- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- 2-13286-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06073-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- S. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei S. Š. ir jos atstovui adv. V. Lazickui, institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. J., neatvykus atsakovui A. S., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2018-09-18 teismui įteikė ieškinį kuriame nurodė šiuos motyvus.
2015 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė susipažino su atsakovu A. S., su kuriuo pradėjo bendrauti bei vėliau kartu gyventi pas ieškovės tėvus (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gimė jų dukra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (šią aplinkybę įrodo (duomenys neskelbtini) įrašas apie dukros gimimą, įrašytas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tėvu yra atsakovas A. S., notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, būdamas vaiko biologiniu tėvu, pripažinęs tėvystę (LR Civilinio kodekso 3.142 str. 1 d.).
Gimus dukrai, atsakovui vengiant rūpintis šeima bei teikti vaikui materialinę paramą ir dėl to kilusių nesutarimų, susipykus, atsakovas 2018 m. gegužės 14 d. ieškovę su vaiku paliko ir išsikėlė gyventi atskirai. Jis visiškai nustojo vaiku rūpintis, neteikia jo išlaikymui jokios materialinės paramos, kurios teikimas yra būtinas patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, teigia, kad tai ne jo vaikas, ir, pats sau prieštaraudamas, elgdamasis neprognozuojamai, būdamas neblaiviu, pastaruoju metu reikalauja matytis su (duomenys neskelbtini) gimusia dukra E. bei grasina iš ieškovės atimti vaiką.
Šalies argumentai
Siekdama apsaugoti nepilnamečiu esančio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. S., kuria atsakovas A. S. gyvenant kartu tik dalinai rūpinosi, teises ir teisėtus interesus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko dukros E. gyvenamosios vietos su vaiko motina nustatymo, atsakovo A. S., kuris gyvena atskirai, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš atsakovo A. S. nepilnamečiam vaikui dukrai E. S. priteisimo.
Nepilnamečiu esančio vaiko dukros E. S., kuri gyvena kartu su ieškove, ir kuria Atsakovas nuo 2018 m. gegužės 14 d. visiškai nesirūpina, - vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, gyvenamoji vieta, prioritetiškai ginant ir apsaugant su ieškove gyvenančio nepilnamečiu esančio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. S. teises ir teisėtus interesus, besąlygiškai nustatytina gyventi kartu su ieškove, kaip vaiko motina, S. Š., nes tiktai ji viena vaiku rūpinasi. Su vaiku gyvena jos tėvams suteiktame savivaldybei priklausančiame gyvenamajame name. Vaikui yra užtikrintos teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas bei tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas. Vaikas, kuriam yra sudarytos ir užtikrintos normalios gyvenimui ir vystymuisi sąlygos, nori gyventi su ieškove, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs stiprus psichologinis ir emocinis ryšys, ji viena rūpinasi vaiku, jį prižiūri, auklėja. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko teises ir jo teisėtus interesus.
Pripažintina, kad tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, ir vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Atsižvelgiant į Atsakovo A. S. negatyvų elgesį ne tik ieškovės, bet ir dukros E. atžvilgiu, Atsakovui galėtų būti nustatytas bendravimas su vaiku bei dalyvavimas jo auklėjime abiejų tėvų bendru susitarimu, be atskiro grafiko ar nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises ir vaiko teisėtus interesus, pagal ieškovės ir su ja gyvenančio vaiko gyvenamąją vietą, ieškovei pačiai dalyvaujant (LR CK 3.175 str. 2 d.).
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Kadangi Atsakovas A. S. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. S., todėl ieškovė teismo prašė iš Atsakovo A. S., priteisti nepilnamečiu esančiam vaikui dukrai E. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis, atsižvelgiant į vaiko poreikius, būtų po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) į mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3 d., 3.196 str. 1 d., 3.208 str.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).
Bendra tik būtiniausių vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimo (išlaikymo) suma ir dydis, kas mėnesį turėtų būti 300 Eur. Ieškovė gauna socialinę paramą vaikui bei esant socialiai remtinai, padedant jos artimiesiems, jos dalis dukros E. S. išlaikymo prievolėje būtų po 150 Eur, vaiko tėvo - Atsakovo A. S. dalis vaiko išlaikymo prievolėje - taip pat po 150 Eur į mėnesį vaikui išlaikyti skirtina suma.
