Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-118-277/2012 pagal ieškovių B. S. ir T. P. ieškinį atsakovėms B. S., D. M., J. K. dėl viešajame registre esančių duomenų nuginčijimo ir atsakovių B. S., D. M. ir J. K. priešieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėto turto padalijimo, tretiesiems asmenims V. A., V. A., Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. A., Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovių B. S. ir T. P. ieškinį atsakovui A. S. ir pripažino negaliojančia Naujojo Daugėliškio seniūnijos seniūno 2002-11-25 pažymą Nr. 539, kuria remiantis buvo įregistruotos A. S. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – pastatus ir pripažino, kad minėti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklauso B. S..

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi B. S. prašymą atnaujinti procesą dėl to, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jos materialinių teisių, neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą, patenkino ir bylos procesą atnaujino.

Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia Naujojo Daugėliškio seniūno 2002-11-25 pažymą Nr. 539 ir panaikinti nekilnojamojo turto, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) registraciją A. S. vardu. Nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam ieškovių ir A. S. tėvui B. S.. Paaiškino, kad B. S. turėjo du namus ir viename iš jų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leido gyventi sūnui A. S. su šeima, o pats su sutuoktine E. S. ir sūnum J. S. apsigyveno naujai pastatytame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvų ir brolio J. S. mirties A. S. persikėlė gyventi į naują namą, bet nuosavybės teisę į šį namą tik savo vardu įregistravo neteisėtai, nes B. S. turėjo penkis vaikus: B. S., A. S., A. A., J. S. ir T. P., kurie galėjo paveldėti tėvo turtą.

Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašė panaikinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją B. S. vardu ir pripažinti, kad namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovėms: B. S. – 10/32; D. M. – 11/32; J. K. – 11/3;. nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė tėvo B. S. palikimą, o A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė brolio J. S. palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2011-12-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir nustatyti, kad B. S. ir A. S. lygiomis dalimis priėmė J. S. palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-04-10 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir nustatyti, kad A. A., B. S., T. P., J. S. ir A. S. lygiomis dalimis priėmė B. S. palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančia nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), registraciją A. S. vardu ir nustatyti, kad šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: B. S. - 13/30; T. P. – 7/30; V. A. – 2/30; B. S. - 2/30, J. K. – 3/30 ir D. M. 3/30. Nurodė, kad iki 1990-11-27 įstatymo Nr. I-806, panaikinusio kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, Neverėnų k. buvo B. S. ir A. S. kolūkiečių kiemai. B. S. kolūkiečių kiemo nariai buvo pats B. S., jo sutuoktinė E. S. ir jų sūnus J. S. ir šiam kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). A. S. kolūkiečių kiemo nariai buvo pats A. S., jo sutuoktinė B. S. bei jų vaikai. Šiam kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1990-11-27 įstatymu panaikinus kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais tapo bendra daline B. S., E. S. ir J. S. nuosavybe. E. S. 1/3 dalį po jos mirties (duomenys neskelbtini) pagal testamentą paveldėjo lygiomis dalimis jos dukros B. S. ir T. P.. Po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) jam tenkančią 1/3 dalį pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo visi penki jo vaikai – B. S., A. S., A. A., J. S. ir T. P.. Po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jam tenkančias 2/5 dalis pagal įstatymą lygiomis dalimis po 1/5 paveldėjo B. S., paduodama pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą, ir A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. A. A. 1/15 dalį po jos mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jos sūnus V. A., paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. A. S. tenkančias 4/15 dalis paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis jo dukros D. M., J. K. ir 1/4 dalį sutuoktinė B. S.. Panaikinus kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tapo bendra daline A. S., B. S., D. M. ir J. K. nuosavybe. Po A. S. mirties jam tenkančią 1/4 dalį pagal įstatymą paveldėjo lygiomis dalimis jo dukros D. M., J. K. ir 1/4 dalį sutuoktinė B. S..

