- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2-243-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00595-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- G. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui G. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu G. P. prašė teismo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3284-750/2018 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo G. B. nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškiniu ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad lėšų vaikų išlaikymui neužtenka. Išlaidos nuo tada, kai išlaikymas buvo priteistas, padidėjo. Be vaikų M. B. ir L. B. turi dar vieną vaiką, kurio tėvas miręs. Gyvena su vaikais (duomenys neskelbtini) laikino gyvenimo namuose. Moka už būstą 54 Eur. Vaikams mokamos valstybės išmokos po 120 Eur. Gauna socialinę pašalpą. Registruojasi Užimtumo tarnyboje. Sužinojusi atsakovo turtinę padėtį savo reikalavimą sumažino iki 130 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų.
Ieškovės atstovas advokatas prašo tenkinti ieškovės patikslintą ieškinio reikalavimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėtų elgtis rūpestingai ir sąžiningai, galėtų realizuoti turimą butą (duomenys neskelbtini), taip atsiskaityti tiek su banku, tiek su kitais kreditoriais.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) m. tarpininkaujant mediatoriui susitarė su G. P., jog mokės vaikams išlaikymą po 100 Eur. Daugiau mokėti paprasčiausiai neturi galimybių, neišgali. Turi daug įsiskolinimų, daug atskaičiuoja antstoliai, pačiam pragyvenimui lieka 200 Eur. Daugiau išlaikytinių be M. B., L. B. neturi. Papildomų pajamų šaltinių susirasti nepavyksta. Sutinka, kad reiktų vaikams išlaikyti daugiau lėšų, jei tik galėtų, skirtų vaikams didesnį išlaikymą. Jo paties išlaidos yra išlaidos maistui, drabužiams. Šiuo metu gyvena įmonės, kurioje dirba, suteiktame būste, jam davė kambarį, už tai moka apie 30–40 Eur per mėnesį. Jo vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), bet paskolą moka brolis. Dėl to buto pirkimo ir prasidėjo visos skolos. Ėmė iš banko paskolą savo vardu. Prasidėjus krizei, prasidėjo skolos, jam atlyginimą sumažino perpus. Brolis žada tą butą parduoti, ieško pirkėjo. Butas areštuotas. Kainavo apie (duomenys neskelbtini) tūkstančių litų butas (duomenys neskelbtini) m. Jei butas būtų parduotas, pinigus pasiimtų brolis, nes jis buvo laiduotojas ir dabar moka paskolą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius pateikė išvadą, kuria nurodė, kad prašymas padidinti vaikams išlaikymą neprieštarauja jų interesams, poreikiai yra pasikeitę. Teismo posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo, prašo vadovautis į bylą pateikta rašytine išvada.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. P. ir G. B. yra nepilnamečių vaikų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu jų santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtina teismo, susitarta, kad vaikų tėvas G. B. mokės jų išlaikymui po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iš vaikų.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Ieškovė nurodo, jog vaikų poreikiai nuo 2018 m. išaugo, dėl ko per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti reikia apie 500 Eur. Atsakovas nurodo, jog iš esmės neprieštarauja, kad vaikų poreikiai yra padidėję, tačiau jis neturintis galimybės mokėti didesnį išlaikymą vaikams, jo pajamos nėra didelės, daug iš darbo užmokesčio atskaičiuoja antstoliai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsniu numatyta, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręstina, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši, ji nėra gera. Ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Tačiau butas yra įkeistas hipoteka, taip pat taikomas daugelio antstolių areštas. Šalių vardu nėra registruota transporto priemonių. Ieškovė yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad darbdavio jam pervedamas atlyginimas yra vidutiniškai apie 400 Eur kas mėnesį, vidutiniškai apie 200 Eur pervedama išlaikymo („(duomenys neskelbtini)“). Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, netektą dalį darbingumo ar pan., nėra. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką.
Pateikti įrodymai patvirtina, jog iš esmės atsakovo turtinė padėtis po (duomenys neskelbtini) m. iš esmės nepagerėjo, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos ieškoti geriau apmokamo darbo, tinkamai rūpintis vaikais. Pastebėtina, kad didžioji dalis atsakovo turimų įsiskolinimų yra už jo vardu registruotam butui (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas, taip pat kredito bendrovėms, iš kurių imtomis paskolomis, kaip nurodė pats atsakovas buvo iš dalies ir bandoma dengti skolas. Dėl šių priežasčių teismas pažymi, kad atsakovas turi imtis iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją, įvertinti galimybes turimą butą realizuoti, taip atsiskaitant su banku ir kitais kreditoriais, nebedidinant jau esamų skolų, t. y. stengtis pagerinti savo finansinę padėtį.
Ieškinio reikalavimas grindžiamas didėjančiais vaikų poreikiais, kurie išdėstyti teismui pateiktoje išlaidų suvestinėje. Nors ieškovė detaliai ir nenurodė, kuriose išlaidų srityse būtent įvyko išlaidų padidėjimas lyginant su (duomenys neskelbtini) m., kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja. Pažymėtina, kad ir atsakovas esmės sutiko, kad papildomos išlaidos vaiko išlaikymui jo vertinimu yra reikalingos. Vertinant ieškovės indėlį į vaikų išlaikymą matyti, kad šiuo metu ieškovė pačios savęs ir vaikų išlaikymui iš esmės disponuoja tik lėšomis, gaunamomis iš valstybės: socialine pašalpa, išmokomis vaikams, parama mokinio reikmenims įsigyti. Tačiau pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, šiuo atveju – ieškovei, ir taip neišvengiamai tenka didesnio vaiko aprūpinimo teikimo našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, aprūpinimu būstu. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, taip pat ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.
Atkreiptinas dėmesys, jog 50 Eur periodinio išlaikymo suma vaikams buvo nustatyta šalių susitarimu, kurį patvirtino teismas. Akivaizdu, kad susitarimą dėl mažesnio nei reikalauta ieškiniu periodinių išmokų dydžio nulėmė ir sutuoktinių siekis taikiai išspręsti ginčą dėl santuokos nutraukimo, nuolaidų darymas siekiant taikaus ir greito ginčo sprendimo. Akivaizdu, kad susitarimo dėl išlaikymo dydžio sąlygos ne visada atitinka vėliau faktiškai susiklostančias gyvenimiškas aplinkybes. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, kontrolė apima tik teismo įsitikinimą, jog tokios sutarties sąlygos iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Nors minėtu teismo sprendimu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos buvo pripažintos atitinkančiomis vaikų interesus, tačiau akivaizdu, kad vaikų išlaikymui buvo nustatytas tik minimaliausius vaikų poreikius tenkinantis išlaikymo dydis. Atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, tenkintinas ieškovės teismo posėdžio metu patikslintas reikalavimas ir šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo G. B. priteistina po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini), teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateikta 2023 m. vasario 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl 421,67 Eur išlaidų. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 44 Eur (80 Eur x 2 vaikas x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista.
Įvertinus ieškinio reikalavimą, šalių procesinį elgesį, atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio atsakovas mokėjo vaikams didesnį nei teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais iš atsakovo G. B. valstybės naudai priteistini 84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 11 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 96 straipsniais).
Kadangi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma tenkanti kiekvienai bylos šaliai neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš bylos šalių valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3284-750/2018 priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį
priteisiant iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iš vaikų, išlaikymui skirtų lėšų dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.