Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. B. ir E. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai N. B. ir E. B. kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti 2018 m. birželio 4 d. sudarytą taikos sutartį, pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-655-652/2010 patvirtintą 2010 m. vasario 10 d. taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nustatyti, kad pareiškėjas E. B. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo sutarties patvirtinimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną N. B.; po lygiai priteisti iš pareiškėjų išlaidas, susijusias procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, G. B. poreikiai išaugo ir nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalinga didesnė piniginių lėšų suma nei yra skiriama šiuo metu. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintas išlaikymo vaikui dydis po 300 Lt, t. y. 87 Eur, kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas ir šiuo metu negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis turi būti pakeistas, t. y. padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tokiu būdu, šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jeigu šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 140 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjų sudaryta ir teismui patvirtinti pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 1.80 str., 1.81 str.), nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 straipsnis, 6.228 straipsnis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnis), taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Dėl teisminio sutarties patvirtinimo yra išreikšta abiejų taikos sutarties šalių valia, taikos sutarties sudarymo ir jos teisminio patvirtinimo pasekmės taikos sutarties šalims žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų sudaryta taikos sutartis tvirtintina CK 6.983 str., 6.984 str., 6.986 str.).

Remiantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-655-652/2010 patvirtintą 2010 m. vasario 10 d. taikos sutartį dalyje dėl nepilnametės G. B., patvirtinant tarp pareiškėjų N. B., (duomenys neskelbtini) ir E. B. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Pareiškėjas E. B., gimęs 1976 m. birželio 21 d., įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., gimusiai 2003 m. spalio 28 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo sutarties patvirtinimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną N. B..Šalys patvirtina, kad sutartis yra abiems šalims priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių derybų ir nuolaidų būdu.Šalys lygiomis dalimis įsipareigoja atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Šalys konstatuoja, kad sudaryta sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.Šalims žinoma, jog sudarius sutartį ir ją patvirtinus teisme pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, tokia sutartis tampa vykdytinu dokumentu.Ši sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną šalims ir vieną tvirtinti Alytaus apylinkės teismui Alytaus rūmams.

Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.