LR CK 3.192 str. yra suformuluotos išlaikymo teikimo ir jo dydžio nustatymo taisyklės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją /konvencijos 27 str. 1 d. ir 2 d./, privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. Minėta, kad CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtiniai padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Pažymėtina, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra - 400 Eur. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio mėn. 26 d. Nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005 m. birželio mėn. 23 d. Nutarimu Nr. 54 išaiškinta, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaikams skirto išlaikymo priteisimu, vadovautinasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo /CK 3.3 straipsnio 1 dalis/, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 1.2 straipsnis).
Vaikui skirtino ir prašomo iš Atsakovo A. S. priteisti išlaikymo dydi įrodinės ir pagrįs savo paaiškinimais, prie ieškinio pridedama vaiko poreikių tenkinimo sąmata bei pridedamais dokumentais, pagrindžiančiais prašomo priteisti vaikui skirtino išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR CK 3.200 straipsnį, numatantį išlaikymo priteisimo momentą, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadovaujantis šia įstatymine nuostata, kadangi Atsakovas A. S. nuo 2018 m. gegužės 14 d. nepilnamečiu vaiku faktiškai visiškai nesirūpina ir neteikia jokios materialinės paramos, skirtinos vaiko būtiniems bent minimaliems fiziologiniams poreikiams patenkinti, todėl iš Atsakovo A. S. išieškotinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 14 d., skaičiuojant į mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), iki ieškinio pareiškimo dienos, esant, ieškovės nuomone, išlaikymo įsiskolinimo dydžiui - 600 Eur (už 2018 metų gegužės mėnesį - 75 Eur /l 50 Eur : 2 (15 d.) = 75 Eur/ už 2018 metų birželio - rugpjūčio mėnesius - 450 Eur / 3 mėn. x 150 Eur = 450 Eur/ už 2018 metų rugsėjo mėnesį - 75 Eur /150 : 2 (15 dienų) = 75 Eur), viso: 600 Eur /75 Eur + 450 Eur +75 Eur/.
LR Civilinio kodekso 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kadangi Atsakovas A. S. ir šiuo metu visiškai neteikia vaikui dukrai E. S. jokio išlaikymo, bei paprašytas, atsisako gera valia teikti išlaikymą savo nepilnamečiu esančiam vaikui, o vaikui dukrai E. S. skirtino išlaikymo teikimas yra gyvybiškai būtinas kasdienių jos poreikių tenkinimui, todėl siekdama apsaugoti bei apginti ir užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir jo teisėtus interesus (išlaikymas nepilnamečiui vaikui reikalingas ir bylos nagrinėjimo metu, prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis yra būtinas vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, patenkinti minimalius vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam vaiko ugdymui) pateikia teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p., bei priteisti iš Atsakovo A. S. nepilnamečiam vaikui dukrai E. S., laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje (LR CPK 144 str., 145 str. 1 d. 11 p.).
Ieškovė, S. Š., būdama dukros E. S. motina, paskirtina vaikui skirtino iš Atsakovo A. S. priteistino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (LR CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi LR CPK 135 str. 1 d. 6 p. ieškovė pranešė, kad byla bus vedama per advokatą.
LR CPK 135 str. 2 d. numatyta tvarka, pateiktinas prašymas teismui išreikalauti duomenis iš Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos (SODROS) apie Atsakovo A. S., gaunamas pajamas, nes kitokiu būdu šių duomenų gauti bei pateikti teismui ji pati, būdama ieškove, negali. Taip pat teismo prašė teismo įpareigoti Atsakovą pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą bei turimas transporto priemones ir gaunamas bet kokių rūšių pajamas.
