Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui A. T., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Pieno investicijų valdymas“, akcinė bendrovė ,,Rokiškio sūris“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

sudaryti sutartis su UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ dėl kreditų ir/ar paskolų suteikimo, taip pat suteikti paskolas pagal jau sudarytas sutartis, pastarąsias keisti, pildyti, susitarti dėl jų vykdymo, restruktūrizavimo, mokėjimo sąlygų pagal jas, iš jų ir išdėstymo bei įskaitymo;sudaryti sutartis su SIA „RSU Holding“ dėl kreditų ir/ar paskolų suteikimo, taip pat suteikti paskolas pagal jau sudarytas sutartis, pastarąsias keisti, pildyti, susitarti dėl jų vykdymo, restruktūrizavimo, mokėjimo sąlygų pagal jas, iš jų ir išdėstymo bei įskaitymo;sudaryti sutartis su D. T., L. T., A. T., J. K., J. K., V. Z. K., E. D. dėl kreditų ir/ar paskolų suteikimo, taip pat suteikti paskolas pagal jau sudarytas sutartis, pastarąsias keisti, pildyti, susitarti dėl jų vykdymo, restruktūrizavimo, mokėjimo sąlygų pagal jas, iš jų ir išdėstymo bei įskaitymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirma. Ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, kuris neturi ir negali turėti jokio materialinio suinteresuotumo, t. y. atitinkamai materialinį teisinį suinteresuotumą gali turėti tik bendrovės akcininkas. East Capital (Lux) Baltic Fund, kuris nėra AB „Rokiškio sūris“ akcininkas bei neturi Bendrovės akcininko Skandinaviska Enskilda Banken S. A. įgaliojimo pareikšti ieškinį. Todėl atsakovui pareikšti reikalavimai prima facie nepagrįsti.

Antra. Teismui pareikštu ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos siekiama ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o daryti spaudimą, kad apeliantas sutiktų su ieškovo reikalavimais dėl akcijų pirkimo už ieškovo pageidaujamą kainą.

Trečia. Neegzistuoja grėsmė dėl galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi 11 473 908,79 Eur dydžio ieškinio suma, įvertinus apelianto valdomo turto vertę, gaunamą pelną ir kitas aplinkybes, nelaikytina didele. Pažymėjo, jog apeliantas yra vienas iš turtingiausių gyventojų Lietuvoje, jo valdomo turto vertė daugiau kaip septynis kartus viršija ieškovo pareikšto ieškinio sumą. Vien tik apelianto tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų AB „Rokiškio sūris“ akcijų vertė beveik tris kartus pagal rinkos vertę ir beveik penkis kartus pagal ieškinyje nurodytą AB „Rokiškio sūris“ vienos akcijos vertę, viršija ieškinio reikalavimų sumą. Be to apeliantui priklauso tokia neišmokėtų AB „Rokiškio sūris“ dividendų suma, kurios pakaktų absoliučiai visiems ieškinio reikalavimams patenkinti.

Ketvirta. Draudimai atlikti atitinkamus veiksmus buvo taikyti nesant tam pakankamo teisinio pagrindo.

Penkta. Ieškovo teiginys neva apeliantas gali piktnaudžiauti teise disponuoti jam priklausančiu turtu yra spekuliatyvus ir neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą.

Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl 11 473 908,79 Eur sumos, kuri pripažintina didele. Tačiau ieškinio didelė suma per se nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

