisėtu ir pagrįstu skundžiamu Sprendimu, kurio naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi teisinio pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės ir šis pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos SB „Šilas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.