Nurodė, kad jos turimais duomenimis Atsakovas A. S. dirba pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
Vadovaudamasi LR CPK 5 str., 42 str., 83 str., 1 d. 2 p. 14 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.,135 str., ir LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3.153 str., 3.161 str., 3.169 str., 3.170 str., 3.192 str., 3.194 str., 3. 196 str., 3.200 str., 3.208 str., ieškovė teismo prašė:
1. Nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - nuolatinę gyvenamąją vietą gyventi su ieškove - vaiko motina - S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Nustatyti, kad Atsakovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) negyvenantis kartu su vaiku (duomenys neskelbtini) gimusia dukra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, pagal ieškovės ir su ieškove gyvenančio vaiko gyvenamąją vietą, jai pačiai dalyvaujant.
3. Priteisti iš Atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) į mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko dukros E. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Priteisti iš Atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, kurio dydis 600 Eur (šeši šimtai eurų).
5. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš Atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), laikina išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) į mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
6. Paskirti ieškovę, S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), skirto, iš Atsakovo A. S. priteistino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
7. Išreikalauti iš Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos (SODROS) duomenis apie Atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamas draudžiamąsias pajamas.
8. Įpareigoti Atsakovą A. S. pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą bei turimas transporto priemones, ir visų rūšių gaunamas pajamas.
9. Priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Ieškovė S. Š. ir jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu sveikatos problemų ji neturi, bet ir ateityje, kad dukra galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, jog jai reikalinga ir tėvo parama. Nurodė, jog dėl vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti dukrai reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirba, galės pradėti dirbti tik vėliau, todėl jai pastoviai trūksta lėšų vaiko išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas ir valstybės gaunamą paramą, ji išleidžia ne tik vaiko išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamosios patalpos išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaiko buities poreikius, jiems dar reikia įsigyti ir namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikia ir visiškai su ja nebendrauja. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaiko poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimai vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos gaunamas pajamas bei vaiko amžių, sveikatą, poreikius, nėra nei per dideli, nei neatitinkantys vaiko interesų ar tėvo galimybių.
Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į bylą nepateikė ir nenurodė nesutikimo atsikirtimų.
Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonės nusprendė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų ir valstybės įstaigų buvo išsireikalauti papildomi duomenys apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (CPK 376 str. 1 d.).
Tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Šiaulių raj. skyrius susipažino su ieškovės S. Š., ieškiniu atsakovui A. S., dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir kitais jos ieškinio reikalavimais bei visais pridėtais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadoje nurodė, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), augina dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nusiskundimų iš seniūnijos, medicinos ar policijos darbuotojų dėl vaiko priežiūros negauta.
Moteris su vaiku gyvena jos tėvams suteiktame savivaldybei priklausančiame gyvenamajame name. Vaikui ir motinai skirtas atskiras kambarys. Mergaitė turi atskirą lovytę, vietą žaidimams. Vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, namie švaru, tvarkinga. Dėl mažo amžiaus vaikas kol kas jokios ugdymo įstaigos nelanko.
Pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
S. Š. yra teisėta savo nepilnamečio vaiko atstovė. Ji geriausiai žino jo poreikius bei šiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo dydį. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur dydžio sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba - augina vaiką. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas su vaiku bendrauja minimaliai, išlaikymo neteikia.
Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, ugdomi ir palaikomi vaikų gebėjimai. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus.