Ieškovas, prašydamas pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 11 473 908,79 Eur sumai, teismui pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kuriais įrodinėjo, jog atsakovo A. T. turtas nėra tokios apimties, kad paneigtų prezumpciją apie egzistuojančią riziką, kad atsakovas sieks išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo. Pažymėjo, jog dalis atsakovo turto yra valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise: žemės sklypas registro Nr. 73/21965, kurio vidutinė rinkos vertė yra 608 Eur (I 57 priedas); žemės sklypas registro Nr. 44/1663817, kurio vidutinė rinkos vertė yra 550 Eur (I 58 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/15541, kurio vidutinė rinkos vertė yra 652 Eur (I 59 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/15540, kurio vidutinė rinkos vertė yra 12 857 Eur (I 60 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/20532, kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 774 Eur (I 61 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/20533, kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 888 Eur (I 62 priedas). Kitas A. T. nekilnojamasis turtas: žemės sklypas registro Nr. 36/5256, kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 630 EUR (I 63 priedas); žemės sklypas registro Nr. 36/5255, kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 037 Eur (I 64 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/15584, kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 238 Eur (I 65 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/15582, kurio vidutinė rinkos vertė yra 5 023 Eur (I 66 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/12178, kurio vidutinė rinkos vertė yra 5 804 Eur (I 67 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/14131, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 240 Eur (I 68 priedas); statiniai registro Nr. 90/29659, kurių vidutinė rinkos vertė yra 39 269 Eur (I 69 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/4144, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 985 Eur (I 70 priedas); žemės sklypas registro Nr. 73/26653, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 230 Eur (I 71 priedas). Ieškovo skaičiavimais bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekia tik 101 785 Eur sumą. Ieškovui nebuvo žinoma, ar A. T. turi kitų (išskyrus PPVI/AB „Rokiškio sūris“) įmonių akcijų ir jeigu taip, kiek ir už kokia vertę.

Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui (CPK 147 straispnio 1 dalis), t. y. įvertinęs tik ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (atsakovo mokumu).

Apeliantas įrodinėja, jog finansiškai yra pajėgus patenkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Šiuos teiginius grindžia rašytiniais įrodymais: 1) pagal viešai skelbiamus duomenimis apeliantas yra vienas iš turtingiausių gyventojų Lietuvoje, 2014 m. apelianto asmeniškai valdomas turtas buvo vertinamas 290 mln. litų (83,99 mln. Eur), dėl ko laikomas devynioliktu pagal turtingumą Lietuvos gyventoju (http://ekonomika.tv3.lt/karjera/turtas/visi; priedas Nr. A-6). 2) Apelianto tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų AB „Rokiškio sūris“ akcijų vertė 2016 m. sausio 4 dienai, yra apie 29 868 497,15 Eur, o ieškinyje nurodytas šių akcijų verčių vidurkis yra 51 703 398,52 Eur. Nasdaq OMX Baltic Vilniaus vertybinių popierių biržoje skelbiama, kad 2015 m. sausio 4 d. AB „Rokiškio sūris“ vienos akcijos rinkos vertė yra 1,45 Eur (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=details&instrument=LT0000100372&list=2&tab=trading&lang=l; priedas Nr. A-7). Pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad KPMG vertinimu, AB „Rokiškio sūris“ visų (100%) akcijų vertė yra 82 400 000 Eur – 97 500 000 Eur, t. y. vienos akcijos rinkos vertė yra 2,30 Eur - 2,71 Eur, o šių verčių vidurkis sudaro 2,51 Eur vienos akcijos vertę. 3) Pagal išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų, apeliantas tiesiogiai valdo 6 980 233 AB „Panevėžio sūris“ akcijų. Tai atitinka 10 121 337,85 Eur sumą, skaičiuojant pagal 1,45 Eur bendrovės vienos akcijos rinkos vertę. 4) Pagal išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų, UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ valdo 10 032 173 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, tuo tarpu apeliantas valdo 6 758 arba 67,04 proc. UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų, t. y. per UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“, valdo 6 725 569 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, kas atitinka 9 752 074,73 Eur sumą, skaičiuojant pagal 1,45 Eur bendrovės vienos akcijos rinkos vertę. 5) Pagal išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų, „RSU Holding“ SIA valdo 8 909 347 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, o apeliantas valdo 77,37 proc. „RSU Holding“ SIA akcijų, t. y. per „RSU Holding“ SIA, valdo 6 893 162 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, kas atitinka 9 995 084,57 Eur sumą, skaičiuojant pagal 1,45 Eur Bendrovės vienos akcijos rinkos vertę. 6) Per paskutinius 6 metus didžiausia išmokamų dividendų suma sudarė 3 586 797 Lt (1 038 808,21 Eur) per kalendorinius metus, o už 2008 m. dividendai visai nebuvo mokami, nors AB „Panevėžio sūris“ finansinė padėtis visuomet buvo gera. Pažymėjo ir tai, kad 2015-04-24 įvykusio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta iš viso nemokėti dividendų akcininkams, nors uždirbtas per paskutinius 6 metus bendrovės grynasis pelnas svyravo nuo 8 350 000 Lt (2 418 327,15 Eur) (2009 m.) iki net 64 240 000 Lt (2013 m.) (18 605 190 Eur).