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino A. S. nuosavybės teisės įregistravimą į Ignalinos r. sav. (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad byloje esantys įrodymai, šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtino, kad iki 1990-11-27 įstatymo Nr. I-806 įsigaliojimo Neverėnų k. buvo B. S. ir A. S. kolūkiečių kiemai. B. S. kolūkiečių kiemo nariai buvo pats B. S., jo sutuoktinė E. S. ir jų sūnus J. S.. Šiam kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais. A. S. kolūkiečių kiemo nariai buvo pats A. S., jo sutuoktinė B. S. ir jų vaikai D. S. (M.) ir J. S. (K.). Šiam kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1990-11-27 įstatymu panaikinus kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais tapo bendra daline B. S., E. S. ir J. S. nuosavybe. Visų bendraturčių dalys buvo lygios (iki minėto įstatymo galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 136 str. 2 d.). E. S. 1/3 dalį po jos mirties (duomenys neskelbtini) pagal testamentą paveldėjo lygiomis dalimis po 1/6 jos dukros B. S. ir T. P.. Po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) jam tenkančią 1/3 dalį pagal įstatymą lygiomis dalimis po 1/15 dalį paveldėjo visi penki jo vaikai – B. S., A. S., A. A., J. S. ir T. P.. Teismas pripažino nustatytu ir tai, kad po B. S. mirties palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė J. S., po tėvo B. S. mirties toliau gyvenęs name, kurio dalis priklausė B. S., po B. S. mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. Po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jam tenkančias 2/5 dalis pagal įstatymą lygiomis dalimis po 1/5 paveldėjo B. S. ir brolis A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. A. A. 1/15 dalį, kurią paveldėjo po tėvo B. S. mirties, po jos mirties (duomenys neskelbtini) V. A.. Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) tenkančias 4/15 dalis paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis po 1/10 jo dukros D. M., J. K. ir 1/15 paveldimo turto sutuoktinė B. S.. Panaikinus kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tapo bendra daline A. S., B. S., D. M. ir J. K. nuosavybe, o jų dalys buvo lygios (1964 m. Civilinio kodekso 136 straipsnio 2 dalis). Po A. S. mirties jam tenkančią 1/4 dalį pagal įstatymą paveldėjo lygiomis dalimis po 11/32 jo dukros D. M., J. K. ir 1/4 dalį palikimo, t.y. 5/16 dalis paveldimo turto sutuoktinė B. S.. Teismas panaikino B. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes pateikus Naujojo Daugėliškio seniūno pažymą su klaidingais duomenimis apie J. S. vardu užregistruotą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ir A. S. šeimai priklausiusio gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą buvo klaidingai įregistruota J. S. nuosavybės teisė į šį daiktą. Atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia Naujojo Daugėliškio seniūno 2002-11-25 pažymą Nr. 539, nes pažymoje nurodyti duomenys apie įrašus ūkinėje knygoje atitinka duomenis, esančius ūkinėje knygoje, todėl pripažinti šią pažymą negaliojančia nėra pagrindo. Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-04-10 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 1433, nes šis paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas B. S. įpėdinėms A. A., B. S. ir T. P. dėl 4 142 Lt pajaus „Pergalės“ žemės ūkio bendrovėje paveldėjimo, o tarp šalių net nėra ginčo dėl tokio turto paveldėjimo, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu šį paveldėjimo teisės liudijimą.

Ieškovė B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad A. S. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais nuosavybės teise nepriklausė nei jam būnant kolūkio nariu, nei kolūkiui pasibaigus. Mano, kad tarp B. S. ir A. S. gyvenamojo namo ir kitų pastatų atžvilgiu susiformavo panaudos teisiniai santykiai ir, valdydamas namą panaudos pagrindu, A. S. neturėjo teisės ūkio knygose registruoti kaip kolūkiečių kiemo turtą, jam ir šeimai priklausantį jungtinės nuosavybės teise. Teigia, kad apylinkės vykdomojo komiteto darbuotojas neturėjo teisės registruoti A. S. vardu gyvenamąjį namą nepatikrinęs, ar namas įgytas teisėtai. Nurodo, kad A. S. po J. S. mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, faktiniu valdymu turto neperėmė. Pažymi, kad naujajame name A. S. pradėjo gyventi praleidęs 6 mėnesių terminą po J. S. mirties, todėl nuosavybės teisių į naująjį namą neįgijo. Prašo teismą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovės B. S., D. M., J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą. Teigia, kad ieškovės teiginys dėl B. S. ir A. S. gyvenamojo namo ir kitų pastatų atžvilgiu susiformavusių panaudos teisinių santykių yra nepagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (b.l.134, t-2 , priešieškinio 2 ir 3 reikalavimai) jų neišsprendė, netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje nepasisakė dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo pagal CPK 371 straipsnį, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize (CPK 260 str., 270 str. 4 d. 1 - 3 p., 5 d.). Tuo teismas pažeidė CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t.y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Dėl šio pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikintinas..

Atsakovės B. S., D. M., J. K. savo reikalavimus kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, reglamentuojamų Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1-5.76 straipsniuose. Pagal CK 5.1 straipsnį, paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdiniai po palikėjo mirties paveldi palikėjo mirties dieną nuosavybės teises valdytus daiktus, turtines teises ir kai kurias ateityje atsirasiančias neturtines teises (CK 5.1 str. 2 d., 5.3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teises pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl įregistruotos J. S. nuosavybės teisės į minėtą namą pagrįstumo ir teisėtumo (2 t., b. l. 95-96). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovės priešieškiniu nekėlė reikalavimų pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. nuosavybe tiek pagal valdymo faktą, tiek pagal nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 526 str., CK 4.68 str.). Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami įstatymu (CK 4.47 str.). Teismas, įgyvendindamas įstatyme nustatytas pareigas, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pagal byloje esančias faktines aplinkybes gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims suformuluoti atitinkamus reikalavimus (CPK 160 str., 225-226 str.). Bylos duomenimis, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Naujojo Daugėliškio seniūnijos 2011-03-02 pažymoje Nr. S-30 nurodyta, jog J. S. vardu yra registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., ir to paties rengėjo bei ta pačia data bei numeriu pažymoje, nurodyta, jog B. S. vardu yra užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. (2 t., b. l. 97, 121). Šių dviejų rašytinių įrodymų ( 2011-03-02 pažymų Nr. S-30 ) turinys skirtingas, prieštaravimai nepašalinti. Be to, pirmos instancijos teismas neišsprendė atsakovių priešieškinio reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog J. S. priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti po savo tėvo B. S. mirties ir kad A. S. priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti po J. S. mirties pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Minėti CPK normų pažeidimai lėmė, kad byloje pareikšti reikalavimai pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo išspręsti.

Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad. apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylą nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.

Apeliantė prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 322 straipsnio nuostatomis, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kadangi skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas ir apeliantės minėtas prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, netyrė bylai svarbių įrodymų - neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 327 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.