Nesant duomenų, kad S. Š. netinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigą, Skyrius mano, kad pareikšti reikalavimai civilinėje byloje nepažeis nepilnametės E. S. interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Tarnybos Šiaulių raj. skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 400 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą, profesinius gebėjimus ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Teigė, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Motina (tėvas), su kuriuo gyvena vaikas tėvams gyvenant atskirai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Todėl mano, kad tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. S. ir ieškovė S. Š. yra E. S. tėvai, o ji jų dukra (8 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra sudarę (1-5 b. l.). Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką (68 b. l.). Iš turimų duomenų seka, kad atsakovas anksčiau dirbo, tačiau šiuo metu kol kas nedirba, o to priežastys teismui irgi nežinomos (26, 41 b. l.). Taip pat atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) (25, 42 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, gali dirbti pagalbinius ir profesinio pasirengimo nereikalaujančius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, vaikui išlaikymą teikia tik vieną ieškovė, o šalių vaikui paramą teikia ir valstybė. Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikui išlaikymo, todėl vaikui išlaikymas iš jo priteistinas pagal ieškovės nurodytą datą. Trečia, atsakovo vaiko išlaikymo naštą prisiėmė ir valstybė arba ieškovei padeda jos ir dabartinio jos draugo artimieji. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nurodyto dydžio išmoka priteistina iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas šiuo metu su ieškove kartu nebegyvena ir jo neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu ir anksčiau jau nuo 2018-05-14 neteikia vaikui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (14-15, 33, 51, 53 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikas ateityje pradės lankyti lopšelį - darželį, kur jis sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiama savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vaikas bus ugdomas ikimokyklinėje įstaigoje, taip pat jam vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui išlaikymą dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikui ir jo neteikdamas šiandien, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina teikia parama vaikui, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaiko išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Teismas sutinka su Tarnybos Šiaulių raj. skyriaus atstovės argumentu, kad LR Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po vieną šimtą penkiasdešimt eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikatą bei profesinius įgūdžius (26, 32, 34, 41, 50 b. l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų vaiko motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei jo išlaikymu, susijusius poreikius (10, 14, 50 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo visų išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.
Vienas iš ieškovės prašymų yra susijęs ir su reikalavimu atsakovui priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2018-05-14 iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2018-09-18 (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas nuo 2018-05-14 jau neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos artimieji. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas tuo metu dirbo, tačiau išlaikymo vaikui vis tiek neteikė (26, 41 b. l.).
Kadangi atsakovas šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu nuo 2018-05-14 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2018-09-18) irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo, nors ir gaudavo darbo užmokestį ir dėl to liko jam įsiskolinęs. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo jis priteistinas 600,00 Eur suma, kaip įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018-05-14 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2018-09-18 (CK 3. 200 str.).
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.
Tačiau vaiko E. S. motina ieškovė S. Š. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui tėvo A. S. mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.
Šioje byloje ieškovė kėlė ir reikalavimą dėl atsakovo teisės bendrauti su dukra, o atsakovo dėl to neprieštaravimo nepateikė. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3 d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to gali kilti konfliktų ateityje. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaiku, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su dukra.
Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Be to atsakovui ilgesnį laikant nebendraujant su dukra, gali kilti poreikis, kuomet jų bendravime dalyvaus ir vaiko motina. Tik užsimezgus tvirtam ryšiui tarp vaiko ir tėvo, galimas jų bendravimas ir nedalyvaujant ieškovei.
Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes dukra gyvena kartu su motina. Nagrinėjamos bylos atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti dukros auklėjime, jos ugdyme ir kartu abejiems atsižvelgiant į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.
Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi pastarojo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, tėvui siekiant bendravimo su vaiku ar kartu dėl jų išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos.
Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su artimaisiais giminaičiais.
Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Teismas nagrinėjamoje byloje išsprendžia ir šalių vaiko E. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. Š. klausimą, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Be to kaip jau minėta vaikas gyvenamojoje vietoje ateityje toliau lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo A. S., kadangi ieškovė nuo jų sumokėjimo yra atleista (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto E. S. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje 2018-09-19 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnametei E. S. priteisimo iš atsakovo A. S. paliktina galioti iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius panaikintina (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. S. tenkinti visiškai.
1. Priteisti nepilnamečiam vaikui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2018-09-18 iki vaiko pilnametystės.
2. Priteisti nepilnamečiam vaikui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) sumoje už laikotarpį nuo 2018-05-14 iki 2018-09-17 įskaitytinai.
3. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukters E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas iki vaiko pilnametystės.
5. Nustatyti, kad ieškovė S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdys atsakovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamete dukra E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į vaiko interesus.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas, 100,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus, ir 11,62 Eur (vienuolika eurų 62 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto bendrovę, iš viso: 183,62 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 62 ct).
7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 253,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct) išlaidų atlyginimui už valstybės ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje.
8. Sprendimą dėl išlaikymo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
9. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje.
10. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
11. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, jai vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).
12. Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje 2018-09-19 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnametei E. S. priteisimo iš atsakovo A. S. paliktina galioti iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.