Ieškovas teigia, kad apeliantas neįrodė, jog yra vienas iš turtingiausių gyventojų Lietuvoje, nepateikė teismui jokios informacijos apie asmeninius turimus įsipareigojimus bei apie jo nurodytų bendrovių, kurių akcijos priklauso atsakovui, turtinę padėtį, taip pat nepateikė duomenų apie apeliantui faktiškai neva priklausančią, bet neva neišmokėtą bendrovės dividendų sumą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų, jog apeliantas tiesiogiai valdo 6 980 233 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, kas atitinka 10 121 337,85 Eur sumą, skaičiuojant pagal 1,45 Eur bendrovės vienos akcijos rinkos vertę, taip pat apeliantas netiesiogiai per UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ valdo 6 725 569 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, kas atitinka 9 752 074,73 Eur sumą, skaičiuojant pagal 1,45 Eur bendrovės vienos akcijos rinkos vertę bei per „RSU Holding“ SIA valdo 6 893 162 AB „Panevėžio sūris“ akcijų, kas atitinka 9 995 084,57 Eur sumą, skaičiuojant pagal 1,45 Eur bendrovės vienos akcijos rinkos vertę, taip pat įvertinęs tai, jog ieškinio reikalavimas dėl 11 473 908,79 Eur žalos atlyginimo nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, - pastaruoju atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, pagal prie atskirojo skundo pateiktus duomenis, konstatuoja, jog apeliantas įrodė, jog turi pakankamai turto ieškovui galimai palankaus teismo sprendimui įvykdyti.

Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė ne tik apelianto turto areštą 11 473 908,79 Eur dydžio sumai, bet buvo nustatė draudimus apeliantui sudaryti sutartis.

Maksimalus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas suprantamas kaip visiškas būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas, o šis galimas tik esant objektyviems duomenims, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-206/2008).

Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigė, jog atsakovui nėra jokių kliūčių perleisti jo turimas akcijas bei paslėpti, o turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, iššvaistyti pinigines lėšas. Tačiau šias aplinkybes pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 41 straipsnio 2 dalį akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos (ABĮ 5 straipsnis).

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog kad akcinės bendrovės akcijas perleisti tretiesiems asmenims reikia gauti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos leidimą vykdyti koncentraciją, dėl ko skubus ir slaptas AB „Rokiškio sūris“ akcijų perleidimas tretiesiems asmenims bei greitas turto iššvaistymas neįmanomas. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto išreikštą ketinimą suteikti finansinę pagalbą (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje įvertinus duomenis (kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateikė su atskiruoju skundu bei ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą), spręstina, jog nebuvo pagrindo taikyti suvaržymus atsakovo turtui, t. y. nebuvo grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1dalies 2 punktas).

Pasikeitus apelianto turtinei padėčiai ar atsiradus kitų aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Tiek ieškovas, teik atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ribojama proceso dalyvių galimybė teikti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju šalių rašytiniuose paaiškinimuose nėra dėstomos naujos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima pateikti dar pirmosios instancijos teismui ar atskirajame skunde ar atsiliepime į atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 339 straipsniu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo East Capital (Lux) Baltic Fund, atstovaujamo East Capital (Lux) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.