Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-04-22 · Administracinė byla Nr. I-8389-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
I-8389-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02213-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-8389-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-02213-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1, 63.3.8, 73(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, susipažinęs su S. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. K. 2015-04-14 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo:

panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2015-04-03 sprendimą Nr. 1D-3513(11);priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5093 Eur už 2010 m. sausio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad yra įsitikinęs, jog trejų metų termino skundui paduoti nepraleido, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t.y. dienos, kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas. Būdamas lojaliu savo valstybei piliečiu buvo įsitikinęs, kad Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, pensijos ne tik bus atstatytos į buvusį lygį, bet bus kompensuoti kartu ir praradimai dėl mažinimo. Šalyje jau yra buvusi panaši teisinė situacija prieš daugiau kaip dešimtmetį, kai dėl Rusijos krizės įtakos nebuvo mokamos pensijos dirbusiems asmenims, tačiau, praėjus kriziniam laikotarpiui, praradimus valstybė kompensavo. Tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo nutarimu suprato, kad įstatymų leidėjas pensijas sumažino pažeisdamas konstitucinius principus. Nurodė, jog tikisi, kad teismas pripažins, jog kreipimosi į teismą termino nepraleido arba atnaujins terminą skundui paduoti.

Prašymas atnaujinti terminą netenkintinas. Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 str. 2 d. 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma priteisti iš atsakovo neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis susidarė už 2010 m. sausio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį, kai buvo taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4, 5 straipsniai. Laikinojo įstatymo nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015).

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 str. nuostatas sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-04-14, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.

2013-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymų leidėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus. Vadinasi pareiškėjo kreipimuisi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2013 m., priteisimo taikytinas 6 mėnesių terminas. Pirmąją pagal 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92, kuris įsigaliojo nuo 2012-12-31, sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2013 m. vasario mėnesį, skundą dėl šiuo laikotarpiu susidariusios pensijos nepriemokos pateikti galėjo iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, todėl darytina išvada, kad terminą kreiptis į teismą praleido.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus dvejiems metams po LVAT 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; po daugiau nei metų po 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, paskelbimo. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo skundo padavimo terminą sieti su diena, kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas, t. y. 2012-09-21. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, teismas nenustatė, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos priteisimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-04-03 sprendimą Nr. 1D-3513(11). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Taigi, ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2015-04-03 raštas Nr. 1D-3513(11) tik patvirtina tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą, tačiau realių pasekmių nesukelia, nes skundžiamas teismui praleidus trejų metų skundo padavimo terminą, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo teisių apginti negalėtų. Šią skundo dalį atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 2 d. 8 p., 105–106 str., 149 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsisakyti priimti S. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti S. K..

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas